Jonavoje dirbanti automechanikė: atliekant praktiką, darbuotojai lažinosi, kiek aš ištversiu

Jonavoje dirbanti automechanikė: atliekant praktiką, darbuotojai lažinosi, kiek aš ištversiu
LAP 15
2019-11-15 10:57 2019

Jei sugedo jūsų automobilis ir jūs nusprendėte jo remontą patikėti Fabriko gatvėje įsikūrusiam autoservisui ,,Žygisa", nenustebkite čia pat pamatę besidarbuojančią smulkutę merginą – įmonėje jau kurį laiką automobilius taiso Aušra Babkauskaitė (26 m.). Ne vienerius metus save meno žmogumi laikiusi automechanikė dabar pasakoja, kad pabaigusi juvelyrikos mokslus bei išbandžiusi siuvėjos darbą, ji suprato, jog nori užsiimti nerutiniška veikla. Tad šiandien Aušra be didelių sunkumų gali sutaisyti ne tik automobilio važiuoklę, įvairius smulkius gedimus, bet ir variklius.

Nuo juvelyrikos iki automechanikos

,,Vaikystėje galvojau, kad savo gyvenimą siesiu su sportu arba menine veikla. Pamenu, jog nuo pradinių klasių mėgau piešti ir man sekėsi. Vėliau kažkodėl nusprendžiau stoti į juvelyrikos mokslus Kauno taikomosios dailės mokykloje. Ten turėjau daug meno pamokų: tapyba, piešimas, kompozicija, dizainas. Juvelyrikos mokslai man patiko, bet kai baigiau juos ir ieškojau darbo, greitai susidūriau su sunkumais ir supratau, kad įsidarbinti pagal šią specialybę yra praktiškai neįmanoma.

Tada pradėjau ieškoti darbo per Darbo biržą (aut. past. dabar Užimtumo tarnyba) ir man buvo pasiūlyta įgyti siuvėjos arba manikiūristės profesiją. Nei viena iš jų netraukė manęs, bet turėjau užsidirbti pragyvenimui, todėl nusprendžiau baigti siuvėjos mokslus.

Taip ir padariau, tačiau nuo pat pirmos dienos žinojau, kad toks darbas ne man, o kai padirbau dvejose įmonėse pagal šią specialybę, tuo dar labiau įsitikinau. Jaučiau, kad švaistau savo laiką ir sveikatą. Rutiniškai nuobodus ir mažo fizinio aktyvumo reikalaujantis darbas - man tikrai ne prie širdies. Norėjau savo gyvenimą pakeisti iš pagrindų. Dirbti tai, kas įdomu, kur galėčiau save realizuoti, išbandyti ir ,žinoma, kažko pasiekti.

Negaliu tiksliai  pasakyti, kodėl pasirinkau būtent šią specialybę. Norėjosi darbo, į kurį būtų nesunku ryte atsikelti. Mano aplinkoje nėra nei vieno žmogaus, kuris dirbtų tokioje srityje. Todėl nuspręsti - už ar prieš - turėjau viena. Svarsčiau ir apie vidaus apdailininko amatą, bet labiau traukė prie automobilių. Mąsčiau, kad ateityje turėsiu vairuotojo teises bei automobilį, tad žinios apie remontą bus naudingos ir man asmeniškai, nes nuosavą automobilį galėsiu suremontuoti savomis rankomis. 

Man buvo įdomu sužinoti, kaip viskas veikia. Kai jau buvau tvirtai apsisprendusi, parašiau prašymą stoti mokytis į Jonavos politechnikos mokyklą. Tuomet nežinojau, ar susidarys grupė, todėl teko truputį palaukti. Tuo metu dar dirbau vienoje iš siuvyklų, o kai elektroniniu paštu gavau patvirtinimą, kad mane priėmė mokytis, tą pačią dieną išėjau iš darbo. Galiu pasakyti tik vieną -  tai buvo pats geriausias sprendimas mano gyvenime", - paklausta apie profesijos pasirinkimą pasakojo A. Babkauskaitė.

Vienintelė mergina

Jonavos politechnikos mokykloje automobilių remonto subtilybių Aušra mokėsi pusantrų metų. Tarp savo bendramokslių ji buvo vienintelė mergina.

,,Visi bendramoksliai buvo vaikinai. Nepasakyčiau, kad jie labai stebėjosi, jog mokausi su jais. Pamatę mane jie tiesiog dažnai nusišypsodavo ir tiek. Tiesa, savo bendramokslius aš gana retai matydavau, nes nemaža dalis jų praleisdavo pamokas...

Kalbant apie tai, kokių reakcijų dėl savo pasirinkimo sulaukiau mokykloje, galiu pasakyti, kad gal kiek didesnį susidomėjimą parodė auklėtoja. Jai buvo įdomu, kodėl aš nusprendžiau pasirinkti tokią profesiją, nes kaip ir dauguma kitų, išgirdusių, kad automechanike nori būti mergina, įsivaizduodavo mane visai kitaip – tvirto sudėjimo, nemažą merginą, o aš tikrai ne tokia. Nepaisant to, jokio skepticizmo nejaučiau nei iš auklėtojos, nei iš kitų mokytojų. Anaiptol, jie mane palaikė“, - kalbėjo mergina.

Lažinosi, kiek ištvers

Įgijus žinių mokykloje, merginos laukė praktika ,,Alkidėjos" autoservise. Kaip tik ką ,,iškeptą“ automechanikę sutiko jo darbuotojai bei vadovybė?

,,Pamenu, kai jau atėjau į ,,Alkidėją", vieno darbuotojo paklausiau, kur galiu surasti vadovą? Jis pažiūrėjo į mane ir pasiteiravo, ar atėjau dėl praktikos? Kai atsakiau, kad taip, darbuotojas nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų, išspaudė šypsenėlę ir nukreipė pas vadovą. Tądien pamatyta darbuotojo reakcija man tikrai pasirodė iškalbinga (šypsosi).

Pats vadovas neparodė didelės nuostabos, tačiau sakė, kad dvejoja, ar manęs neišgąsdins faktas, jog autoservise nėra atskiro persirengimo kambario merginoms. Iškart pasakiau, kad aš dėl to tikrai nematau problemos. Jos ir nebuvo...

Tarp darbuotojų, su kuriais turėjau dirbti kiekvieną dieną, iš pradžių nesijaučiau jaukiai – nauja vieta, nauji žmonės, praktinių įgūdžių trūkumas vertė jaustis kiek nepatogiai.

Ne paslaptis, kad dauguma žmonių mano, jog automobilių remontas – vyriškas darbas. Kai praktikos metu pradėjau taisyti pirmuosius gedimus, matydavau, kad kartais ir darbuotojai į mane žiūrėdavo lyg į kokį eksponatą. Po praktikos sužinojau, kad jie net lažinosi iš kavos, kiek dienų ištversiu. Vieni buvo įsitikinę, kad dvi, kiti, jog padirbsiu savaitę. Žinoma, dabar tas lažybas prisimenu su šypsena ir tikrai nepykstu.

Vėliau viskas stojo į savas vėžias. Visi pamatė, kad aš dirbu ir nesiruošiu trauktis. Įgijau daugiau žinių ir darbuotojų pasitikėjimą, pradėjau jausti jų palaikymą“, - prisiminė mergina.

Dažniausiai taiso variklius

Jonava nėra didelis miestas, tad praktikos metu merginą pastebėjo ir dabartinės jos darbovietės UAB ,,Žygisa“ vadovybė.

,,Kai išgirdau klausimą, ar norėčiau dirbti UAB ,,Žygisa“, apsidžiaugiau. Pirmomis savaitėmis nebuvo labai lengva, nes praktikos metu dažniausiai ,,krapštydavausi“ prie važiuoklių, o čia daugiausiai dirbu su variklių gedimais.

Galiu pasakyti, kad dabar taisydama automobilius jaučiuosi tikrai pakankamai tvirtai, tačiau visada reikia įvertinti, jog kiekvienas gedimas gali turėti savų niuansų. Dėl to, manau, nei vienas mechanikas negali žinoti visko ir net senbuviai konsultuojasi tarpusavyje. Tikiu, kad konsultacijos yra labai svarbios tokiame darbe“, - kalbėjo A. Babkauskaitė.

Jaučiasi dėkinga

Paklausta, kaip ji jaučiasi kolektyve, kuriame darbuojasi ne menką patirtį sukaupę kolegos, mergina negaili gražių žodžių jiems.

,,Pirmosiomis dienomis, apie savaitę laiko, kolegos laikėsi nuošaliau, nelindo man į akis. Kai jie jau pamatė mano pastangas, visi ,,apsitrynėme“ – prasidėjo pajuokavimai, draugiškas kalbinimas, klausimai, kaip man sekasi?

Ir dabar jie vis pasiteirauja, ar viskas gerai, duoda patarimų. Kiekvieną patarimą aš vertinu kaip vertingą pagalbą. Juk stengiesi, kad visi darbai būtų atlikti puikiai, jauti atsakomybę, nes nenori nuvilti kliento, nenori gadinti autoserviso vardo.

Esu dėkinga tiek ,,Žygisa", tiek ,,Alkidėjai" už tai, kad patikėjo manimi, įdėjo daug pastangų ir laiko mokant mane. Abu kolektyvai - puikūs, draugiškai mane priėmė ir kantriai mokė. Tik jų palaikymo dėka kardinaliai pakeičiau savo gyvenimą į gerąją pusę“, - kalbėjo A. Babkauskaitė.

Kelia jaudulį

Mergina prisimena ir pirmą, savomis rankomis sutaisytą, variklį.

,,Kai automobilis užsivedė sklandžiai, tikrai savimi didžiavausi, nes variklių taisymas rezultatą dažniausiai duoda po kelių dienų. Dėl to atlikus darbą apima nemenkas džiaugsmas.

Variklių remontą nuolatos lydi jaudulys – kai jau atrodo viską apčiupinėji, padarai, perrenki ir ateina metas užkurti automobilį, viduje kirba mintis, ar viskas bus gerai, ar nepasigirs koks pašalinis garselis. Kiekvienas gedimas – lyg koks galvosūkis. Taip, kartais gedimą gali nustatyti greitai, tačiau kartais net po darbo galvoji, ką reiks atlikti kitą dieną, kad viskas pavyktų.

Būna ir taip, jog jau viską surenki ir paprašai, jog automobilį užvestų kolega, nes pats tiesiog nori paėjėti į šalį ir laikyti kumščius (šypsosi). Na, o kai jau išgirsti, kad variklis dirba gražiai, per širdį ,,pereina“ malonus jausmas. Tik tada nusiramini“, - kalbėjo automechanikė.

Su viskuo susitvarko

Tie, kas bent kartą iš arti matė darbą autoservise, ko gero, sutiktų, kad jis neatrodo nei labai švarus, nei fiziškai lengvas. Tačiau tai jaunutės merginos visiškai negąsdina.

,,Darbinė apranga po savaitės laiko būna visiškai juoda. Nemalonu tik tai, kad plaukai prisigeria tepalo kvapo.  Aprangą stengiesi išsiplauti kiek įmanoma dažniau, tačiau manęs tepalas negąsdina - nėra purvo, kurio nebūtų įmanoma išplauti. 

Kalbant apie fizinę jėga, taisant važiuoklę kartais reikia padirbėti ir su kuvalda. Darbas su varikliais yra šiek tek lengvesnis.

Prie fizinio darbo tiesiog pripranti. Jeigu tau įdomu tai, ką tu darai, tikrai nepasiduosi, stengsiesi sustiprėti fiziškai. 

Kai rinkausi šią profesiją nei karto nepagalvojau, kad neišstengsiu dirbti. Viskas tikrai yra įveikiama. Na, o jei jau kažkas visiškai neatsisuka, blogiausiu atveju paprašai kolegos pagalbos“, - kalbėjo A. Babkauskaitė.

Nesijaučia nemoteriška

Kokia UAB ,,Žygisa“ automechanikė yra laisvalaikiu?

,,Gyvenime nesu vyriška – mėgstu užsidėti suknelę, išsileisti plaukus.

Tačiau mano laisvalaikio pomėgiai gal ir nėra tokie įprasti daugeliui merginų – man patinka žvejyba, o ir bendrauti visada geriau sekėsi su vaikinais.

Kai būnu kokioje kompanijoje, kur yra naujų žmonių, dažniausiai jie, išgirdę apie mano darbą, net nepatiki. Tik pabendravus ir padiskutavus apie automobilių remontą, jie supranta, kad aš visai nejuokauju“, - teigė A. Babkauskaitė.

Žinias pritaikė ir renkantis automobilį

Sukauptas žinias apie automobilių techninę būklę A. Babkauskaitė išnaudojo ir rinkdamasi nuosavą automobilį. Tiesa, po kapoto dangčių įnirtingai besižvalganti mergina automobilių padavėjams, panašu, taip pat nėra dažnai matomas reginys.

,,Pardavėjai tikrai kreivai žiūri, kai automobilį apžiūri mergina, kuri nori įvertinti, kaip jis atrodo iš apačios, atsidaro kapotą ir akivaizdžiai vardija automobilio trūkumus.

Galiu pasakyti, kad išsirinkti nuosavą automobilį nebuvo lengva. Pasitaikė situacijų, kai iš pradžių pardavėjas aiškina, jog mašina – puiki, o pamatęs, kad nusimanai, turi supratimą, paklausi, ar galima automobilį dar pasikelti ant kelto servise, pradeda murmėti apie laiko stoką, atsikalbinėja.

Kartą ir tėtis paprašė manęs apžiūrėti pirkimui pasirinktą automobilį, kuris buvo Jonavos apylinkėse. Nuvažiavau viena ir iškart supratau, kad jis – nieko vertas, turi krūvą defektų. Žinoma, tėtis jo nepirko, bet iki šiol prisimenu tą nustebusį pardavėjo veidą“, - šypsodamasi prisiminė A. Babkauskaitė.

Neigia stereotipą

Kaip interviu metu ne kartą patvirtino ir pati A. Babkauskaitė, visuomenėje iki šiol vyrauja nuomonė, kad automobilių taisymas – išimtinai vyrams tinkamas darbas. Tačiau mergina su šiuo stereotipu visiškai nesutinka ir tikina, kad skirstyti darbus į vyriškus ir moteriškus – kvaila.

,,Kodėl darbas turi būti moteriškas ar nemoteriškas, jei jį gali atlikti tiek vyrai, tiek moterys? Vyrai irgi gali būti virėjais, siuvėjais, stilistais ir puikiai išmanyti savo darbą...

Svarbiausia, kad žmogus turėtų pasirinktai profesijai būtinas savybes. Jei kalbėsime apie automobilių taisymą, čia neapsieisi be kantrybės, sugebėjimo susikaupti ir nuolatinių pastangų, siekio sužinoti kažką naujo, atvirumo naujovėms.

Renkantis profesiją man net nekilo klausimų, ar pasirinkau moterišką veiklą. Manau, kad reikia pamiršti stereotipus ir dirbti tai, kas tau pačiam patinka“, - užtikrintai sakė A. Babkauskaitė.

Portalo jonavoszinios.lt informaciją skelbti, atgaminti, atkurti, reprodukuoti ar kitaip plagijuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be raštiško ar žodinio UAB "Jonavos žinios" sutikimo draudžiama. Visos teisės saugomos.

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Egzotiškąsias alpakas auginantis jonavietis: alpakos – tvarkingi, mieli bei skirtingus charakterius turintys gyvūnai

Egzotiškąsias alpakas auginantis jonavietis: alpakos – tvarkingi, mieli bei skirtingus charakterius turintys gyvūnai 1

Jonavoje, visai greta antrojo tvenkinio, įsikūrusioje Rasos ir Žydrūno Raudžių sodyboje, kiek daugiau nei metus gyvena Lietuvoje vis dar gana reti gyvūnai – alpakos. Visos jos – labai skirtingos ir turinčios ...

Modeliu dirbanti G. Varžinskaitė - apie Azijoje atrastą sėkmę ir išgyvenimus, kuriuos dalis modelių, ko gero, norėtų nutylėti

Modeliu dirbanti G. Varžinskaitė - apie Azijoje atrastą sėkmę ir išgyvenimus, kuriuos dalis modelių, ko gero, norėtų nutylėti 1

Nuolatinės kelionės į Azijos šalis, filmavimasis tokių kompanijų kaip Renault, Samsung, LG reklamose, žurnalus puošiančios nuotraukos, vienas kitą keičiantys kontraktai bei svečioje šalyje netikėtai užgimusi ...

Jonaviečių grupė AISVA pristato naują klipą, kuriame persipina lietuviško modernaus folkloro ir Madagaskaro salos melodijos

Jonaviečių grupė AISVA pristato naują klipą, kuriame persipina lietuviško modernaus folkloro ir Madagaskaro salos melodijos 8

„Folkloras gyvas tol, kol gyvuoja bendruomenė, kol yra kam papasakoti ir yra kam išklausyti“, - toks pirmas sakinys pasitinka Jus, atvėrus jonaviečių įkurtos modernaus folkloro grupės AISVA interneto puslapį...

Su 10 eurų kišenėje ir saksofonu ant pečių į Pietų Europą išvykęs jonavietis šiandien turi naujus užmojus: netrukus išleis singlą

Su 10 eurų kišenėje ir saksofonu ant pečių į Pietų Europą išvykęs jonavietis šiandien turi naujus užmojus: netrukus išleis singlą

Jonavietis Marius Libas – 20-metis vaikinas, negalintis gyventi be dviejų dalykų: kelionių ir muzikos. Dar būdamas 17-kos, jis išvyko į Pietų Europą, kur aplankė ne vieną valstybę, užsidirbdamas iš gatvės muz...

Jonavos rajono PK pareigūnas S. Bubinas - apie profesijos pasirinkimą, darbo iššūkius ir rajono problemas

Jonavos rajono PK pareigūnas S. Bubinas - apie profesijos pasirinkimą, darbo iššūkius ir rajono problemas

Šiandien, spalio 2-ąją, kaip ir kasmet, policijos pareigūnai mini profesinę šventę – Angelų sargų dieną. Ją paminės ir Jonavos rajono policijos komisariatas, kuriame – būrys jonaviečių saugumu ir gerove besir...

M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“

M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ištesėjo sau duotą pažadą. Praėjusį savaitgalį Danijoje jis startavo ir įveikė vienas sunkiausių pasaulyje „Iron Man“ („Geležinis žmogus“) triatlono varžybas. Jonavietis f...

Kiekvieną dieną savo sodybą puoselėjantys vyndariai:,,norint sukurti kažką gražaus, turėti daug pinigų nėra būtina"

Kiekvieną dieną savo sodybą puoselėjantys vyndariai:,,norint sukurti kažką gražaus, turėti daug pinigų nėra būtina"

 Žaliuojantys vynuogynai, čia pat augantys persikų, abrikosų, graikiškų riešutų medžiai, žieduose dūzgiančios bitės, vandens lelijomis pražystantys tvenkiniai bei daugybė unikalių, rankų darbo baldų ir kit...