J. Šiugždinienė: žalią šviesą aukštojo mokslo studijų kokybei ir „stop“ skurdžioms studijoms

J. Šiugždinienė: žalią šviesą aukštojo mokslo studijų kokybei ir „stop“ skurdžioms studijoms
SAU 25
2021-01-25 11:05 2021

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.


Norminių kainų didinimas – tik pirmas žingsnis


Šiems pokyčiams atsivers galimybė, jei bus pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo.


„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems.


Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.


Finansavimas, tenkantis vienam studentui, vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 metų duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.


„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl būtina didinti finansavimą šioms studijoms“, - pažymi J. Šiugždinienė.


Atsiranda atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą, nei moka valstybė ir tokiu būdu mokantys už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus. „Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, - sako ministrė J. Šiugždinienė.


2020 metų priėmimas – neatsižvelgus į valstybės poreikius


Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius buvo padidintas net 2,4 karto.


2020 metas daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 metais, yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.


„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ , – sako J. Šiugždinienė.


Verslo ir administravimo, bei teisės absolventai, remiantis EBPO statistika, Lietuvoje sudaro 27.2 proc. – tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Kuriose šalyse šis rodiklis dar aukštesnis? Brazilijoje, kur jis siekia 35,2 proc., Kosta Rikoje – 33,6 proc., Rusijoje – 32,5 proc. Tuo tarpu šis rodiklis stipriai žemesnis šiose šalyse: Švedija (13,5 proc.), Islandija (15 proc.), Pietų Korėja (16,2 proc.), Austrija (16,3 proc.).
Gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 proc. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1-2,4 proc.).


Abiturientai renkasi ne perspektyvias, bet pigiausias studijas


Prieš keletą metų atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad tik 40 proc. baigę studijas rinktųsi tą pačią specialybę. Kodėl taip atsitinka? Nes būsimi studentai nėra supažindinami su karjeros galimybėmis, tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų ugdymas nėra patrauklus ir todėl absolventai renkasi ne visada apgalvotai, dažnai pigiau kainuojančias studijas.


Statistika negailestinga. Tarkime, 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų. (Jei įtrauktume kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni).


Šie rodikliai prastesni nei visų krypčių bendrai (59 proc. įsidarbina darbuose, kur reikalingas aukštasis mokslas, vidutinės pajamos 1297 eurų). Kadangi mažiau nei trys ketvirtadaliai įsidarbina ir vos daugiau nei pusė – darbuose, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, tik apie 40 proc. baigusiųjų socialinių mokslų studijas dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.


Augtų finansavimas magistrantūrai ir kolegijoms


Šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai.


„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, - sako J. Šiugždinienė.


Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.

Šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų.


ŠMSM Komunikacijos skyrius

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami sveikatos draudimu

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami sveikatos draudimu

„Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) mokestį. Pranešimus gavo tie gyventojai, kurie kol kas n...

J. Šiugždinienė: ačiū pedagogams už atsakingą požiūrį į skiepijimąsi

J. Šiugždinienė: ačiū pedagogams už atsakingą požiūrį į skiepijimąsi

Šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos...

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų koronaviruso suvaldymo priemonių taikymo

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų koronaviruso suvaldymo priemonių taikymo

Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo projektui, kuriuo siekiama per artimiausias dvi sa...

Mokytojų atlyginimai augs kartu su ekonomika

Mokytojų atlyginimai augs kartu su ekonomika

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), spalio 9 d., po kelis mėnesius trukusių derybų, pasirašys atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį su LR Šviet...

Korona Stop LT programėle jau naudojasi daugiau nei 8 proc. šalies gyventojų

Korona Stop LT programėle jau naudojasi daugiau nei 8 proc. šalies gyventojų

Lapkritį Lietuvoje pristatytą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai sukurtą mobiliąją programėlę Korona Stop LT jau atsisiuntė 228 tūkst. žmonių, t. y. 8,2 proc. visų šalies gyventojų. Ir nors augantis...

Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai

Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teiki...

VLC projekto užbaigimui – finalinė Bendruomenių daina „Kol kartu“

VLC projekto užbaigimui – finalinė Bendruomenių daina „Kol kartu“

VšĮ Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centras (VLC) pernai vykdė projektą „Mes visi įdomūs ir reikalingi“, kuris pratęstas ir šiemet. „Užgriuvusi“ koronaviruso pandemija drastiškai pakoregavo projekto įg...

Šiandien visoje šalyje minima Atšvaitų diena

Šiandien visoje šalyje minima Atšvaitų diena

Tradicinė Atšvaitų diena šiemet minima spalio 15-ąją. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Atšvaitų diena paskelbė trečiąjį spalio ketvirtadienį, kai šviesus paros metas vis trumpesnis ir intensyviausio e...

Už pavojingas darbo sąlygas reikalauja 15 proc. priedo

Už pavojingas darbo sąlygas reikalauja 15 proc. priedo 2

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl priemokos ikimok...

Nuo naujų mokslo metų pradžios – dėmesys ir mokinių maitinimo organizavimui mokyklose

Nuo naujų mokslo metų pradžios – dėmesys ir mokinių maitinimo organizavimui mokyklose

Artėjant naujiems mokslo metams, mokinių maitinimą organizuojančioms ugdymo įstaigoms Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad yra priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minist...

Neformaliajam vaikų švietimui šiemet iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų

Neformaliajam vaikų švietimui šiemet iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. neformaliajam vaikų švietimui skyrė 17 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pernai iš ES paramos lėšų buvo skirta 12 mln. eurų. „Iki šiemet neformalu...

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Vyriausybės sprendimas įsigalios sausio 21 d., taig...

Aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

Aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

Šiais metais Europos judumo savaitės šūkis – „Judumas – be jokios taršos“. Todėl rugsėjo 16–23 d. Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra vykdys akcijas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiau...

Žuvusių pėsčiųjų statistika: vis vyresni, atšvaitų nedėvintys senjorai

Žuvusių pėsčiųjų statistika: vis vyresni, atšvaitų nedėvintys senjorai

Išanalizavus eismo įvykius ir apibendrinus statistinius duomenis, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atnaujino žuvusio pėsčiojo Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose paveikslą: 61 m. ir vyresnio  amžiaus v...

Švietimiečių vakcinacija nuo koronaviruso Jonavoje: kiek paskiepyta ir kiek atsisakė skiepo?

Švietimiečių vakcinacija nuo koronaviruso Jonavoje: kiek paskiepyta ir kiek atsisakė skiepo?

Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkojo pasiskiepijusiems nuo koronaviruso mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpestį sav...

Sunkumų patiriantiems mokiniams į pagalbą ateis ir savanoriai

Sunkumų patiriantiems mokiniams į pagalbą ateis ir savanoriai

Nevyriausybinės organizacijos kviečia jungtis savanorius prie iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“, kuria siekiama padėti su mokymosi sunkumais dėl pandemijos susiduriantiems mokiniams. Mokyklos norėtų sulaukti d...