Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai
RGS 24
2020-09-24 13:13 2020

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Tai lemia, kad moterys karjeros viršūnę tirtose įmonėse dažniausiai pasiekė būdamos 40-49 metų – šiuo amžiaus tarpsniu vidutinis moterų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkė vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl tampa akivaizdesni, ir dažniausiai – moterų nenaudai. 

Šios tendencijos paaiškėjo po dvejus metus atlikto projekto „Verti po lygiai“. Jo metu aiškintasi atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio priežastys, atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa, tirta reali situacija atrinktose įmonėse bei pateikti siūlymai, kaip ateityje šią problemą mažinti. 

„Kai diskutuojama apie mūsų visuomenę kamuojančias problemas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis retai paminimas tarp svarbiausių bėdų. Dažniau kalbama apie skurdą, pensijas, nedarbą. Tačiau skurdas, pensijos ir nedarbas yra tiesiogiai susiję su moterų ir vyrų nelygybe. Uždirbdamos mažiau ir turėdamos išlaikytinių moterys dažniau patiria skurdą, joms sunkiau po pertraukos sugrįžti į darbo rinką, o sugrįžusios ne tik dažnai gauna mažesnį darbo užmokestį už kolegas vyrus, bet yra vertinamos pagal tai, ar turi vaikų ir ar gali dirbti lanksčiai – tai yra „nuvogti“ laiko nuo šeimos. Galiausiai, viskas susiveda į mažesnes pensijas ir didesnę tikimybę patirti skurdą senatvėje“, – konferencijoje „Verti po lygiai“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis. 

Priežastys, kodėl moterys uždirba mažiau

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio siekė 12,4 proc. Tai – tiek pat, kaip ir 2014 metais, po kurių iki pat 2017-ųjų šis rodiklis augo. 2018 ir 2019 metais pastebimas atotrūkio mažėjimas, tačiau ekspertai teigia, kad statistiką pakoregavo ne geresnė lyčių lygybės situacija, o ekonominiai procesai: padidėjęs vyrų nedarbas, augę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nes moterys jame sudaro didžiąją daugumą darbuotojų. 

Analizuojant darbo užmokesčio skirtumus konkrečiose ūkio šakose, paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis buvo ir 30,2 proc. , o finansinėje ir draudimo veikloje – 36,3 proc. mažesnis nei vyrų. 

Mykolo Romerio universiteto mokslininkės prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė, išskiria tokias priežastis, kodėl moterų pensijos ir darbo užmokestis vis dar nusileidžia vyrų: 

Dvigubas moterų užimtumas – darbe ir namuose. Namų ūkio ruoša, poilsio organizavimas, šeimos kultūros, tradicijų puoselėjimas, darbas auklėjant vaikus, senelių ir suaugusių šeimos narių globa – visi šie rūpesčiai paprastai gula ant moterų pečių. Turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, padaryti profesinę karjerą, užimti vadovaujančias pareigas, pasiekti aukštą materialinį statusą ir darbo užmokesčio lygį.

Skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Pats mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų 28 Europos Sąjungos valstybių – Lietuvoje. Jis 2019 metais sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis – 11,4 proc. Tai liudija apie dvi viena kitai prieštaraujančias tendencijas: viena vertus, Lietuvos moterys dirba „petys į petį“ su vyrais, jų užimtumo lygis beveik vienodas, antra vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas – kaip nė vienoje ES šalyje.

Lyčių skirtumai atsiranda ir ieškant darbo. Moterų nedarbas tęsiasi ilgiau nei vyrų, jos dažniau išstumiamos į namų ūkį: netekdamos vilties susirasti darbą, pasak tyrimo, moterys priverstos keisti bedarbės statusą į namų šeimininkės padėtį, tokiu būdu sukurdamos iliuziją, kad rado išeitį. Dauguma bedarbių vyrų kur kas greičiau susiranda darbą, o didelė dalis moterų, išstumtų iš rinkos, netenka darbo visam laikui.

Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas. Tai reiškia, kad, viena vertus, moterys, turinčios aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, negali visavertiškai savęs realizuoti Lietuvoje, antra vertus, tai reiškia, kad valstybėje neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. 

Be to, pastaruoju metu Lietuvoje stiprėja tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo. Siekdamos įnešti svarų indėlį į namų ūkio biudžetą, moterys kur kas dažniau nei vyrai imasi bet kokių prieinamų darbų, nes neturi galimybių laukti darbo pasiūlymo, atitinkančio jų išsilavinimą.

Ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys dažniau užima mažiau svarbias, neprestižines darbo vietas ir dažniau dirba lanksčiose, nepagrindinėse darbo rinkose. Tai – stereotipinio požiūrio į moteriškumą ir vyriškumą pasekmė, vadinama „stiklinėmis sienomis“. Lietuvoje pagrindinėmis vyrų veiklos sritimis išlieka statybų sektorius, transporto ir saugojimo veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Pagrindinės moterų ekonominės veiklos sritys – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, švietimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Dažnai tai – menkiau apmokamos profesijos. 

Toks ryškus veiklos sričių pasiskirstymas pagal lytį turi neigiamos įtakos šių sričių plėtrai, mažina jų inovacinį potencialą, lemia santykinai žemesnį moterų darbo užmokesčio lygį (o vėliau – ir senatvės pensiją) ir dar labiau sustiprina visuomenės stereotipus apie  vyriškus ir moteriškus vaidmenis visuomenėje.

„Stiklinėmis lubomis“ vadinamas išankstinis nusistatymas ir įvairios kliūtys moterims siekti karjeros. Mokslininkai aiškina, kad tai vyksta dėl daugelio priežasčių: realiai neveikiančių lyčių lygybės įstatymų, lyčių vaidmenų stereotipų, vyraujančio darbdavių ir visuomenės nusistatymo, diskriminacijos ir kitų priežasčių. 

Tyrime teigiama, kad moterims, siekiančioms profesinio pripažinimo, savo kompetencija ir gebėjimais reikia gerokai lenkti vyrus. Taigi moterys pro „stiklines lubas” mato savo profesinės karjeros galimybes, tačiau negali jų realizuoti, o jeigu nori pasiekti tikslą, tai turi „pramušti” šias lubas. Šis principas atspindi lyčių nelygybę, ypač aukštose hierarchinėse struktūrose. Net srityse, kur dirba daugiausiai moterų, vadovaujančiose grandyse dažnai jos sudaro mažumą.

Moterų diskriminacija sprendimų priėmimo srityje ir valdyme. Nors bendras moterų išsilavinimo lygis yra aukštesnis, jos yra menkai atstovaujamos vadovaujamose pozicijose, sprendimų priėmimo grandyse (diplomatinėse atstovybėse, parlamente, ministrų kabinete, savivaldybių tarybose ir panašiai). 

Profesinės karjeros ir šeimos gyvenimo derinimas ir darbas nepilną darbo dieną. Galimybė derinti profesinį ir šeimos gyvenimą yra svarbi tiek moterims, tiek vyrams, nes didina darbo jėgos lankstumą, gerina žmonių gyvenimo kokybę, leidžia sėkmingai integruotis į darbo rinką ir išsilaikyti joje. 

Tyrimai rodo, kad tarp motinos gerovės ir vaiko gerovės yra tiesioginis priklausomybės ryšys. Moteris, turėdama lėšų, jas investuoja į savo vaikų išsilavinimą, sveikatą, pomėgius. Taigi, moterų diskriminacijos, ypač darbo rinkoje, problema tampa visos visuomenės problema.

Lietuvos vyrai kur kas rečiau nei moterys dirba ne visą darbo dieną. Taip yra dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad vaikų ir kitų globos reikalaujančių šeimos narių priežiūra turi būti priskiriama išimtinai moterims.

Moterų diskriminacija priimant į darbą. Remiantis tyrimu, Lietuvoje, įdarbinant moteris atsižvelgiama ne tiek į kvalifikaciją, kiek į kitus kriterijus: ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda. Kadangi įdarbinimo procese į moters kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus kreipiama nepakankamai dėmesio, aukštą kvalifikacijos lygį ir kompetencijas turinčios moterys yra priverstos rinktis mažiau kvalifikuotą darbą. 

Labiausiai kriterijus dėl vaikų turėjimo taikomas 25–39 metų amžiaus moterims – būtent tokio amžiaus moterys dažniausiai gimdo ir augina vaikus, todėl jų padėtis darbo rinkoje yra sudėtingiausia. 

Ta pati tendencija vyrauja ir dėl darbo valandų lankstumo. Akivaizdu, kad vaikus auginančiai moteriai sunkiau būti lanksčiai dėl darbo valandų, nes ji yra priversta derinti vaikų auginimą (pavyzdžiui, darželio darbo laiką) su darbu. Į fizinę išvaizdą daugiausia dėmesio kreipiama priimant į darbą 40–54 metų amžiaus moteris.

Kalbant apie vyrus, pagrindiniai kriterijai įdarbinimo procese jau kiti: profesinė patirtis, kvalifikacijos lygis, amžius, mobilumo galimybė ir kalbų įgūdžiai.

Darbo užmokesčio diskriminacija pagal lytį. Darbo kodeksas įpareigoja moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą mokėti vienodą atlygį. Visgi, nepaisant teisinio reguliavimo, moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose. 2019 metais MRU atliko tyrimą pasirinktose viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse ir įstaigose, kuriose buvo vertinamas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.

Tyrimas parodė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7 proc. mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų – atitinkamai, 2,9 proc., 3,7 proc., ir net 7 proc. 
Tačiau specialistai pastebi, kad daugiausiai atotrūkį tarp vyrų ir moterų algų lemia ne diskriminuojantis atlygis, o tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose.

Ką daryti, kad moterys ir vyrai gautų po lygiai? 

Mykolo Romerio universiteto mokslininkės Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Vaida Servetkienė ir Lina Volodzkienė, remdamosi tyrimo rezultatais, valstybės institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams parengė praktinius vadovus, kaip išvengti darbo užmokesčio skirtumų tarp moterų ir vyrų. 

Rekomendacijos darbuotojams. Renkantis profesiją patariama vadovautis savo kompetencijomis, gelbėjimais, savybėmis, talentais bei neatmesti patraukios profesijos vien tik dėl stereotipinio jos vyriškumo ar moteriškumo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vadinamosiose moteriškose srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialiniame darbe, švietime, apgyvendinimo, maitinimo, kultūros ar pramogų srityse atlyginimai įprastai yra mažesni nei stereotipiškai vyriškose. Vyriškomis sritimis laikomos statyba, pramonė, gamyba, nekilnojamojo turto operacijos ir panašiai. Mažesnis darbo užmokestis ateityje lemia ir mažesnes pensijas.

Svarbu žinoti, kad priimant į darbą, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas moterims ir vyrams, įskaitant būsimą atlyginimą. Taip pat jis turi užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Bet kurie klausimai, nesusiję su būsimo darbo funkcijomis, gali būti pripažinti diskriminaciniais.

Atrankos į darbą procese susidūrus su moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimais, galima kreiptis konsultacijos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba pateikti skundą. 

Rekomendacijos darbdaviams. Mokslininkų teigimu, darbdaviai, siekiantys užkirsti kelią vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio susiformavimui arba jį sušvelninti, visų pirma turėtų įvertinti padėtį savo įmonėje. Tam galima pasitelkti internetinę laisvai prieinamą LOGIB savikontrolės priemonę. Jeigu atotrūkis egzistuoja – nustatyti to priežastis.

Taip pat darbdaviams rekomenduojama numatyti konkrečias priemones, kaip bus šalinamos  nepagrįstos, diskriminacinės moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų priežastys bei nustatyti konkrečius įgyvendinimo terminus, įvykdymo rodiklius, paskirti už šių priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis. 

Svarbus aspektas – ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo didinimas. Patariama periodiškai viešinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą procentine išraiška pagal darbuotojų kategorijas ir užimamas pareigas, identifikuoti ir viešinti vienodos vertės darbą atliekančių moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus procentine išraiška.

Priimant į darbą primenama taikyti nediskriminacinius, nešališkus atrankos kriterijus, vengti subjektyvaus požiūrio, kad vadinamuosius moteriškus ar vyriškus darbus tinkamai gali atlikti tik tam tikros lyties asmuo. Vertinant darbuotojų veiklą, patariama taikyti objektyvius kriterijus, sudaryti vienodas galimybes siekti karjeros, būti perkeltam į aukštesnes pareigas bei vengti stereotipinio požiūrio, kad vadovų pareigoms labiau tinka vyrai.

Užtikrinant vienodas sąlygas moterims ir vyrams derinti šeimą bei darbą darbdaviams patariama suteikti galimybę darbuotojams pasinaudoti visais Darbo kodekso pliusais: dirbti lanksčiomis valandomis, nuotoliniu būdu, suteikti mamadienius, tėvadienius. Pasak mokslininkų, šios priemonės padeda sukurti gerą mikroklimatą, suteikia darbuotojams motyvacijos siekti geresnių rezultatų.

Patarimuose taip pat akcentuojama, kad darbdaviai turi užtikrinti, jog nei lytis, nei amžius nebūtų atleidimo iš darbo pagrindas. Dėl darbuotojo atleidimo turėtų būti sprendžiama pagal veiklos rezultatus, metinius vertinimus, indėlį į įmonės veiklą, kompetencijas, profesionalumą, darbo kokybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas projektas „Verti po lygiai“ buvo finansuojamas kartu su Europos Komisija ir įgyvendintas su partneriais – Mykolo Romerio universitetu bei Moterų informacijos centru.

Projekto metu Mykolo Romerio universiteto mokslininkai vykdė tyrimus, analizavo darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežastis bei parengė praktinius patarimų rinkinius valstybės institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams. Pasirėmus tyrimų duomenimis, buvo vedami mokymai politikos formuotojams savivaldybėse, švietimo darbuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, planuojami mokymai žiniasklaidos atstovams. 

SADM inf. 

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gy...

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietu...

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensi...

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 7...

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos....

Keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: lygių galimybių kontrolierė siūlo lankstesnį kelią

Keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: lygių galimybių kontrolierė siūlo lankstesnį kelią

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė dvi alternatyvas, kaip galėtų būti įgyvendinta ES direktyva, numatanti 2 mėnesių neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį abiem...

Lietuvos gyventojai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas, parodė apklausa

Lietuvos gyventojai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas, parodė apklausa

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyvent...

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo 2

Švelnėjant karantinui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pagalbos priemonių planą gyventojams bei darbdaviams, kuris padėtų greičiau atsitiesti pasibaigus karantinui. Penktadienį siūlymai pateik...

Planuotam atlyginimų didinimui visai medikų bendruomenei – dar 130 mln. eurų

Planuotam atlyginimų didinimui visai medikų bendruomenei – dar 130 mln. eurų

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus  sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo ...

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,1 litro mažiau nei 2018 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statist...

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, Socialinės...

Svarbi žinia subsidijų paprašiusiems darbdaviams: mokesčius ir įmokas galima atidėti ir nuo subsidijos dalies

Svarbi žinia subsidijų paprašiusiems darbdaviams: mokesčius ir įmokas galima atidėti ir nuo subsidijos dalies

Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu, paprašę darbdaviai gali laikinai atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą nuo va...

Pirmosiomis gripo vakcinomis bus skiepijami didžiausią riziką patiriantys medikai

Pirmosiomis gripo vakcinomis bus skiepijami didžiausią riziką patiriantys medikai

Lietuvoje augant koronoviruso infekcijos (Covid-19) atvejų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina nepamiršti ir gripo grėsmės, nes jo ir koronaviruso infekcijos simpt...

Mokytojų darbo rinka: vienur trūksta, kitur – per daug

Mokytojų darbo rinka: vienur trūksta, kitur – per daug

Antradienį, prasidėjus naujiems mokslo metams, ne visi pedagogai sugrįš į klases, kurias paliko prieš atostogas. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę darbo ieškojo 1580 pagrindinio ...

Raudonų batelių diena: dėmesys vaikams, nukentėjusiems nuo nėštumo metu alkoholį vartojusių mamų

Raudonų batelių diena: dėmesys vaikams, nukentėjusiems nuo nėštumo metu alkoholį vartojusių mamų

Rugsėjo 9 Tarptautinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena. Valstybinis psichikos sveikatos centras šią dieną ragina dėvėti raudonus batelius ir taip išreikšti paramą vaikams, turint...