Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
RGS 21
2018-09-21 11:16 2018

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams “Local American Working Group” (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. “Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje” – sakė NVI direktorius. “Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo” – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius.

“Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema - ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau” – pridūrė advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad “nėra visų reikiamų duomenų”, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: “Apie viską reikia diskutuoti” – sakė S. Stankevičiūtė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija.

Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: “Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas” – sakė R. Pumputienė. “Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių” – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė

Panašūs straipsniai

Vaikai bus skatinami pasirūpinti savo burnos sveikata

Vaikai bus skatinami pasirūpinti savo burnos sveikata

Rugsėjo mėnesį visiems Lietuvos pirmokams bus įteikti plakatų ir lipdukų komplektai, skatinantys rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes. Tokią akcij...

Tėvų dėmesiui: vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė Lietuvą

Tėvų dėmesiui: vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė Lietuvą

Ligonių kasų specialistai informuoja, kad vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė  Lietuvą. 20 tūkstančių vakcinos dozių šiuo metu pristatytos į Užkrečiamųjų ir AIDS centro (ULAC) sandėlį. Vakcinas, ku...

Ar žinai, kad... Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

Ar žinai, kad... Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau...

Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

Kasmet, vos prasidėjus vasaros sezonui, sveikatos specialistai skuba priminti, kaip svarbu saulėje degintis atsakingai. Tačiau besidžiaugdami šiltu oru visus patarimus dažnai tiesiog pamirštame ir, galiausiai, v...

Startuoja projektas „100 idėjų Lietuvos šeimos medicinai“

Startuoja projektas „100 idėjų Lietuvos šeimos medicinai“

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia Lietuvos žmones teikti pasiūlymus ir idėjas, kaip pagerinti šeimos mediciną šalyje. Pasiūlymus teikti kviečiami medikai, pacientai ir visi pirminės sveikatos priežiūr...

Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis –...

Gripo vakcina jau pasiekė Jonavą

Gripo vakcina jau pasiekė Jonavą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad 2018-2019 metų gripo sezonui skirta vakcina, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių skiepijimui laiku pasiekė Lietuvą. Gyventojai, priklausantys rizik...

Gydymo įstaigos ir vaistinės kviečiamos prisidėti prie visuomenės informavimo

Gydymo įstaigos ir vaistinės kviečiamos prisidėti prie visuomenės informavimo

Rugpjūčio 20 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pradeda neribotą laiką truksiantį ir visą Lietuvą apimsiantį vaizdo komunikacijos projektą – „Žinoti sveika". Gydymo įstaigos, v...

Naujovė vaikų skiepų kalendoriuje: vakcinacija nuo rotaviruso – be dūrių

Naujovė vaikų skiepų kalendoriuje: vakcinacija nuo rotaviruso – be dūrių

Nuo rugsėjo vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius pasipildys dar viena vakcina. Valstybės lėšomis dviejų mėnesių kūdikiai bus skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos. Lietuva...

Emocinė pagalba: paskelbti visų Lietuvoje veikiančių centrų sąrašai

Emocinė pagalba: paskelbti visų Lietuvoje veikiančių centrų sąrašai

Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja emocinių sutrikimų – nerimo ir depresijos atvejų. Lietuva, deja, vis dar pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Šiandien minint Pasaulinę savižudybių prevenci...

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu....

Ar žinai, kad... Lietuvos gyventojams trūksta jodo

Ar žinai, kad... Lietuvos gyventojams trūksta jodo

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, ka...