Didesni mokesčiai: turtingiems, dideliems... visiems!

Didesni mokesčiai: turtingiems, dideliems... visiems!
LIE 31
2019-07-31 11:02 2019

„Jokių naujų mokesčių Vyriausybė nesvarsto ir įvedinėti neplanuoja. Taškas.“ – prieš dvejus metus socialiniuose tinkluose žadėjo Premjeras. Premjeras tas pats, Vyriausybė – ta pati, tik pažadas, kaip paaiškėjo, buvo melagingas. Nuo kitų metų jau žadama įvesti naują automobilių mokestį ir plėsti nekilnojamojo turto mokėtojų sąrašą. 

Valdžia dangstosi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, kurios siūlo didinti turto mokesčius. Gudriai nutylima, kad antra rekomendacijų dalis – mažinti darbo mokesčius. Pastarieji iš tiesų buvo šiek tiek sumažinti praėjusiais metais, bet dar nė nespėjus jiems dorai įsigalioti, jau sukama atgal. Ant Seimo stalo: dar labiau didinami progresiniai mokesčiai, siūlymas stabdyti neapmokestinamųjų pajamų didinimą, kuris aktualus uždirbantiems mažiausiai. Taigi, ką turėsime? Ir milžiniškus darbo mokesčius, ir naujus nekilnojamo turto ir automobilių mokesčius. 

Didindama mokesčius valdžia ciniškai žaidžia pavydo korta. Tas pats Premjeras žadėjo, kad nekilnojamojo turto mokestis bus taikomas tik turtuoliams, turintiems kelis namus. Tačiau dabar mokesčių kontūrams ryškėjant, panašu, kad nekilnojamojo turto mokesčius netrukus gali tekti mokėti beveik visiems,  automobilių mokestį – taip pat. 

Nė motais, kad tokie mokesčiai faktiškai ir dabar egzistuoja – pirkdami naują automobilį penktadalį jo kainos atiduodame biudžetui pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu, mokame registracijos mokesčius. Kaskart į baką pildami kurą turėtumėme prisiminti, kad jei benzinui išleidžiame 10 eurų, faktiškai jo įpilame tik už 5 eurus – likę 5 eurai – akcizai ir PVM. Kuo daugiau kuro pilame, tuo daugiau mokesčių mokame. Tad jau dabar vairuojantys greitkelių ir bekelių „monstrus“ moka daugiau mokesčių. Jei būtų įvestas automobilių mokestis, tai reikėtų mokėti ir už automobilį, stovintį garaže ir nė kiek neteršiantį aplinkos. Ar tai teisinga?

Jei nauju mokesčiu norima iš automobilio „išsodinti“ vairuojančiuosius senus automobilius – tai toks požiūris naivus. Automobilis dažnam lietuviui – pagrindinė susisiekimo priemonė. Tad mokesčius gaunantys mažas pajamas, tikėtina, mokės sukandę dantis, bet automobilio neatsisakys. Atvirkščiai, papildoma mokesčių našta tik nutolins gyventojus nuo galimybės įsigyti naujesnį, mažiau taršų automobilį. Valdžia, kuri deklaruoja rūpestį skurstančiais ir paramą šeimoms, siūlo neįperkantiems naujo automobilio „pramankštinti kojas“ keliaujant į darbą kelioliką kilometrų. Daugiavaikės šeimos, jau apsidžiaugusios šeimos kortelės nuolaidomis muziejams, turbūt nė neįtarė, kad po kelių dienų valdžia pasiūlys parduoti dyzelinį miniveną ir į muziejų visiems kulniuoti pėsčiomis.

Kalbant apie nekilnojamojo turto mokesčius, šie galėtų būti pavyzdys, kaip „svetimas skausmas“ dažnai virsta savu. „Prabangaus“ nekilnojamojo turto mokestis, kuriuo 2012 m. apmokestintas didesnės nei milijono litų vertės turtas, jau 2015 m. virto nebe tokio prabangaus nekilnojamojo turto mokesčiu. Konvertuojant litus į eurus šio mokesčio kartelė gudriai sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Šalies ekonomikai augant, turto vertė kyla, vis plečiasi ir mokesčio mokėtojų ratas. Dabar, panašu, į šį ratą pateksime visi. Laikas parodys, ar automobilių mokestis iš žadamų 20 eurų nevirs 200, o iš mokesčio taršiems automobiliams – mokesčiu visoms mašinoms. 

Nauji mokesčiai – paprasčiausias pasipinigavimo šaltinis. Neplanuojama jų pajamų susieti nei su gyvenamosios aplinkos infrastruktūros gerinimu nei su taršos mažinimu. Jie pateks į bendrą biudžeto katilą, iš kurio bus dalinami pagal politinę valią. Dalis apsisukusi sugrįš mokesčių mokėtojams, kita dalis, deja, išbyrės pro valdiško neefektyvumo „rėtį“. 

Valdžia net neslepia, kad nauji mokesčiai būtini, nes trūksta pinigų prisiimtiems įsipareigojimams. Nuo kitų metų bus didinami atlyginimai Seimo nariams, teisėjams, valstybės tarnautojams. Norima dar labiau didinti „vaiko pinigus“ – kaip ir reikėjo tikėtis, ne kas kitas, o tie patys tėvai jiems finansuoti skirtas lėšas į biudžetą suneš naujų, didesnių mokesčių pavidalu.

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.