Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
RGS 21
2018-09-21 11:16 2018

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams “Local American Working Group” (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. “Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje” – sakė NVI direktorius. “Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo” – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius.

“Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema - ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau” – pridūrė advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad “nėra visų reikiamų duomenų”, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: “Apie viską reikia diskutuoti” – sakė S. Stankevičiūtė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija.

Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: “Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas” – sakė R. Pumputienė. “Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių” – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė

Panašūs straipsniai

Dar daugiau įmonių prisijungia prie susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį

Dar daugiau įmonių prisijungia prie susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį

Vis labiau plečiasi socialiai atsakingų Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių ratas, kurios prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėt...

Antenų spinduliuojamo elektromagnetinio lauko poveikis sveikatai

Antenų spinduliuojamo elektromagnetinio lauko poveikis sveikatai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento specialistai dažnai sulaukia gyventojų prašymų pateikti informaciją apie mobilaus radijo ryšio ...

Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo sausio  Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas ...

Kardiologės patarimai, kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti infarkto

Kardiologės patarimai, kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti infarkto

Žmogus manė, kad yra sveikas, bet ištiko infarktas. Dalį tokių širdies smūgių gydytojai vadina sekmadienio infarktu. Tokios diagnozės nėra tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau infarktas smogia tada, kai po...

A.Sujeta: Viena sveikiausių greito maisto alternatyvų – avižos

A.Sujeta: Viena sveikiausių greito maisto alternatyvų – avižos

Maisto prekių įvairovė, skirtingų gamintojų siūlomi tos pačios grupės produktai, reklamos, skonio pasirinkimų galybė bei spalvotos etiketės traukia kiekvieno pirkėjo dėmesį. Šiandiena abejonių nekyla, kiekvieno ...

Perspėja dėl patirtų traumų slidžiuoju laikotarpiu: kur kreiptis pagalbos?

Perspėja dėl patirtų traumų slidžiuoju laikotarpiu: kur kreiptis pagalbos?

Slidžiuoju laikotarpiu tūkstančiai gyventojų patiria įvairias traumas – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) statistika rodo, kad praėjusią ž...

Tikrinama iš Lenkijos įvežta jautiena

Tikrinama iš Lenkijos įvežta jautiena

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad uždrausta tiekti rinkai ir nurodyta sunaikinti per 80 kg galimai nesaugios lenkiškos jautienos. Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžius infor...

Liko maisto po švenčių? Štai, kaip panaudoti likučius

Liko maisto po švenčių? Štai, kaip panaudoti likučius

Nors ruošiant šventinį stalą kasmet atrodo, kad vaišių gali pritrūkti, kaip taisyklė, pagamintų patiekalų dažniausiai lieka. Kaip panaudoti šventinių patiekalų likučius, kad nereikėtų išmesti, o valgyti būtų ska...

Užregistruota pirmoji šių metų tuberkuliozės auka - mirė jonavietė

Užregistruota pirmoji šių metų tuberkuliozės auka - mirė jonavietė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas praneša, kad šių metų kovo mėnesį buvo užregistruota pirmoji plaučių tuberkuliozės auka. Jonavos rajone mi...

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai irgi kelia pavojų

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai irgi kelia pavojų

Senos nešiojamosios baterijos ar akumuliatoriai yra pavojingos atliekos, todėl neturėtų būti šalinamos buitinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose. Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad kiekviena bendr...

Oficialu: įsigaliojo taisyklės, kurių privalu laikytis gimdant namuose

Oficialu: įsigaliojo taisyklės, kurių privalu laikytis gimdant namuose

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nustatyta gimdymo namuose tvarka ir specialios taisyklės, kurių privalės laikytis ne tik moterys, norinčios gimdyti namuose, bet ir toki...

Nėra vieningos nuomonės: skiepytis ar ne?

Nėra vieningos nuomonės: skiepytis ar ne? 1

Seimo nariai šiandien registravo įstatymo pataisas, kurios numato, kad skiepai vaikams iki 16 metų nuo poliomelito, tymų ir raudonukės būtų privalomi. Anot politikų, Vyriausybė nieko nepadarė, kad situacija keis...

Ar tikrai blizga drabužiai su sidabru?

Ar tikrai blizga drabužiai su sidabru?

Jau senovėje sidabras buvo naudojamas papuošalams, veidrodžiams ir prabangiems indams gaminti, apsaugai nuo vampyrų ir vilkolakių, buvo ir sidabrinės monetos, o sidabro medaliai kaldinami iki šiol. Vėliau prisid...

Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba

Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba

Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantie...