Finansų ministerija: 2020 metais ekonomika susitrauks mažiau nei prognozuota

Finansų ministerija: 2020 metais ekonomika susitrauks mažiau nei prognozuota
RGS 14
2020-09-14 08:52 2020

Šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.   

„Ekonominius išbandymus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl COVID-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius. Planuojant biudžetą svarbu nedidinti nebūtinų išlaidų, keisti ekonomikos struktūrą ir investuoti į ateitį bei kurti pridėtinę vertę“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t.y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.). Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 2,3 procentus.

Perkamoji galia – stipri

Situacija darbo rinkoje, nepaisant COVID-19 viruso pandemijos ir karantino šalyje, antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė –2,2 procentų, bruto darbo užmokestis (DU) augo net 8,5 procentais, todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia.

Šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8 procentų, o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 procentais. Švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 procentų (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).

Darbo užmokesčio tendencijos

Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins DU augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau. Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 6,5 procentais, o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 procentų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Išliks prislopintas kainų augimas  

Infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,9 procentų. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 procentų, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų.

Stiprūs rizikos veiksniai

Pirmąjį 2020 metų pusmetį šalies ūkis pademonstravo atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams – jau nuo gegužės mėnesio buvo stebimas ekonominio aktyvumo didėjimas. Tačiau dėl pandemijos išaugęs neapibrėžtumas, rizika dėl įtampos pasaulinėje prekyboje atsinaujinimo, didelis neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo ir sustiprėjusios geopolitinės įtampos – išlieka esminiai rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.

Taip pat tiek Lietuvoje, tiek išorės aplinkoje, vyraujant neapibrėžtumui dėl pandemijos raidos, artimiausiu metu mažai tikėtinas ryškesnis investicinio proceso paspartėjimas. Privataus sektoriaus polinkiui investuoti sumažėjus, investicinį procesą šalyje palaikys ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų paspartinimas ir Ateities ekonomikos DNR plano priemonių įgyvendinimas. Dėl prastos padėties užsienio prekybos rinkose Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) šiemet smuks 7,2 procento.

Visą ekonominės raidos scenarijų 2020-2023 metams rasite čia.  

Rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos apžvalgą rasite čia.

Pristatymą rasite čia.

Finansų ministerijos inf.

Panašūs straipsniai

V. Šapoka: viešųjų finansų tvarumas – svarbu suvaldyti apetitą

V. Šapoka: viešųjų finansų tvarumas – svarbu suvaldyti apetitą

„2021-2023 metų biudžetai kritiškai svarbūs siekiant užtikrinti šalies finansų tvarumą. Atsižvelgiant į vis dar vyraujantį neapibrėžtumą, prieš prisiimant naujus įsipareigojimus būtina įsivertinti realias fi...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė: „Šiuo metu būtina skatinti šalies ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė: „Šiuo metu būtina skatinti šalies ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvaudama Žinių radijo laidoje „Pozicija“, komentuodama galimai iškilsiantį poreikį papildomai skolintis, užsitęsus antrajai karantino bangai, pažymėjo, jog visos tarptauti...

Finansų ministerija ragina būti atsargiems – plinta tikrovės neatitinkanti žinutė

Finansų ministerija ragina būti atsargiems – plinta tikrovės neatitinkanti žinutė

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir sus...

Vyriausybėje pritarta 2021 metų biudžeto projektui

Vyriausybėje pritarta 2021 metų biudžeto projektui

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ate...

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje

Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje

Tokių įtemptų metų neprisimena net Lietuvos muitinės senbuviai. Nepaisant dėl pasaulinės pandemijos itin sudėtingomis tapusių darbo sąlygų, pareigūnai 2020-aisiais susidūrė ir su didžiuliu cigarečių kontraba...

VĮ „Oro navigacija“: skrydžių skaičius auga, tačiau į praėjusių metų lygį grįšime dar negreitai

VĮ „Oro navigacija“: skrydžių skaičius auga, tačiau į praėjusių metų lygį grįšime dar negreitai

Liepos mėnesio skrydžių statistika, kaip ir buvo prognozuota, žymi augančius skrydžių srautus. Tam įtakos turėjo laisvėjantys Covid-19 suvaržymai, ypač sienų pralaidumo ribojimai. Vis dėlto VĮ „Oro navigacij...

2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos mažesnės nei planuotos

2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos mažesnės nei planuotos

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,5 proc. (55,5 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 ...

FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų

FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų

Iki šių metų pabaigos viena didžiausių elektroninių pinigų institucijų „Revolut“ į Lietuvą perkels apie 10 mln. savo vartotojų sąskaitų. Klientų sąskaitų perkėlimas buvo pradėtas planuoti ruošiantis galimam ...

Suskaičiavo, kiek kainuos išleisti vaiką į mokyklą: pasiruošimą paverskite finansinio raštingumo pamoka

Suskaičiavo, kiek kainuos išleisti vaiką į mokyklą: pasiruošimą paverskite finansinio raštingumo pamoka

Jei vaikams mokyklinių prekių įsigijimas simbolizuoja besibaigiančią nerūpestingą vasarą, tėvai neretai suka galvas, kiek teks paploninti piniginę, įsigyjant mokiniams reikalingus mokymosi reikmenis. Ekspert...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą verslui gelbėti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą verslui gelbėti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui gelbėti. Ministerija yra linkusi kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų suderinti visi subsidijoms išmokė...

Finansų ministerija: skelbiame sausio – liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamas

Finansų ministerija: skelbiame sausio – liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamas

Preliminariais duomenimis, liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 13,4 proc. (111,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 2,8 proc. (20,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus. Šių metų liepos mėnes...

Renovacijos banga: siekiant padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje kuriama inovatyvi Investicijų platforma

Renovacijos banga: siekiant padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje kuriama inovatyvi Investicijų platforma

Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja Europos Sąjungos (ES) lėšas į naujai kuriamą Investicijų platformą, siekiant padidinti daugiabučiams namams atnaujinti s...

„Fitch Ratings“ patvirtino: Lietuva išlaiko tokį pat aukštą kredito reitingą su stabilia perspektyva

„Fitch Ratings“ patvirtino: Lietuva išlaiko tokį pat aukštą kredito reitingą su stabilia perspektyva

Daugeliui šalių pandemijos akivaizdoje mažinant reitingus, tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino šių metų sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabil...

Pirmą kartą bus remiama išmanioji melioracijos sistema

Pirmą kartą bus remiama išmanioji melioracijos sistema

Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur.   Investicinis komitetas, sudarytas fina...

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai – ekspertai atliko išsamų per pirmąją pandemijos bangą pavasarį priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir fina...