Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai

 Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai
BAL 17
2020-04-17 16:00 2020

Nuo karantino paskelbimo pradžios praėjo mėnuo. Per šį laiką kardinaliai pasikeitė daugelio žmonių gyvenimo ritmas: namuose įsirengėme sporto zonas, dezinfekatoriais purškiamės dažniau nei kvepalais. Daugiausiai psichologinių iššūkių kelia pasikeitęs darbo ritmas. Ne išimtis – ir VSAT pareigūnai bei darbuotojai. Dalis jų tęsia įprastą pamaininę tarnybą, kiti įprastose vietose darbuojasi kaip ir anksčiau, treti dirba nuotoliniu būdu iš namų. Visi susiduria su savomis problemomis: pirmieji ir antrieji jaučia nuolatinę grėsmę užsikrėsti, trečiuosius kankina „narvo efektas“ gyvenant tarp keturių sienų. 

Apie tai, su kokiais psichologiniais iššūkiais susiduriame ir kaip juos nugalėti, pasakoja VSAT Personalo valdybos psichologų skyriaus specialistė Svetlana Valentukevičienė.

- Su kokiomis baimėmis bei iššūkiais gali susidurti VSAT darbuotojai karantino laikotarpiu?

- Visuomenėje jaučiama padidėjusi įtampa ir baimė tapti šios ligos nešiotoju, ja užkrėsti savo artimuosius ir aplinkinius. Žmonės nesijaučia saugiai žinodami, kad šia liga galima užsikrėsti bet kur. Ypač su šia baime susiduria dirbantieji padidintos rizikos vietose (oro ir jūrų uostuose, pasienio kontrolės punktuose, pasienio ruožuose, Užsieniečių registracijos centre).

Ekstremali situacija daugumą uždarė tarp keturių sienų, pasikeitė darbo aplinka. Dalis darbuotojų bei pareigūnų, pradėjusių dirbti nuotoliniu būdu, susidūrė su naujais iššūkiais. Nors darbas iš namų nėra naujovė, tačiau niekada nesiekė tokio masto. Pareigūnai, eidami savo pareigas, gali susidurti su nesaugumo jausmu, ypač dirbantys punktuose, uostuose, pasienio ruože. Dirbdami savo darbovietėse gali jausti psichologinę įtampą dėl visų neįprastų aplinkybių – juk keičiasi bendravimo tradicijos, įprastinė aplinka, rutina.

- Kaip tai gali paveikti žmonių savijautą bei atsiliepti jų darbe?

- Viskas priklauso nuo nerimo, streso lygio ar baimių, kurias patiria pareigūnai bei darbuotojai karantino metu. Pasekmės labiau pasireikš, jei streso bei baimių lygis bus didesnis. Gali atsirasti tam tikrų negalavimų, tokių kaip nemiga, galvos skausmai, pakilęs kraujospūdis ir kiti. Veikiant stresui ar baimėms gali sutrikti emocinis-psichologinis balansas. Asmenį gali užvaldyti negatyvizmas, pasimetimas, pyktis, susierzinimas, prislėgta nuotaika. Visa tai kelia grėsmę socialinei gerovei, savęs vertinimui.

Apėmus stresui ar baimėms, sudėtingiau priimami sprendimai arba gali būti priimami neracionalūs sprendimai, sunkiau susikaupti, sumažėja darbo motyvacija, nukenčia darbo našumas ir kokybė, didėja klaidų tikimybė. Neleiskite baimėms Jus užvaldyti. Tačiau neužmirškite, kad nedidelis nerimo lygis yra normalus ir gali mus mobilizuoti. Žmogus atsiduria veiklos fazėje, t. y. atsirenka, kas susiję su tam tikra situacija ir jos sprendimo būdais.

- Kaip nugalėti kylančias baimes?

- Kaip ir anksčiau, taip ir dabar karantino metu svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp vidinės ir išorinės būsenos. Šiuo laikotarpiu itin svarbu mokytis pažinti savo emocijas, skirti laiko sau ir išsiugdyti kasdienius įpročius, kurie padės stabilizuoti emocinę būklę, suteiks energijos bei padės suvaldyti stresą.

Atsiriboti nuo neigiamos informacijos, neigiamų emocijų gali padėti mėgiama veikla, meditacija, muzikos klausymasis, knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas, stalo žaidimai šeimos būryje, bendri šeimos projektai arba tiesiog malda. Jeigu tokios širdžiai mielos veiklos neturite, yra nemažai metodų, galinčių padėti susitvarkyti su kamuojančiomis mintimis. Vienas iš jų gali būti ekspresyvaus rašymo metodas, kuris pagerina emocinę savijautą, sumažina nerimo ir streso lygį. Tam tereikia paimti baltą lapą, rašiklį ir rašyti apie viską, kas tuo metu šauna į galvą (tai gali būti spontaniškai kylančios mintys, vidiniai išgyvenimai, jausmai).

Tapkite stebėtoju to, kas vyksta jūsų mintyse, jausmuose ir kūne. Lyg iš šalies pradėsite žiūrėti į save ir tai padės jums geriau valdyti įtampą. Jei jums sunku objektyviai pažvelgti į savo negatyvias mintis, įsivaizduokite, kad esate savo paties geriausias draugas. Pažiūrėkite į negatyvių minčių sąrašą ir įsivaizduokite, kad tos mintys yra parašytos asmens, kuriam jūs turite duoti objektyvų patarimą, o tada pagalvokite, kaip jūs galite pakeisti šias mintis.

Pakilusį nerimo ar streso lygį sumažinti galima taikant kvėpavimo relaksaciją. Žinome, kad kvėpavimas prisiderina prie mūsų vidinės būsenos, todėl kvėpavimą gana lengvai galime kontroliuoti, sąmoningai tuo pačiu keisdami ir savo vidinę būseną (tiek fizinę, tiek emocinę). Pratimo pavyzdys: skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4) lėtai įkvėpkite. Trumpam sulaikykite kvėpavimą ir taip pat lėtai iškvėpkite, skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4). Taip pakartokite keletą kartų.

Svarbus yra šiuo laikotarpiu ir fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių fizinio krūvio kasdien penkias dienas per savaitę yra puikus „vitaminas“ ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Labai tinka progresuojanti raumenų relaksacija, kurį padės atpalaiduoti raumenis ir pagerinti emocinę bei fizinę būseną. Atliekant šiuos pratimus, reikia kuo stipriau įtempti visas pagrindines raumenų grupes (veido ir kaklo, rankų ir pečių, krūtinės ir nugaros, kojų ir sėdmenų), palaikyti 5 sekundes ir atpalaiduoti. Taip palaikyti 5 sekundes, po to seką pakartoti.

Socialinis atsiribojimas yra efektyviausia priemonė infekcijos plitimo prevencijai, tačiau jis turi ir savo trūkumų, nes apriboja bendravimą. Todėl nepamirškite dažniau paskambinti savo artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus. Prisiminkime, kad šiuo periodu virtualus bendravimas skatina teigiamas emocijas.

- Su kokiais iššūkiais gali susidurti iš namų dirbantys žmonės?

- Apie nuotolinį darbą yra įvairių nuomonių. Vieni mano, kad dirbdami namie sau patogioje vietoje yra produktyvesni ir nepatiria jokio streso, kiti – kad dirbant namuose krenta produktyvumas. Svarbu suprasti, kad kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.

Pradėjus masiškai dirbti iš namų, gali atsirasti techninių kliūčių. Tai gali priklausyti nuo žmogaus asmeninių savybių, lankstumo, įgytų darbo įgūdžių, darbo pobūdžio, turinio, darbo specifikos. Jei vienam darbuotojui atlikti pavestą užduotį gali prireikti vienokių priemonių ar techninių galimybių, kurias turi namuose, tai kitam darbuotojui gali prireikti papildomų resursų, kurių namuose neturi.

Nuotolinio darbo organizavime svarbu ne tik techninės priemonės, bet ir darbinio režimo motyvacijos palaikymas. Reikia suprasti, kad daliai darbuotojų namų aplinka natūraliai sumažins darbo produktyvumą, nes jiems trukdys buitiniai reikalai, problemos, vaikai.

- Kaip pačiam pasirūpinti, kad nuotolinis darbas būtų efektyvus?

- Prisiminkite, kad nuotolinis darbas nėra atostogos, tačiau dirbant iš namų atsiranda daugiau galimybių dirbti Jums produktyviausiu metu. Svarbu sumotyvuoti save, nesiblaškyti, atsispirti tam tikroms pagundoms, kurios gali trukdyti atlikti darbą kokybiškai. Pasistenkite laikytis sau įprastos dienotvarkės, ritmo.

Kaip dirbant įprastiniu laikotarpiu, taip ir dabar labai svarbu tinkamai planuoti savo darbo laiką. Namiškiams paaiškinkite, kad darbo metu jūs turite dirbti ir, jei tai nėra labai svarbu, paprašykite netrukdyti. Tą patį turėtų žinoti ir draugai.

Labai svarbi yra darbo aplinka (patogus darbo stalas ir kėdė, spartus ir patikimas interneto ryšys). Taip pat svarbu palaikyti ryšį su bendradarbiais ir vadovu. Jei iki karantino turėjote tradiciją susitikti su kolegomis prie kavos puodelio ir aptarti kasdienius klausimus, kodėl to nepadarius ir dabar, pasitelkiant vaizdo ryšių priemones?

Siekiant, jog darbas karantino metu vyktu sklandžiai nepaisant to, ar dirbate iš namų, ar įprastinėje darbo vietoje, ar pasienio ruože, svarbu toliau komunikuoti, informuoti vadovus, su kokiais iššūkiais, sunkumais tenka susidurti, ieškoti galimybių spręsti iškilusias problemas. Viskas priklauso nuo mūsų sąmoningumo, supratingumo, atsakingumo ir kompetencijos.

 

Parengė VSAT Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Liūnė Naujikaitė

Panašūs straipsniai

Užsisakėte maisto į namus ar išsinešti? 5 taisyklės, kurias reikėtų žinoti

Užsisakėte maisto į namus ar išsinešti? 5 taisyklės, kurias reikėtų žinoti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 30 d. imtinai šalyje paskelbus karantiną, buvo uždrausta ir viešojo maitinimo įmonių veikla, išskyrus galimybę paruoštus patiekalus pristatyti...

Atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų teikimas

Atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų teikimas

Švelninant karantino režimą, šalies gydymo įstaigose atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų vaikams ir suaugusiesiems teikimas. Numatyta, kad suaugusiesiems ir vaikams reikalinga visų tipų stacionarinė ...

Sveikos mitybos patarimai kiekvienam

Sveikos mitybos patarimai kiekvienam

Trečiadienį pasidalinus įvairiomis idėjomis sveikiems ir subalansuotiems pusryčiams, sulaukėme didelio jūsų susidomėjimo. Dėl šios priežasties Jonavos kūno kultūros ir sporto centro...

Šiais metais pirmasis Laimo ligos atvejis užregistruotas Jonavos rajone

Šiais metais pirmasis Laimo ligos atvejis užregistruotas Jonavos rajone

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad, dėl ypač palankių meteorologinių sąlygų, vyravusių žiemą ir ankstyvą pava...

Ligonių kasos ramina: dantų protezavimo paslaugos niekur nedings

Ligonių kasos ramina: dantų protezavimo paslaugos niekur nedings

​Laipsniškai švelnindama porą mėnesių galiojančio karantino sąlygas Vyriausybė nuo ateinančio pirmadienio, gegužės 18 dienos, leido atnaujinti odontologinių paslaugų teikimą. Ligonių kasos ragina visus pacie...

Gydytojas A.Šimkus: „Lengvoji atletika padeda vystyti svarbiausias organizmo raumenų grupes“

Gydytojas A.Šimkus: „Lengvoji atletika padeda vystyti svarbiausias organizmo raumenų grupes“

Lengvoji atletika ne veltui vadinama sporto karaliene. Tai ne tik dėl to, kad ji apima labai daug įvairių rungčių, bet ir dėl to, kad ją gali rinktis labai įvairūs žmonės....

Jei apsinuodijo vaikas – kaip padėti?

Jei apsinuodijo vaikas – kaip padėti?

Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 910 konsultacijų telefonu dėl vaikų apsinuodijimų. Iš jų absoliuti dauguma atvejų – 761 vaikas – a...

Sumažėjo sergamumas rotovirusine infekcija

Sumažėjo sergamumas rotovirusine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 143 rotovirusinio enterito atvejai ir tai beveik septynis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (944 atv...

Planiniai skiepijimai vykdomi net ir karantino metu

Planiniai skiepijimai vykdomi net ir karantino metu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad planiniai skiepijimai nei karantino, nei valstybės lygio ekstremalios situ...

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

Tikrinant sporto mokyklą lankančių vaikų sveikatą, Jonavos kūno kultūros ir sporto centro gydytojui Andriui Šimkui tenka nustatyti įvairių ligų, kurios neabejotinai trukdo jauniesiems sportininkams pasiekti ...

Salmoneliozė – viena dažniausių per maistą plintančių zoonozių Europoje

Salmoneliozė – viena dažniausių per maistą plintančių zoonozių Europoje

Kas trečią protrūkį Europoje sukelia salmonelės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis naujausia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos institucijos a...

Skiepai nuo gripo mažina mirties riziką

Skiepai nuo gripo mažina mirties riziką

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad šaltuoju metų laiku prasideda gripo sezonas. Didžiausias sergamumas paprastai būna sausio–kovo mėnesiais. Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suse...

Siūlomi ribojimai „linksminančioms dujoms“

Siūlomi ribojimai „linksminančioms dujoms“

„Linksminančios dujos“ arba „juoko dujos“ (N2O, diazoto monoksidas, azoto suboksidas) vis populiarėjanti vakarėlių ir festivalių svaiginimosi priemonė, sukelianti trumpalaikį atsipalaidavimo, euforijos bei m...

Naujas „Sveikatiados“ iššūkis – „Saldintą gėrimą keičiu į vandenį!“

Naujas „Sveikatiados“ iššūkis – „Saldintą gėrimą keičiu į vandenį!“

Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir sveikatai yra vanduo? Vanduo –  sveikatos, geros savijautos, geros nuotaikos šaltinis. Jis padeda pasisavinti vita...

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

Apie lytinių santykių metu pasigautus negalavimus paprastai vengiama kalbėti, delsiama išsitirti. Tačiau toks temos vengimas veda prie rimtų, sunkiai gydomų ligų. Lytiškai plintančiomis infekcij...

Ministras A. Veryga siūlo, kaip pagerinti GMP sistemą visoje Lietuvoje

Ministras A. Veryga siūlo, kaip pagerinti GMP sistemą visoje Lietuvoje

Siekiant pagerinti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvos gyventojams bei sudaryti geresnes darbo sąlygas GMP darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ...