Iš nesaugios aplinkos paimami vaikai – ir toliau nesaugūs?

Savivaldybės siūlo iš nesaugios aplinkos paimtus ir į globos namus nukreipiamus vaikus tirti dėl COVID-19 – taip apsaugojant tiek patį vaiką, tiek jį globosiančius asmenis ir kitus vaikus.

Šiuo metu iš  šeimų dėl nesaugių aplinkybių paimami vaikai yra apgyvendinami pas budintį globotoją ar kitose vaiko globos įstaigose. Vaikus paimantys Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai dažniausiai neturi jokios informacijos apie vaiko ar jo šeimos sveikatos būklę.

„Vaikas, kuris paimamas iš nesaugios aplinkos, iš karto susiduria su nemažai žmonių – psichologu, socialiniais darbuotojais, globėjais, anksčiau įstaigoje ar pas globėjus apgyvendintais vaikais. Laiku neatlikus tyrimo dėl COVID-19, visai šiai socialinės pagalbos grandinei iškyla pavojus. Jeigu ji nebus apsaugota, nukentės tiek neištirtas vaikas, tiek kiti vaikai, kuriems reikalinga pagalba – visų jų tiesiog nebus kam globoti,“ – teigia Lietuvos savivaldybių direktorė Roma Žakaitienė.

Savivaldybių specialistai teigia, kad tyrimu turėtų pasirūpinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai – jie pirmieji susiduria su vaiku iki jam patenkant į kitas įstaigas ir pagal įstatymus šiame etape tampa jo oficialiais laikinaisiais atstovais, kurie vieninteliai gali jam atstovauti gydymo įstaigose. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavaldi minėta tarnyba, tai daryti atsisako, argumentuodama, kad toks tyrimas neva neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Savivaldybių specialistai, kasdien susiduriantys su šiomis situacijomis, teigia, kad vaiko interesai ne tik nebūtų pažeisti, atvirkščiai, taip jie būtų labiau apsaugoti.

„Savivaldybė privalo užtikrinti saugią aplinką ne tik naujai atvežtam vaikui, bet ir jau anksčiau globos įstaigose gyvenantiems vaikams. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai turėtų mokėti bendrauti su vaiku taip, kad jis jaustųsi saugus, o tyrimas nesukeltų jam papildomos įtampos. Visi turime būti suinteresuoti tuo, kad vaikus globojantys centrai ir šeimos nebūtų priversti izoliuotis ir teiktų nepertraukiamas paslaugas, o vaikams nereikėtų ieškoti naujos vietos – socialiniai darbuotojai ir globėjai globojamiems vaikams tampa labai artimi, ir išsiskyrimą su jais daugelis vaikų išgyventų labai jautriai,“ – sako Kauno miesto vicemerė, LSA socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Savivaldybės taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai dažniausiai serga besimptome koronaviruso forma ir turi labai daug socialinių kontaktų, kurių dažniausiai nėra galimybės atsekti.

Todėl siekdamos pandemijos laikotarpiu išspręsti šią problemą savivaldybės jau parengė specialias saugias patalpas, kuriose galėtų gyventi vaikas, laukdamas testo rezultatų ar, gavus teigiamą atsakymą, izoliuotis. Gavus neigiamą testo atsakymą, vaikas būtų apgyvendinamas globos paslaugas teikiančioje įstaigoje laikantis nustatytų saugumo reikalavimų – 10 dienų gyventi atskirame kambaryje, dėvėti veido kaukę ir panašiai.

Savivaldybių siūlymą tirti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus prieš perduodant juos globos įstaigoms palaiko ir  medikai, ir visuomenės sveikatos centrų atstovai.

Lietuvos savivaldybių asociacija kreipsis į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę, prašydama palaikyti savivaldybių siūlomą algoritmą, kuris apsaugo globojamus vaikus bei siekia stabdyti pandemijos plitimą.

_{Lietuvos savivaldybių asociacijos inf.}