Ekonomiką į floristiką iškeitusi K. Rimienė: „Žmogus turi siekti savo širdies ir sekti paskui širdį“

Ekonomiką į floristiką iškeitusi K. Rimienė: „Žmogus turi siekti savo širdies ir sekti paskui širdį“
BIR 12
2020-06-12 13:42 2020

Populiariojoje literatūroje, savipagalbos knygose, filmuose ir net per televizijos transliuojamas reklamas išgirstame, kad reikia klausytis širdies ir atrasti gyvenime veiklą, teikiančią laimės. Tačiau daugeliui nėra kada įsiklausyti į save: jie rūpinasi šeima, dirba ar moka būsto paskolą. O kai to laiko galiausiai atsiranda, žmonės išsigąsta ir nusprendžia, kad ką nors keisti yra per vėlu. Nepamirškite, kad kiekvienas, išdrįsęs klausyti savo širdies, iš pradžių dvejojo.

Kai mokslininkė pasirenka floristiką

Kristiną Rimienę dažnai matome televizijos ekranuose, ji pažįstama iš laidos „Pasaulis pagal moteris“, tačiau gal ne visi žino, kad ji – ekonomikos mokslų daktarė, buvusi ekonomikos dėstytoja ir skaičių virtuozė. Dalį savo gyvenimo skyrusi kreivėms, lentelėms ir teorijai, moteris pajuto, kad jau įrodė tiek sau, tiek kitiems, jog yra verta jai suteiktų laipsnių, ir pasirinko kūrybinį kelią – floristiką.

„Kauno technologijos universitete dirbau apie 12 metų, taip pat dėsčiau Klaipėdos universitete. Visą tą laiką dirbau ir privačiame sektoriuje, buvau rinkodaros specialistė. Rašydama disertaciją, pradėjau mokslininkės kelią. Perspektyvos galėjo atrodyti didelės ir gražios, juk ekonomika – rimta kryptis. Tuo metu jaučiausi, kad esu visur, bet niekur nesu geriausia. Buvę kompleksai tarsi slopino, ribojo mano galimybes, trukdė atsiskleisti. Kai apsigyniau disertaciją, galėjau tęsti mokslininkės kelią, siekti karjeros universitete arba skaičiuoti milijonierių pinigus, bet to nenorėjau“, – apie atsisveikinimą su ekonomistės karjera pasakoja K. Rimienė.

Moters nuomone, vyresniems žmonėms sunkiau radikaliai pakeisti įprastas gyvenimo vėžes, nes dauguma jų auklėti tarybiniais laikais, kai buvo aišku, kad norint užsidirbti pragyvenimui būtina viską pelnyti triūsu, išsilavinimu ir pastangomis. Toje pačioje sistemoje auginta Kristina vieną dieną suprato, kad atėjo laikas pradėti gyventi dėl savęs.

Siekti svajonės Kristiną Rimienę labiausiai skatino šeima. Tačiau buvusi ekonomistė prisipažįsta, jog floristika niekada iš tiesų nebuvo jos svajonė: „Pakeitusi sritį, nesvajojau tapti floriste. Tenorėjau kurti, kurti kokį nors grožį. Gėlės buvo trumpalaikis projektas, grąžinęs norą mokytis ko nors visiškai naujo. Aš tiesiog troškau išmokti, pradėti, daryti, o jau paskui... kaip Dievas duos. Kiekviena specialybė yra gera, tačiau žmogus turi būti nuoširdus sau, klausytis savo širdies ir sekti paskui ją.“

Rimienė mano, kad žmonės patys atsakingi už savo laimę: „Tas lūžis mano gyvenime nebuvo toks, kad nuspręsčiau viską nutraukti, pradėti didžiulį verslą ir patekti tarp geriausių. Pats noras tobulėti kuriant kompozicijas ir floristines instaliacijas mane išmokė pasitikėti savimi. Iš pat pradžių to jausmo nebuvo. Žmogus turi suprasti, kad kažko nori, o tada atsiveria visos durys. Tai rodo ne tik mano patirtis. Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie pakeitė savo gyvenimą. Ir visi mes bijojome.“

Medžio drožyba: sena tradicija, nauji tikslai

Kadaise labai populiarus ir vertinamas lietuvių amatas – medžio drožyba – atgaivintas gyvenimui kaip priemonė darbo neturinčių, neįgalių asmenų bei jaunimo įgūdžių lavinimui, užimtumui ir įtraukimui į kūrybinę veiklą. Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Pagalba darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims prisijungti prie darbo rinkos Prienų mieste“ atstovė Ramutė Milušauskienė teigia, kad meninė drožyba nėra jau toks lengvas užsiėmimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„2019 metų rugsėjį pradėtas projektas buvo orientuotas į pagalbą žmonėms išmokti kokio nors amato, kad prastesniais laikais galėtų pritaikyti savo žinias. Visi mano, kad medžio drožyba labai paprastas dalykas, tačiau dalyviai pamatė, kad ne taip lengva ką nors sukurti savo rankomis. Šiais laikais norima viską atlikti greitai, o čia dar reikia padirbėti su kaltukais ir plaktukais“, – sako save gide ir turiste vadinanti R. Milušauskienė.

Nors ir labai simboliška, projekto dalyviai neprivalo išmokti išdrožti Rūpintojėlio. Kur kas naudingiau žinoti, kaip pasigaminti stalą ir kėdę, suremontuoti kaimyno spintą ar atnaujinti seną baldą. Dabar profesionalių amatininkų itin trūksta. Užsiėmimų metu dalyviai mokomi net piešti ir tą piešinį perkelti ant medžio, o paskui iš jo padaryti gražiai dekoruotą daiktą. Medžio gabalas iš tiesų gali tapti bet kuo, tereikia žiupsnelio fantazijos. Pati Ramutė pripažįsta, kad lengviau sumeistrauti taburetę negu išdrožti šaukštą.

Projekto dalyviams netrūksta nei idėjų, nei užsakymų. Šiuo metu jie gamina didelius suolus, kuriuos planuojama pastatyti naujajame Prienų pėsčiųjų take, besidriekiančiame palei Nemuno krantą. R. Milušauskienė atvirauja, kad labiausiai ją motyvuoja žmonės, kuriems po projekto meninė drožyba ar staldirbystė tampa ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu: „Dalis buvusių dalyvių dabar baigia restauratorių studijas, kiti jau dirba restauratoriais. Vienas buvęs mokinys, studijavęs Vilniaus Gedimino technikos universitete, nusprendė mesti studijas ir toliau dirbti su medžiu. Bandžiau jį įkalbėti bent jau pasiimti akademines atostogas, kad galėtų pasižiūrėti, kaip seksis. Atrodo, sekasi gerai: vaikinas dirbo visą vasarą, dirba ir karantino metu. Neseniai prie projekto prisijungė ir Škotijoje gyvenanti lietuvė. Ji mokosi amato, daro marionetes – o man taip džiugu, kad šios veiklos gali imtis net merginos ir moterys.“

Gyvenimas niekada nebūna vienodas. Jame netrūksta gerų ir prastesnių dienų, pakilimų ir nuopuolių. Nutinka, kad nebežinome, kur dėtis, kuo užsiimti ir kaip įprasminti savo veiklą, tačiau nereikia išsigąsti. Kol esama žmonių, nebijančių padėti, nė vienas neturėtume baimintis kreiptis tos pagalbos.

Lyderis – ne profesija, tačiau vis dažniau apie ją kalbama profesijų pasirinkimo kontekste. Kokia yra šiuolaikinė lyderystė ir kodėl ji yra reikalinga Marijonas Mikutavičius kalbasi su verslininku Vladu Lašu ir projekto „Lyderių laikas 3“ atstovais.

 

Jei esate pilietinės iniciatyvos sumanytojas ar narys, paskelbkite apie savo iniciatyvą svetainėje www.metaskeisti.lt ir dalyvaukite konkurse. Svetainėje rasite ir daugiau informacijos apie kampanijos „Metas keisti“ iniciatyvas.

Video

Ekonomiką į floristiką iškeitusi K. Rimienė: „Žmogus turi siekti savo širdies ir sekti paskui širdį“

Panašūs straipsniai

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensi...

Finansų ministerija: 2020 metais ekonomika susitrauks mažiau nei prognozuota

Finansų ministerija: 2020 metais ekonomika susitrauks mažiau nei prognozuota

Šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos m...

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Lietuvos gyventojai pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias šalies gyventojų informu...

NVSC paaiškina, kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį

NVSC paaiškina, kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį

Pastarąsias dvi savaites, kuomet kasdien užfiksuojama daugiau nei 20, o kai kuriomis dienomis – ir virš 30 ar 40 naujų koronaviruso (COVID-19 ligos) atvejų, epidemiologai įspėja, kad kartu auga ir sąlytį tur...

Ripeikių kaimą pasirinkęs kelionių vadovas J. Simanavičius: „Biržai gali būti vadinami Lietuvos Maldyvais“

Ripeikių kaimą pasirinkęs kelionių vadovas J. Simanavičius: „Biržai gali būti vadinami Lietuvos Maldyvais“

Vis dažniau pasigirsta istorijų apie žmones, didmiesčių ritmą ir iškylas skveruose iškeitusius į lėtą gyvenimą miesteliuose. Nors nedideli, jie tikrai galingi. Vienus į regionus privilioja mažesnės išlaidos, pat...

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

3000 skambučių, 900 laiškų ir 300 žinučių per socialinius tinklus – maždaug tiek užklausų iš klientų kasdien sulaukia AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo centras. Per visą karantino laikotarpį buvo dienų,...

Ligonių kasos: nupirkta vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos

Ligonių kasos: nupirkta vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos

Pasaulio mokslininkams aktyviai ieškant vakcinos, galinčios suvaldyti koronaviruso plitimą, specialistai primena, kad aplinkoje gyvena ir kiti pavojingas ligas sukeliantys virusai bei bakterijos. Jų sukeliam...

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

Gerėja Lietuvos ekonomikos atsigavimo prognozės

Gerėja Lietuvos ekonomikos atsigavimo prognozės

Optimizmas dėl ekonomikos atsigavimo išlieka: pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenys liudija ekonomikos stabilizavimą ir laipsnišką atsigavimą. Ekonomikos prognozės rodo, kad Lietuvos eko...

Tyrimas: Lietuvoje daugiausia suvartojama kardiologinių vaistų

Tyrimas: Lietuvoje daugiausia suvartojama kardiologinių vaistų

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toli...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maž...

Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Darbas per karščius pavojingas dirbančiųjų sveikatai

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe ri...

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės 1

Seimas paragino Vyriausybę nedelsiant imtis priemonių dėl elektros energijos iš Baltarusijos nepatekimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką ir įgyvendinti visus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisau...

Apdovanoti "Išmaniojo miesto" kūrėjai

Apdovanoti "Išmaniojo miesto" kūrėjai

Šeštus metus vykstančio projekto „Išmanusis miestas“ nugalėtojais šiemet tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto RAA komanda, suprojektavusi Biržų miesto centrinėje dalyje esančią pramoninę teritoriją....

Per parą koronavirusas patvirtintas dešimčiai žmonių

Per parą koronavirusas patvirtintas dešimčiai žmonių

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakar parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Keturi atvejai regis...