Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų
GEG 23
2018-05-23 12:56 2018

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir ,rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni. Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją ir toliau negali būti kalbos, juk organizmas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo.  

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. 

„Žmogaus organizmas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas organizmas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, bet žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip ląsteliena, mineralų kupinas vanduo su natūraliais aktyviaisiais mineralais ir, žinoma, vitaminai“, – pastebi šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. 

Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad organizmas išbalansuotas. Ir deja, bet atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį bus tik trumpalaikis efektas. 

„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.   

Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimo procesus, gerina atsistatymo funkcijas organizme, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas. 

„Mineralinės medžiagos susideda iš 12-os mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt, į organizmą patenkantys su maistu ir vandeniu. Kiekviena šių medžiagų organizme atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai; kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos; geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą organizme, padeda nervų veiklai bei dalyvauja energijos gamyboje, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja. 

Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas organizmas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus organizmui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią organizmo ląstelės itin lengvai įsisavina.   

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir efektyviau nei vartojant sintetinius mineralus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas, nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu. Apskritai maisto papildai tik iš dalies papildo trūkstamas mineralines medžiagas – jų įsisavinama vos 40–50 proc., o jeigu visavertė mityba papildoma  ir aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentis. 

 

 

 

Panašūs straipsniai

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per paskutinius du metus (2018–2019) Lietuvoje žmonių trichineliozės atvejų neužregistruota. 2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 ...

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiau...

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Lietuvoje patvirtinus dar pirmąjį koronaviruso atvejį, Vyriausybė pradėjo organizuoti gydymo paslaugų teikimą viruso plitimo metu. Vienas iš siūlymų buvo atsisakyti planinių operacijų ir vizitų pas gydytojus...

Padaugėjo apsinuodijimų dezinfekciniais skysčiais

Padaugėjo apsinuodijimų dezinfekciniais skysčiais

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad nuo vasario pabaigos, kai šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) buvo paskelbta ekstremali padėtis, itin padaugėjo apsinuodijimų dezinfekciniais skysčia...

Kauno apskrityje – antras tymų atvejis

Kauno apskrityje – antras tymų atvejis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad šiais metais Kauno apskrityje registruotas antrasis tymų atvejis. Susirgo ...

Klausiate – atsakome: kodėl pagal prevencines sveikatos programas tikrinami ne visi?

Klausiate – atsakome: kodėl pagal prevencines sveikatos programas tikrinami ne visi?

​Sveikatos reikalais besidomintiems gyventojams vis dažniau kyla klausimų, kodėl nemokamai pasitikrinti pagal prevencines programas gali tik tam tikros amžiaus grupės asmenys. Teiraujamasi, ar tai nėra absur...

Salmoneliozė – viena dažniausių per maistą plintančių zoonozių Europoje

Salmoneliozė – viena dažniausių per maistą plintančių zoonozių Europoje

Kas trečią protrūkį Europoje sukelia salmonelės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis naujausia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos institucijos a...

Lietuvoje pradės veikti karščiavimo klinikos

Lietuvoje pradės veikti karščiavimo klinikos 2

Lietuvos savivaldybėse duris netrukus turėtų atverti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant k...

Jei apsinuodijote smalkėmis

Jei apsinuodijote smalkėmis

Šaltuoju metų sezonu netrūksta apsinuodijusiųjų smalkėmis (anglies monoksidu). Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos apsinuodijimų skyriaus specialistai 2019 metai dėl apsinuodijimo smalkėmis konsultavo 28 k...

Jei apsinuodijo vaikas – kaip padėti?

Jei apsinuodijo vaikas – kaip padėti?

Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 910 konsultacijų telefonu dėl vaikų apsinuodijimų. Iš jų absoliuti dauguma atvejų – 761 vaikas – a...

Šiais metais užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis

Šiais metais užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis

Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šiemet mūsų šalyje užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis. Manoma, kad ligonis šia retai Lietuvoje nustatoma liga užsikrėsti galėjo Indonezijoje...

Pernai mažiau ŽIV atvejų. Dažniau plito per lytinius santykius

Pernai mažiau ŽIV atvejų. Dažniau plito per lytinius santykius

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris. Tai devyniais atvejais mažiau nei 2018 m. (160) ir...

Padidėjęs cholesterolis: kokią įtaką tam daro karantinas

Padidėjęs cholesterolis: kokią įtaką tam daro karantinas

Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetiko...

„Eurovaistinė“ perspėja apie jau pasireiškiančią pavasario alergiją

„Eurovaistinė“ perspėja apie jau pasireiškiančią pavasario alergiją

Dar tik sausio pabaiga, tačiau dėl šiam metų laikui nebūdingos šilumos, gamta jau ima gyventi pavasario ritmu. Maloniai šilti orai dalies žmonių visai nedžiugina, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai paste...

Jau laikas rūpintis skiepais nuo erkinio encefalito

Jau laikas rūpintis skiepais nuo erkinio encefalito 2

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) pataria šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, nors kalendorinė žiema įsibėgė...

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

Europos vaistų agentūra (EVA) stebi žiniasklaidoje pasirodžius pranešimus, kuriuose nerimaujama, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino re...