Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus
GEG 05
2020-05-05 08:12 2020

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios pozicijos laikosi ir darbo teisės specialistai, akcentuodami, kad prieš sugrąžindami darbuotojus į biurus, darbdaviai turi labai gerai įvertinti savo galimybes – ar jie sugebės darbo aplinką pritaikyti pagal naujuosius saugumo reikalavimus.  

Pasak advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partnerės Rūtos Didikės, ši situacija darbdaviams kelia daug klausimų, nes yra beprecedentė ir darbdaviai negali remtis ankstesnėmis patirtimis. Įmonių vadovams advokatė pataria pirmiausia įsivertinti galimybes užtikrinti darbo aplinkos saugumą ir atsakyti sau į klausimą, ar tikrai visiems darbuotojams būtina grįžti į fizines darbo vietas.   

„Kalbame ne apie gamybos ar logistikos įmones, kuriose darbas iš namų ir karantino metu nebuvo įmanomas visiems. Kalbame apie biuruose dirbančius asmenis. Jie dirbo iš namų ir jei darbas buvo efektyvus, matyt, nėra būtinybės kuo greičiau grįžti į biurus. Grįžimą apsvarstyti reikėtų tokiu atveju, kai nuo to priklauso pačių darbuotojų savijauta ar sąlygos dirbant namuose jiems yra pernelyg sudėtingos – ar tai būtų susiję su vaikų priežiūra, ar tam tikrais techniniais aspektais“, – sako R. Didikė.

Vieno recepto, užtikrinančio sklandų grįžimą, nėra

Darbuotojų grįžimas į biurus turėtų vykti palaipsniui, o kas grįš pirmieji, ar visas kolektyvas galės dirbti biure vienu metu – tai jau kiekvienos įmonės darbo aplinkos ir darbo organizavimo klausimas. Vienos taisyklės, tinkančios visoms įmonėms. nėra. Pasak advokatės, įmonės vadovas turi identifikuoti savo, kaip darbdavio poreikius, o po to išsiaiškinti, kaip dirbti norėtų ir galėtų jo darbuotojai, ir darbą organizuoti taip, kad abipusiai interesai būtų suderinti.

„Vadovas turi įsivertinti, ar vadovaudamasis naujomis saugumo rekomendacijomis galės visus darbuotojus vienu metu sugrąžinti į darbą biure. Greičiausiai ne, nes teks užtikrinti didesnius atstumus tarp darbo vietų. Tuomet reikėtų labai aiškiai nustatyti darbo organizavimo principus –  kiek ir kokių žmonių ar skyrių reikia vienu metu. Pavyzdžiui, vieną dieną gali dirbti rinkodaros ir pardavimų, kitą – personalo ir finansų skyriai, vieni darbuotojai dirba pirmadieniais, kiti penktadieniais, vieni į darbą ateina ryte, kiti – per pietus ir panašiai“, – aiškina R. Didikė.

Rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į rizikos grupės asmenų sugrąžinimą į fizines darbo vietas, taip pat nuotolinį darbą pageidaujančių tęsti dėl šeiminių aplinkybių. Advokatės teigimu, visada bus ir norinčių dirbti iš namų, ir nekantraujančių grįžti į biurus. „Yra toks posakis „jausti pulsą“, kai žmogus žino, kas vyksta jo organizacijoje, aktyviai bendrauja su kolegomis. Karantino metu to buvo mažiau, žinoma, reguliariai vyko nuotoliniai vaizdo susitikimai, bet vis tiek daugelis darbuotojų jaučia poreikį su kolegomis kalbėtis gyvai“, – teigia darbo teisės specialistė.

„Baltijos tyrimų“ karantino metu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai 30-49 m. amžiaus darbuotojų jau pirmą karantino mėnesį norėjo grįžti į biurus, o panašus skaičius vyresnių nei 50 metų apklaustųjų teigė, kad norėtų ir toliau dirbti iš namų.

Saugumo reikalavimų nesilaikantiems darbdaviams – baudos

Pagrindinė darbdavių užduotis – imtis maksimalių veiksmų, leidžiančių apsidrausti nuo viruso plitimo rizikos į biurus sugrįžus darbuotojams. Pirmiausia svarbu apsispręsti dėl reikalingų ir kiekvienoje konkrečioje situacijoje tinkamų fizinių saugumo priemonių naudojimo: stiklinių pertvarų, medicininių kaukių, pirštinių. Taip pat svarbu užtikrinti patalpų vėdinimą ir dezinfekciją, aiškiai aprašyti, kaip tai turi būti daroma. Jei įmonėje lankosi tretieji asmenys, jų priėmimui turėtų būti skirta atskira patalpa.

Rekomendacijos nurodo išlaikyti 2 metrų atstumą tarp žmonių, tačiau biuruose tai įgyvendinti ne visada įmanoma. „Pasvėrę visus už ir prieš darbdaviai gali priimti jiems tinkamiausią sprendimą, tačiau vis dėlto peršasi atsakymas, kad nuotolinis darbas bent jau kol kas daugeliui gali išlikti optimalus variantas“, – sako R. Didikė.

Didžiausią vaidmenį saugumo užtikrinimui be abejo atlieka kiekvieno darbuotojo sąmoningumas. Blogai pasijutęs darbuotojas turi neiti į darbą, informuoti apie tai darbdavį ir kolegas. Vis dėlto, kad būtų išvengta ginčų ir nesusipratimų, R. Didikė rekomenduoja darbdaviams parengti aiškias taisykles,  procedūras, kaip darbuotojams elgtis, ir su jais supažindinti darbuotojus.

„Tai abipusė atsakomybė: darbdavys atsako už darbo vietos saugumą ir privalo užtikrinti saugias bei sveikas darbuotojų darbo sąlygas, o darbuotojas – laikytis procedūrų arba neiti į darbą, kai pasijunta prastai“, – tikina advokatė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jei darbdavys karantino metu nesilaiko higienos normas ir užkrečiamųjų ligų prevenciją užtikrinančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to įmonėje išplinta virusas, vadovui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriama bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Asmenims, kurie nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų, numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Namų darbus turės padaryti ir verslas, ir valdžios institucijos

Darbdaviai į šį karantiną turėtų žvelgti kaip į galimybę optimizuoti darbo procesus ir funkcijas, priimti reikalingus vidinius teisės aktus, nusistatyti nuotolinio darbo procedūras, peržiūrėti ir perskirstyti žmogiškuosius resursus.

„Manau, kad ateityje mažės komandiruočių, nes aiškiai pamatėme, kad susitikimus galima suorganizuoti virtualiai ir taip taupyti laiką bei lėšas. Taip pat bus proga peržiūrėti atostogų suteikimo procedūras, nes karantinas parodė, kad šiuo klausimu krizės atveju ne viskas vyksta sklandžiai, darbo apmokėjimo ir motyvacinių priemonių sistemą, kolektyvines sutartis su profsąjungomis, numatant tam tikras sąlygas, jei ateityje vėl tektų skelbti karantiną ir stabdyti veiklą“, – sako R. Didikė.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad namų darbus tobulinant teisinę bazę turėtų atlikti ir valstybinės institucijos, nes dabartinė situacija atskleidė jų spragas. „Pamatėme, kad darbo kodeksas yra nelankstus tokiose situacijose kaip karantinas, jo nustatomomis normomis turėtų būti išlaikomas ir darbuotojo, ir darbdavio naudų balansas. Labai gerai, kad norime saugoti darbuotojus, tačiau reikia pasaugoti ir darbdavius, nes nuo jų priklauso įmonės išlikimas, o tai reiškia ne tik darbo vietų išsaugojimą, tačiau ir mokesčių į biudžetą surinkimą“, – pastebėjimais dalinasi teisės ekspertė.

Krizės akivaizdoje, R. Didikės manymu, valstybės pozicija turėtų būti labai aiški, o institucijų veiksmai ir teisės aktų aiškinimai – neprieštarauti vieni kitiems, kad darbdaviai žinotų, kuriomis teisės aktų normomis vadovautis. „Pavyzdžiui, viena institucija sako, kad darbdavys turi matuoti darbuotojų temperatūrą, gauti iš jų informaciją apie atostogas, o kita institucija atsako, kad tokių duomenų rinti darbdavys neturi teisės. Tai kaip tam darbdaviui elgtis? Darbdaviams reikia atsakymų čia ir dabar, nes jie turi priiminėti sprendimus ir negali laukti mėnesį, kol institucijos suvienodins savo pozicijas (jeigu iš viso taip nutiks). Todėl reikėtų ruoštis jau dabar, kad ateityje pasikartojus panašiai situacijai būtų išvengta tokių nesklandumų“, – tvirtina advokatė.

ideaprima.lt 

Panašūs straipsniai

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Miesto šventės, pramoginiai renginiai, iniciatyvos, džiuginusios jonaviečius karantino metu - visa tai ir dar daugiau yra Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojų darbo vaisius. Kaip sako kultūros sritį kuru...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Visi turime savo mėgiamus ir laiko patikrintus mėsos marinavimo kepimui ant grilio receptus. Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė supažindina, kaip marinatus ruošia skirting...

Neįgalaus paauglio globėja tapusi Vaida: kitaip negalėjau, jam grėsė globos namai

Neįgalaus paauglio globėja tapusi Vaida: kitaip negalėjau, jam grėsė globos namai

Tarp Vaidos ir jos globojamo paauglio Pauliaus yra vos dešimties metų amžiaus skirtumas. Jauna, 24-erių metų moteris, ryžosi tapti neįgalaus keturiolikmečio globėja, kai šiam iškilo grėsmė atsidurti vaikų gl...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partne...

Vasaros iškylos gamtoje: patarimai, kaip joms pasiruošti tinkamai

Vasaros iškylos gamtoje: patarimai, kaip joms pasiruošti tinkamai

Šiltajam sezonui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių laisvalaikį planuoja gamtoje, kuris neįsivaizduojamas be įvairiausių užkandžių ir maisto ant žarijų ruošimo. Mėgstantiems iškylauti vertėtų nepamiršti keleto ...

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas 1

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" teko gydyti neeilinį pacientą - kengūriuką. Kaip pasakoja veterinarijos gydytoja - anesteziologė Ieva Šidlauskaitė, gyvūnas į kliniką buvo pristatytas su siuntimu iš „...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Mat...

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai spr...

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti 2

Puikiai žinome, jog dviračiu kertant važiuojamąją dalį ar važiuojant bendrojo naudojimo keliu, reikia būti itin atidžiam, susikoncentruoti į aplinką, numatyti kitų eismo dalyvių vei...