Eksperimentas daugiabučiuose: ar esame pakantūs socialinio būsto kaimynystei?

Eksperimentas daugiabučiuose: ar esame pakantūs socialinio būsto kaimynystei?
SPA 05
2018-10-05 08:24 2018

Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo 60-tyje šalies miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims. 

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų. 

Socialiai remtinas = asocialus? 

Eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė sako, kad jis aiškiai atskleidė ir „įgarsino“, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje. 

„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sako L. Kašubienė pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu. 

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą.  Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio”, – sako psichologas.

Neigiama asmeninė patirtis 

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. 

„Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą“; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą“; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia“; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos“, daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją“, – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai. 

Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta. 

„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reiktų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai“, – paaiškina psichologas P. Rakštikas.

Daug erdvės pokyčiams 

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą. 

„Jeigu jauna šeima – nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai“, „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai“, – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai. 

Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.

„Socialinio būsto gyventojai yra  visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų. Tai, kad „rūšiavimas“ ir etikečių klijavimas baigiasi su šiais žmonėmis susidūrus akis į akį, puikiai atskleidė mūsų socialinis vaizdo eksperimentas. Jo metu pasiūlėme pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Paradoksalu, tačiau po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“, – pažymi L. Kašubienė.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas. 

Apie 60-tyje savivaldybių vykusį eksperimentą

Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.

 

Pagrindinėje nuotraukoje - atlikto socialinio eksperimento tolerancijos žemėlapis 

Panašūs straipsniai

Jonava turi jau keturis kandidatus į merus

Jonava turi jau keturis kandidatus į merus 2

Jau esame skelbę, kad pirmieji kandidatą į merus paskelbė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)Jonavos skyrius. Būsimuose Tiesioginiuose mero rinkimuose 2019 metais kandidatu paskelbtas Mindaugas Sinkevičius,...

Socialinio draudimo įmokų „grindys“ – daugiau lengvatų ir pareigų

Socialinio draudimo įmokų „grindys“ – daugiau lengvatų ir pareigų

Naujos minimalių socialinio draudimo įmokų „grindų“ išimtys – visiems neįgaliesiems, taip pat pareiga darbdaviams primokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalį. Tokios nuo liepos į...

Skaičiuoklė „Kiek?“. Tavo pajamos nuo kitų metų

Skaičiuoklė „Kiek?“. Tavo pajamos nuo kitų metų

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Sociali...

Jaunoms šeimoms – subsidijos pirmam būstui regionuose

Jaunoms šeimoms – subsidijos pirmam būstui regionuose

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų ...

Galimai didės parama malkų ar kitokio kuro įsigijimui

Galimai didės parama malkų ar kitokio kuro įsigijimui

Jonavos rajono tarybos nariai ketina tvirtinti naujas vidutines kietojo ar kitokio kuro kainas, taikomas būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti.  Šiuo metu galioja...

Perskaičiuotos senatvės pensijos išmokamos šimtams tūkstančių senjorų

Perskaičiuotos senatvės pensijos išmokamos šimtams tūkstančių senjorų 1

„Sodra“ rugsėjį tęsia perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų mokėjimą senjorams, kurie rugpjūtį gavo dar neperskaičiuotas pensijas. Perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepri...

Pristatytas Savivaldybių gerovės indeksas - ar Jonavoje gera gyventi?

Pristatytas Savivaldybių gerovės indeksas - ar Jonavoje gera gyventi? 1

Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) renginio pavadinto „Kurioje Lietuvoje gyvenate Jūs?“ metu pristatė parengtą Savivaldybių gerovės indeksą (SGI). Indeksą sudaro 5 komponentai: Socialinio saug...

Dėl subsidijos pirmam būstui Jonavoje kreipėsi ne itin didelis skaičius jaunų šeimų

Dėl subsidijos pirmam būstui Jonavoje kreipėsi ne itin didelis skaičius jaunų šeimų

Dėl subsidijos pirmam būstui regionuose kreipėsi jau 840 jaunų šeimų. 111 prašymų pateikta Kauno rajono savivaldybėje, 73 prašymai – Klaipėdos rajono savivaldybėje, 67 prašymai – Vilniaus rajono savivaldybėje, P...

Jonavoje pirmasis ultragarsinis vandens apskaitos prietaisas

Jonavoje pirmasis ultragarsinis vandens apskaitos prietaisas

Vieni pirmųjų Lietuvoje, vietoj įprastų mechaninių apskaitos prietaisų, nutarę išbandyti ultragarsinius vandens skaitiklius, bendrovė „Kauno vandenys“. Nuo kaimynų neatsilieka ir jonaviškiai. Bendrovė „Jonavos v...

Triguba Socialinių paslaugų centro šventė

Triguba Socialinių paslaugų centro šventė

2018 metų rugsėjo 27 diena Jonavos rajono Socialinių paslaugų centrui (SPC) taps įsimintina diena dėl trijų priežasčių. Pirma – šiandien savivaldybės tarybos posėdyje pritarta siūlymui „Dėl savivaldybės ...

Dažniausiai užduodami klausimai apie „Sodros“ išmokas po mokesčių reformos

Dažniausiai užduodami klausimai apie „Sodros“ išmokas po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia „Sodros‘ konsu...

VMI Jonavos rajono gyventojams laiku grąžino 1,8 mln. eurų pajamų mokesčio

VMI Jonavos rajono gyventojams laiku grąžino 1,8 mln. eurų pajamų mokesčio

2018 m. rugpjūčio 2 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyvento...

Jonavos Liberalai pašalino iš partijos kelis narius

Jonavos Liberalai pašalino iš partijos kelis narius

Šiandien, Jonavos Liberalai, savo socialinio tinklo paskyroje paviešino informaciją, jog iš partijos gretų šalina kelis savo narius. „Vadovaujantis 2018-10-17 LRLS Jonavos skyriaus visuotinio narių susir...

Pasaulinė pabėgėlių diena Rukloje suburia bendram tikslui

Pasaulinė pabėgėlių diena Rukloje suburia bendram tikslui

Pasaulinės pabėgėlių dienos minėjimas kasmet birželio 20-ąją minimas 126 šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Įspūdinga šventė šiai dienai atminti surengta ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (PPC). Čia netrūk...

Kas patogiau – dirbti, ar gauti nedarbo išmoką?

Kas patogiau – dirbti, ar gauti nedarbo išmoką?

Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Buvo prognozuojama, kad tai bus svarbu ir 2018 metais. Nedarbas Jonavo...

Tarybos nariai spręs - ką deleguoti į regioninę kultūros tarybą

Tarybos nariai spręs - ką deleguoti į regioninę kultūros tarybą

Lietuvos kultūros taryba (LKT), įgyvendindama patvirtintą Tolygios kultūrinės raidos modelį, tęsia Regioninių kultūros tarybų (RKT) sudarymo procesą.  Artimiausiame, rugsėjo 27 d. posėdyje, Jonavos rajon...