Finansų ministerija: skelbiame atnaujintą ekonominės raidos scenarijų

Finansų ministerija: skelbiame atnaujintą ekonominės raidos scenarijų
GRU 14
2020-12-14 10:27 2020

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.

„Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, - sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,8 procentais, o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 procentus per metus.

COVID-19 neigiamai paveikė darbo rinką

COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją šalyje. Tačiau rudenį kilusi antroji viruso banga ir tam tikrose ekonomikos veiklose išaugęs darbo vietų pažeidžiamumas silpnina lūkesčius dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų.

Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 procentais, o nedarbo lygis išaugs iki 8,8 procentų. Švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

Ateinančių 2021 metų pirmąjį pusmetį antroji COVID-19 viruso banga turės neigiamą poveikį užimtumui. Tačiau vėliau, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai paslaugų sektoriuje, nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,2 procentų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais jis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 6,6 procento.

COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins ir darbo užmokesčio (DU) augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir paskelbus prastovas atlyginimų raida bus mažiau palanki darbuotojams.

Numatoma, kad šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,3 procentais, o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 4,1 procento. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Infliacija

Pandemijos sukeltas pasaulio ekonomikos nuosmukis turės poveikį tiek pasauliniams, tiek vidaus veiksniams, lemiantiems kainų pokyčius. Šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 1 procento. 2021 metais infliacijos tempas paspartės iki 1,4 procentų, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų, nes nėra prielaidų reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.

Rizikos veiksniai

Scenarijus parengtas išaugusio neapibrėžtumo sąlygomis. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį reikšmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir jos pagrindinėse užsienio prekybos partnerėse išaugo rizika, kad siekiant suvaldyti viruso protrūkius ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemas nuo perkaitimo poreikis taikyti neigiamą įtaką ekonomikai turinčias priemones Lietuvoje ir ES valstybėse gali užtrukti ilgiau, nei paskutinį šių metų ketvirtį, o pandemijos sukelta įtampa darbo rinkoje, tiekimo grandinių sutrikimai ir verslo bei vartotojų elgsenos pokyčiai gali būti paveikti labiau, nei numatyta scenarijuje.

Sudarant scenarijų, vis dar išlieka esminiai rizikos veiksniai. Tai nauji COVID-19 protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, gilesnis euro zonos ir globalios ekonomikos smukimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiama rizika, kad populiacijos vakcinavimas nuo COVID-19 prasidės anksčiau, nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais. Precedento neturinčio ES ekonomikos gaivinimo priemonių  taikymas, vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu, gali paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje.

Visą ekonominės raidos scenarijų 2020-2023 metams rasite čia.

Gruodžio mėnesio Lietuvos ekonomikos apžvalgą rasite čia.

Panašūs straipsniai

V. Šapoka: viešųjų finansų tvarumas – svarbu suvaldyti apetitą

V. Šapoka: viešųjų finansų tvarumas – svarbu suvaldyti apetitą

„2021-2023 metų biudžetai kritiškai svarbūs siekiant užtikrinti šalies finansų tvarumą. Atsižvelgiant į vis dar vyraujantį neapibrėžtumą, prieš prisiimant naujus įsipareigojimus būtina įsivertinti realias fi...

Lietuvos mokyklose išbandytos revoliucingos ugdymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams

Lietuvos mokyklose išbandytos revoliucingos ugdymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams

Pasitelkti išmaniąsias technologijas ir užtikrinti dar sklandesnį mokymosi sunkumų bei raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą. Su tokia vizija šalies švietimo įstaigose išmėginta unikali „EduSensus“ programa...

Finansų ministerija ragina būti atsargiems – plinta tikrovės neatitinkanti žinutė

Finansų ministerija ragina būti atsargiems – plinta tikrovės neatitinkanti žinutė

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir sus...

FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų

FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų

Iki šių metų pabaigos viena didžiausių elektroninių pinigų institucijų „Revolut“ į Lietuvą perkels apie 10 mln. savo vartotojų sąskaitų. Klientų sąskaitų perkėlimas buvo pradėtas planuoti ruošiantis galimam ...

Finansų ministerija: skelbiame sausio – liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamas

Finansų ministerija: skelbiame sausio – liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamas

Preliminariais duomenimis, liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 13,4 proc. (111,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 2,8 proc. (20,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus. Šių metų liepos mėnes...

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

Po dvejų metų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pokyčiai

Po dvejų metų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pokyčiai

Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, augi...

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai – ekspertai atliko išsamų per pirmąją pandemijos bangą pavasarį priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir fina...

Ilma Skuodienė kviečia atsisukti į paauglius ir kartu padėti spręsti jų problemas

Ilma Skuodienė kviečia atsisukti į paauglius ir kartu padėti spręsti jų problemas

Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mo...

Rugsėjo 9-ąją minėsime Pasaulinę vaisiaus alkoholinio sindromo dieną

Rugsėjo 9-ąją minėsime Pasaulinę vaisiaus alkoholinio sindromo dieną

Alkoholio vartojimas nėštumo metu sukelia daugybę neigiamų pasekmių tiek vaiko pažintinei raidai, tiek jo fizinei sveikatai, kas vėliau gali atsiliepti vaiko gyvenimo kokybei, gerovei ir ateičiai. Vaisiui al...

Saugo nuo nepriežiūros ir žalingos globos

Saugo nuo nepriežiūros ir žalingos globos

Vaikai saugomi nuo apleistumo šeimoje, bet pasitaiko ir kitas kraštutinumas – pernelyg didelė kontrolė ir globa – hipergloba. Pastarasis auklėjimo stilius taip pat yra žalingas, gali sutrikdyti harmoningą va...

Vyriausybėje pritarta 2021 metų biudžeto projektui

Vyriausybėje pritarta 2021 metų biudžeto projektui

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ate...

Suskaičiavo, kiek kainuos išleisti vaiką į mokyklą: pasiruošimą paverskite finansinio raštingumo pamoka

Suskaičiavo, kiek kainuos išleisti vaiką į mokyklą: pasiruošimą paverskite finansinio raštingumo pamoka

Jei vaikams mokyklinių prekių įsigijimas simbolizuoja besibaigiančią nerūpestingą vasarą, tėvai neretai suka galvas, kiek teks paploninti piniginę, įsigyjant mokiniams reikalingus mokymosi reikmenis. Ekspert...

Pristatytas rajono savivaldybės logotipas ir atnaujinta svetainė, knygynas prekiaus Jonavos atributais

Pristatytas rajono savivaldybės logotipas ir atnaujinta svetainė, knygynas prekiaus Jonavos atributais

Šiandien, rugsėjo 7 d., Jonavos rajono savivaldybės administracija pristatė Jonavos logotipą ir atnaujintą savivaldybės interneto svetainę www.jonava.lt ...

Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje: Kauno LEZ

Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje: Kauno LEZ

Laisvoji ekonominė zona, tai – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje įstatymu nustatytos ypatingos ekonominės ir teisinės ūkio subjektų funkcionavimo sąlygos, taip pat išvystyta...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą verslui gelbėti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą verslui gelbėti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui gelbėti. Ministerija yra linkusi kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų suderinti visi subsidijoms išmokė...