Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų
GEG 23
2018-05-23 12:56 2018

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir ,rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni. Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją ir toliau negali būti kalbos, juk organizmas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo.  

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. 

„Žmogaus organizmas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas organizmas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, bet žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip ląsteliena, mineralų kupinas vanduo su natūraliais aktyviaisiais mineralais ir, žinoma, vitaminai“, – pastebi šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. 

Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad organizmas išbalansuotas. Ir deja, bet atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį bus tik trumpalaikis efektas. 

„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.   

Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimo procesus, gerina atsistatymo funkcijas organizme, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas. 

„Mineralinės medžiagos susideda iš 12-os mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt, į organizmą patenkantys su maistu ir vandeniu. Kiekviena šių medžiagų organizme atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai; kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos; geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą organizme, padeda nervų veiklai bei dalyvauja energijos gamyboje, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja. 

Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas organizmas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus organizmui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią organizmo ląstelės itin lengvai įsisavina.   

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir efektyviau nei vartojant sintetinius mineralus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas, nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu. Apskritai maisto papildai tik iš dalies papildo trūkstamas mineralines medžiagas – jų įsisavinama vos 40–50 proc., o jeigu visavertė mityba papildoma  ir aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentis. 

 

 

 

Panašūs straipsniai

Ar daug vaistų suvartojome per 2018 metus?

Ar daug vaistų suvartojome per 2018 metus?

Remiantis atliktos vaistinių preparatų suvartojimo analizės duomenimis bei ankstesnių kelerių metų statistika, matyti, kad vaistų suvartojimo tendencijos paskutiniuoju metu išlieka gana panašios.  Aiškin...

XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bu...

Šiandien Jonavoje – padidėjusi oro tarša

Šiandien Jonavoje – padidėjusi oro tarša 1

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija miestų aplinkos ore yra padidėjusi. Oro užterštumo padidėjimui d...

Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį  – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. V...

Jonavoje registruoti penki susirgimų tymais atvejai

Jonavoje registruoti penki susirgimų tymais atvejai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad per pastarąją savaitę Kauno apskrityje registruota dar 12  susirgimų tymais (iš viso nuo 2019-01-...

Gydytoja ragina neatidėti kūdikių skiepų nuo meningokokinės infekcijos ir paisyti kalendoriaus

Gydytoja ragina neatidėti kūdikių skiepų nuo meningokokinės infekcijos ir paisyti kalendoriaus

Skiepijant vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos, labai svarbu laikytis valstybės nustatyto skiepijimų kalendoriaus, Vilniuje vykusiame 4-ajame Baltijos pediatrų kongrese teigė dr. Inga Ivaškevičienė, Vaik...

Kaip išvengti erkių pernešamų ligų

Kaip išvengti erkių pernešamų ligų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima bet kuriuo metų laiku, o tinkama apranga ir repelentai ga...

Nemokamas šachtinių šulinių vandens ištyrimas, kurį maistui vartoja nėščiosios ir kūdikiai

Nemokamas šachtinių šulinių vandens ištyrimas, kurį maistui vartoja nėščiosios ir kūdikiai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad  2018 metais iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie nėščiąsias ar kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus...

Kada vaikams atlikti tuberkuliozės testą?

Kada vaikams atlikti tuberkuliozės testą?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkulioz...

Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos biuras suteikia daugiau nei 2600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Atsižvelgiant į ...

Specialistai: prieš žemės ūkio darbus svarbu pasiskiepyti nuo stabligės

Specialistai: prieš žemės ūkio darbus svarbu pasiskiepyti nuo stabligės

Daržininkams ir sodininkams netrukus prasidės intensyvūs žemės ūkio darbai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pav...

Nemokami pirmos pagalbos mokymai Jonavos įstaigoms, organizacijoms ir gyventojams

Nemokami pirmos pagalbos mokymai Jonavos įstaigoms, organizacijoms ir gyventojams

Ūminė liga ar sužeidimas galimi bet kur ir bet kada. Dauguma staigios mirties atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje, namuose, darbe, todėl pirmiausia padėti gali greta esantys žmonės. UAB „Jonavos hidrot...

Akcija „Pasirūpink savo sveikata”

Akcija „Pasirūpink savo sveikata”

Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla įsijungė į Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Mokykloje nuolat vyksta įvairūs sveikatinimo renginiai. Pasaulinė sveikatos diena - tai puiki proga dar kartą mokyklos bendruo...

Kardiologės patarimai, kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti infarkto

Kardiologės patarimai, kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti infarkto

Žmogus manė, kad yra sveikas, bet ištiko infarktas. Dalį tokių širdies smūgių gydytojai vadina sekmadienio infarktu. Tokios diagnozės nėra tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau infarktas smogia tada, kai po...

Raminamieji bei migdomieji vaistai nėra tik nekaltos tabletės

Raminamieji bei migdomieji vaistai nėra tik nekaltos tabletės 1

Išgyvenate stiprų stresą? Kamuoja nepaaiškinamas nerimas? Sunku užmigti? Jaučiate, kad dėl tokios būsenos, liaudiškai tariant, tuoj „nuneš stogą“? Be jokios abejonės šioje ir panašiose situacijose padėti gali ti...

Ar tikrai elektroninės cigaretės nekaltesnės už įprastas?

Ar tikrai elektroninės cigaretės nekaltesnės už įprastas?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, matomos aiškios cigarečių importo, legalaus tabako gaminių suvartojimo ir sergamumo kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis (kraujotakos ir kvėpavimo s...