Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų

Gydytoja pataria: siekite kasdien būti energingi, o ne vaikykitės trumpalaikių stimuliantų
GEG 23
1970-01-01 12:56 2018

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir ,rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni. Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją ir toliau negali būti kalbos, juk organizmas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo.  

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. 

„Žmogaus organizmas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas organizmas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, bet žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip ląsteliena, mineralų kupinas vanduo su natūraliais aktyviaisiais mineralais ir, žinoma, vitaminai“, – pastebi šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. 

Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad organizmas išbalansuotas. Ir deja, bet atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį bus tik trumpalaikis efektas. 

„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.   

Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimo procesus, gerina atsistatymo funkcijas organizme, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas. 

„Mineralinės medžiagos susideda iš 12-os mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt, į organizmą patenkantys su maistu ir vandeniu. Kiekviena šių medžiagų organizme atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai; kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos; geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą organizme, padeda nervų veiklai bei dalyvauja energijos gamyboje, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja. 

Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas organizmas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus organizmui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią organizmo ląstelės itin lengvai įsisavina.   

Energija organizme gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir efektyviau nei vartojant sintetinius mineralus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas, nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu. Apskritai maisto papildai tik iš dalies papildo trūkstamas mineralines medžiagas – jų įsisavinama vos 40–50 proc., o jeigu visavertė mityba papildoma  ir aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentis. 

 

 

 

Panašūs straipsniai

Sirgti nebūtina – galime pasiskiepyti

Sirgti nebūtina – galime pasiskiepyti

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. keičiasi Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Ligų, kuriomis anksčiau sirgdavo beveik visi vaikai, sąrašas sparčiai trumpėja, nes atsiranda galimybė pasiskie...

Saulė išryškino apgamus: kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Saulė išryškino apgamus: kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Vasaros saulė kartais tampa ir pikčiausiu odos priešu. Ir nors gražiai įdegusio žmogaus įvaizdis tebėra populiarus, į specialistų perspėjimus apie galimas skaudžias saulės pasekmes tikrai verta atsižvelgti ir pa...

Makiažo klaidos pagal amžių: rožinę spalvą palikite jaunimui

Makiažo klaidos pagal amžių: rožinę spalvą palikite jaunimui

Svarbiausias makiažo tikslas – išryškinti merginos ar moters grožį, tačiau kosmetikos specialistai pastebi, kad jaunos merginos makiažu gana dažnai save be reikalo pasendina, o brandžios moterys nežino kaip pasi...

Turiu regos sutrikimų: kas priklauso nemokamai?

Turiu regos sutrikimų: kas priklauso nemokamai?

Kasmet daugėja žmonių, turinčių įvairių regėjimo sutrikimų. Dažnas nežino, kas jam priklauso, jeigu jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos min...

Sportas nėštumo laikotarpiu: pasakykite „ne“ dviračiui ir riedučiams

Sportas nėštumo laikotarpiu: pasakykite „ne“ dviračiui ir riedučiams

Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi. „Dabar gydytojai šiuo moterų gyvenimo laikotarpiu ne tik nedraudžia (išskyrus nėštumą su komplikac...

Nuolatinis silpnumas gali signalizuoti apie jus kamuojančią alergiją

Nuolatinis silpnumas gali signalizuoti apie jus kamuojančią alergiją

Ašaroja akys, paburko nosis, kamuoja kosulys, o gal tiesiog jaučiate silpnumą? Tai – ženklas, kad prasidėjo alergijų metas. Dauguma alergiškų žmonių būtent pavasarį pajunta pirmuosius savo ligos simptomus. Pasak...

Soliariumais naudokimės atsargiai

Soliariumais naudokimės atsargiai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad pagrindiniai soliariumų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos ...

Gripo vakcina jau pasiekė Jonavą

Gripo vakcina jau pasiekė Jonavą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad 2018-2019 metų gripo sezonui skirta vakcina, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių skiepijimui laiku pasiekė Lietuvą. Gyventojai, priklausantys rizik...

Ar žinai, kad... Lietuvos gyventojams trūksta jodo

Ar žinai, kad... Lietuvos gyventojams trūksta jodo

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, ka...

Tėvų dėmesiui: vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė Lietuvą

Tėvų dėmesiui: vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė Lietuvą

Ligonių kasų specialistai informuoja, kad vakcina nuo meningokokinės infekcijos jau pasiekė  Lietuvą. 20 tūkstančių vakcinos dozių šiuo metu pristatytos į Užkrečiamųjų ir AIDS centro (ULAC) sandėlį. Vakcinas, ku...

Alkoholis kasdieniuose produktuose – ar žinote, kuriuose?

Alkoholis kasdieniuose produktuose – ar žinote, kuriuose?

Alkoholio vaidmuo pastaruoju laikotarpiu ryškiai pasikeitė – jis įgavo ypač neigiamą atspalvį. Bet kaip dažnai prisimenate, kad tam tikrą alkoholio kiekį gamina Jūsų pačių organizmas? Nė nesusimąstome, kad alkoh...

Ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkuminas ir jo nauda

Ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkuminas ir jo nauda

Ciberžolė, nuo seno žinoma dėl puikių savo skonio savybių, šiuo metu yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų priešvėžinių augalų. Teksaso medicinos centro (JAV) duomenimis, kurkumino ekstraktas skatina būtent vėžini...

Kad prakaitas negadintų nuotaikos: padės sveika mityba ir vitaminai

Kad prakaitas negadintų nuotaikos: padės sveika mityba ir vitaminai

Vasara daugeliui siejasi ne vien su malonia šiluma, bet ir su varginančiu karščiu bei srūvančiu prakaitu. Tačiau gausus prakaitavimas ne visuomet yra vien karščio pasekmė. Alkoholio ir kofeino vartojimas, rūkyma...

Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

Kasmet, vos prasidėjus vasaros sezonui, sveikatos specialistai skuba priminti, kaip svarbu saulėje degintis atsakingai. Tačiau besidžiaugdami šiltu oru visus patarimus dažnai tiesiog pamirštame ir, galiausiai, v...

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslau...

Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis –...