Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų
GEG 23
2018-05-23 11:56 2018

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir ,rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni. Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją ir toliau negali būti kalbos, juk organizmas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo.  

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. 

„Žmogaus organizmas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas organizmas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, bet žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip ląsteliena, mineralų kupinas vanduo su natūraliais aktyviaisiais mineralais ir, žinoma, vitaminai“, – pastebi šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. 

Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad organizmas išbalansuotas. Ir deja, bet atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį bus tik trumpalaikis efektas. 

„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.   

Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimo procesus, gerina atsistatymo funkcijas organizme, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas. 

„Mineralinės medžiagos susideda iš 12-os mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt, į organizmą patenkantys su maistu ir vandeniu. Kiekviena šių medžiagų organizme atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai; kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos; geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą organizme, padeda nervų veiklai bei dalyvauja energijos gamyboje, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja. 

Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas organizmas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus organizmui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią organizmo ląstelės itin lengvai įsisavina.   

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir efektyviau nei vartojant sintetinius mineralus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas, nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu. Apskritai maisto papildai tik iš dalies papildo trūkstamas mineralines medžiagas – jų įsisavinama vos 40–50 proc., o jeigu visavertė mityba papildoma  ir aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentis. 

 

 

 

Panašūs straipsniai

Pagyvenusių žmonių diena: kaip išsaugoti jaunystę kuo ilgiau

Pagyvenusių žmonių diena: kaip išsaugoti jaunystę kuo ilgiau

Spalio 1-ąją minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, visame pasaulyje atkreipiamas dėmesys ne tik į pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, bet ir į senėjimo bei sveikatos problemas. Sveikatos specialistai...

Ilgą laiką nesilankiau pas gydytoją – nuo ko pradėti?

Ilgą laiką nesilankiau pas gydytoją – nuo ko pradėti?

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia žmonių pasikreipimų, kuriems ilgą laiką – kai kuriems net dešimtmetį ar daugiau – neteko kreiptis į gydymo įstaigas. Jie teiraujasi, nuo ko pradėti ir kur reikia kre...

Kviečiame priimti „Sveikatiados“ iššūkį

Kviečiame priimti „Sveikatiados“ iššūkį

Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla – tai sveikatą stiprinanti mokykla. Nepailstanti mokytojų komanda nuolat kviečia mokyklos bendruomenę įsijungti į įvairias sveikatą stiprinančias veiklas. Šiemet mokykla i...

Ką reikėtų žinoti apie vaistus prieš vykstant į kelionę?

Ką reikėtų žinoti apie vaistus prieš vykstant į kelionę?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai primena, į kokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį komplektuojant kelioninę vaistinėlę. Pirmiausia reikėtų įsivertinti savo sveikatos būklę ir po...

Specialistai pataria, kaip saugiai naudotis soliariumais

Specialistai pataria, kaip saugiai naudotis soliariumais

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai informuoja, kad soliariumų lankytojai turėtų labiau pasidomėti apie soliariumų sukeliamą riziką sveikatai. Ultravioletiniai spinduliai...

Jonavoje bus teikiama nauja paslauga – priklausomybių ligų konsultacijos

Jonavoje bus teikiama nauja paslauga – priklausomybių ligų konsultacijos

Spalio 2-ąją Jonavoje pristatyta nauja paslauga – priklausomybių ligų konsultacijos, kurią numatoma pradėti teikti jau šį mėnesį. Jonavos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) kartu ...

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas, galimas užsikrėtimo utėlėmis protrūkis

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas, galimas užsikrėtimo utėlėmis protrūkis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad vaikams po ilgesnių atostogų grįžus į ugdymo įstaigas, galimas užsikrėtimo utėlėmis protrūkis. Nors utėlėtumas (pedikuliozė) – itin nemaloni problema, t...

Žinomos moterys ryžosi unikaliam sveikos gyvensenos iššūkiui

Žinomos moterys ryžosi unikaliam sveikos gyvensenos iššūkiui

Sveikai gyventi yra ne tik naudinga, madinga, prasminga, bet ir gera! Tuo įsitikino sveikesnio gyvenimo būdo pokyčiams pasiryžusios unikalaus Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto projekto „Sveikai gyve...

Vėžio diagnostika: sparčiai daugėja besitikrinančiųjų dėl vienos ligos

Vėžio diagnostika: sparčiai daugėja besitikrinančiųjų dėl vienos ligos

Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vals...

Įtariami du meningokokinės infekcijos atvejai - vienas jų, Jonavoje

Įtariami du meningokokinės infekcijos atvejai - vienas jų, Jonavoje 1

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas gavo informaciją apie dviejuose Kauno apskrities darželiuose įtariamus meningokokinės infekcijos atvejus. 3 i...

Ar žinote, kaip atpažinti apsinuodijimą grybais?

Ar žinote, kaip atpažinti apsinuodijimą grybais?

Vis labiau įsibėgėjant grybavimo sezonui, gydytojai toksikologai primena, kad rinkti ir valgyti galima tik labai gerai pažįstamus grybus: baravykus, lepšius, ūmėdes, kazlėkus, raudonikius, voveraites ir pan....

Kodėl svarbu pranešti apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą?

Kodėl svarbu pranešti apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą?

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės, jei vienu metu vartojate kelis vaistus ir įtariate nepageidaujamą reakciją į vaistą. Būtinai praneškite apie tai. Lietuva kartu su dar 56 valstybėmis pr...

"Sodra“ jau rašo laiškus 38 tūkst. gyventojų dėl ligos išmokų

"Sodra“ jau rašo laiškus 38 tūkst. gyventojų dėl ligos išmokų

Spalį gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti ...

Gimdos kaklelio vėžys: prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirta moteris

Gimdos kaklelio vėžys: prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirta moteris

Nors Lietuvoje nemokamai pasitikrinančių dėl gimdos kaklelio vėžio moterų skaičius kasmet išlieka stabilus, ligonių kasų specialistai ir medikai sunerimę – dėl šios klastingos onkologinės ligos šiemet preven...

Gydytoja pažymi: šiemet peršalimas ir gripas smogs stipriau, nei pernai

Gydytoja pažymi: šiemet peršalimas ir gripas smogs stipriau, nei pernai 1

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo sezono pradžia Lietuvoje paskelbta kiek anksčiau nei pernai, t.y. rugsėjo 30 d. Be to, spalio viduryje dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas suaugęs ...

Daugėja besitikrinančiųjų dėl krūties vėžio

Daugėja besitikrinančiųjų dėl krūties vėžio

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrino 6 000 moterų daugiau nei tuo pat metu pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) special...