Judėjimo negalią turintis Viktoras: niekada nesijaučiau „kitokiu“

Judėjimo negalią turintis Viktoras: niekada nesijaučiau „kitokiu“
LIE 30
2019-07-30 15:01 2019

Krepšinis, pergalės laurai pasaulio fitneso ir kultūrizmo čempionate, akrobatiniai triukai, breikas, asmeninio tobulėjimo konsultavimas – 27-erių Viktorui Topol neįgaliojo vežimėlis tobulėti netrukdo.


Patyčios užgrūdino

„Vos tik man gimus, tėtis išsigando neįgalaus sūnaus naštos ir paliko mamą vieną. Tačiau ji nuo pat mažens mane auklėjo taip, kad niekada nesijausčiau, jog esu „kitoks“, silpnesnis ar kažkuo skiriuosi nuo kitų žmonių, nes visuomet buvau tarp „sveikųjų“, dariau tai, ką noriu, nebuvau uždarytas namuose. Net ir tuomet, kai nenorėdavau, mama ragindavo būti su bendraamžiais kieme, todėl patyriau tikrą vaikystę, niekada nesijaučiau izoliuotas, todėl šiandien esu socialiai aktyvus ir nemėgstu sėdėjimo namuose“, – pasakoja V.Topol. Kas yra negalia, vaikinas suprato pradėjęs lankyti mokyklą. „Patyčios tapo mano kasdienybe, bet tuo pačiu jos mane ir užgrūdino. Tuomet atradau ir labai man padėjusią literatūrą apie saviugdą, savianalizę, požiūrio keitimo metodus ir laiko planavimą. Sukaupęs daugybę žinių apie tai, kaip valdyti emocijas, susikoncentruoti, kaip pasiekti gyvenimo tikslų ir juos planuoti, tapau ne tik pasaulio fitneso ir kultūrizmo čempionu, bet ir dalyvavau „Lietuvos talentuose“, kur visiems įrodžiau, kad sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje taip pat gali šokti hip hop‘ą“, – dalijasi Viktoras. Įkvepia kitus Apie tai, kaip keisti požiūrį, pajudėti iš beviltiškos ir sunkios situacijos ir kaip jas sukontroliuoti, nenuleisti rankų ir siekti tikslo toliau – šiandien V.Topol dalijasi su šimtais kitų žmonių. Viktoras šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete karjeros ir profesinio konsultavimo studijų programoje bei dirba karjeros bei asmeninio tobulėjimo konsultantu.

„Orientuojuosi ne tik į neįgaliuosius, tačiau į asmenybę. Visi mes turime baimių, kartais nepasitikime savimi, būna sunku susidoroti su emocijomis ir norime gyvenime kažko pasiekti, kad senatvėje nesigailėtume kažko nespėję padaryti. Mums visiems reikalinga kažkokia pagalba – neįgaliesiems reikia įvažiavimo panduso, aklajam – lazdelės, verslininkui – verslo idėjos, o menininkui – mūzos, nes visi esame truputį „kitokie“, bet tai nereiškia, kad esame kažkuo blogesni, ar ne?“, – svarsto vaikinas. Kaip pasakoja Viktoras, dažniausiai į jį kreipiasi žmonės, turintys psichologinių problemų, baimių, nepasitiki savimi, sunku bendrauti. Po kelių konsultacijų, jo teigimu, žmonės visiškai pasikeičia, išdrįsta save realizuoti, daryti tai, apie ką galbūt tik svarstė.

Kaip pasakoja Viktoras, dažniausiai į jį kreipiasi žmonės, turintys psichologinių problemų, baimių, nepasitiki savimi, sunku bendrauti. Po kelių konsultacijų, jo teigimu, žmonės visiškai pasikeičia, išdrįsta save realizuoti, daryti tai, apie ką galbūt tik svarstė.

„Įžvelkite mumyse asmenybę su pomėgiais ir hobiais“

Jis sako, kad neįgaliųjų gyvenimas Lietuvoje yra apipintas mitais ir stereotipais. „Pavyzdžiui, kai kurie sako, kad mes esame silpnesni, nesame lygiaverčiai su kitais, todėl negalime konkuruoti, kad mūsų reikia galėtis, sergame depresija. Žinoma, pasitaiko tokių atvejų, tačiau žeidžia, kai kalbama taip tarsi vienas atvejis prilygsta visiems. Visi neįgalieji, kaip ir „įgalieji“, yra skirtingi, tačiau labai dažnai į mus žiūrima tik kaip į neįgaliuosius, o ne kaip į asmenybes. Jeigu į mus žvelgtų kaip į asmenybes, domėtųsi mūsų pomėgiais, hobiais ir darbais, tuomet būtų visai kitoks bendravimas“, – teigia Viktoras. Socialinės įmonės negalios neišsigando Šiuo metu svajojantis apie savo motyvacinių mokymų plėtrą užsienyje, dalyvavimą konferencijoje „TED Talks“, Viktoras prisimena ir karčią darbo paieškų patirtį. „Pradėjęs studijas universitete, stengiausi susirasti bet kokį darbą, kurį būtų galima derinti su studijomis, tačiau sulaukiau daugybės neigiamų atsakymų, kad darbo aplinka nebūtų man pritaikyta, yra tik laiptai, nėra specialių įvažiavimų. Vėliau iš draugų sužinojau apie socialines įmones. Esu dirbęs net keliose skirtingose socialinėse įmonėse, kurios manęs ir mano negalios neišsigando, puikiai išmanė įstatymus neįgaliesiems, susijusius su atostogomis“, – pasakoja V.Topol ir priduria, kad Lietuvoje neįgaliesiems trūksta dar daug ko – nuo finansinės pagalbos, pavyzdžiui, kompensacijų vežimėliui įsigyti, iki elementarios techninės pagalbos, tačiau viskas keičiasi į gera.


Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, jis linki suteikti savo vaikams kuo įmanoma daugiau galimybių save realizuoti, o žmonėms su įvairiomis negaliomis – daugiau svajoti ir tikėti savimi.

Atkreipė dėmesį į socialines problemas

Judėjimo negalią turinčių asmenų šalyje yra daugiau nei 60 tūkst. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovės Simonos Kunigonytės teigimu, šiems žmonėms integruotis į darbo rinką yra bene didžiausias iššūkis. Ir tam įtakos turi ne tik darbdavio nuostatos, bet ir paties negalią turinčiųjų motyvacijos stoka.

Judėjimo negalią turinčių asmenų šalyje yra daugiau nei 60 tūkst. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovės Simonos Kunigonytės teigimu, šiems žmonėms integruotis į darbo rinką yra bene didžiausias iššūkis. Ir tam įtakos turi ne tik darbdavio nuostatos, bet ir paties negalią turinčiųjų motyvacijos stoka.
Tačiau turime ir įkvepiančių pavyzdžių. Žmonės su judėjimo negalia dažniausiai dirba su apskaita, administravimo darbais, informacinėmis technologijomis, klientų aptarnavimu, projektų koordinavimu, medžio gaminių gamyba, juvelyrika, įvairiais amatais susijusius darbus. „Nors Lietuvoje dar iki nepriklausomybės veikė medicininės integracijos modelis – neįgalieji gaudavo medicininę ir ekonominę pagalbą, jiems buvo suteiktas gydymas, reabilitacijos, lengvatos, tačiau tik neseniai atkreiptas dėmesys ir į socialines jų problemas. Dauguma negalią turinčių žmonių buvo uždaryti gydymo įstaigose arba šeimoje. Nors šiandien pradėta socialinės integracijos programa, tačiau bene kasdien, ypač judėjimo sutrikimus turintys žmonės, susiduria su diskriminacija dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Ką jau kalbėti apie žmones, gyvenančius periferijoje“, – neįgaliųjų situaciją apžvelgia S.Kunigonytė.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Pikapų evoliucija: kodėl darbiniai arkliai tapo kasdieniais palydovais

Pikapų evoliucija: kodėl darbiniai arkliai tapo kasdieniais palydovais

Pikapas yra komercinis automobilis. Nepaisant Lietuvoje dar girdimo painiojimo su universalu, tai yra visiškai skirtingi automobiliai, turintys savo unikalias istorijas ir paskirtį. Manoma, kad terminas „pikapas...

Braškes auginantis ūkininkas: ,,Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo“

Braškes auginantis ūkininkas: ,,Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo“

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Vis tik pirmuoju derliumi, ko gero, pasidžiaugti sau leis ne visi – aiškėja, kad ankstyvų uogų kilogramo kaina Lietuvoje sieks apie 10 eurų. Už...

Pažiūros ir įsitikinimai: kaip juos aiškina įstatymai?

Pažiūros ir įsitikinimai: kaip juos aiškina įstatymai?

Lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų įsitikinimų ar pažiūrų. Kasdienėje aplinkoje pažiūros ir įsitikinimai yra suvokiami labai įvairiai. Tačiau taikant įstatymą šis diskriminaci...

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės

Jonavos Justino Vareikio progimnazija – viena iš tų mokyklų, kur gerai jaučiasi visi vaikai. Čia mokosi ne tik specialiųjų poreikių turintys mokiniai, bet ir į Lietuvą sugrįžusių emigrantų vaikai bei besiadaptuo...

VšĮ ,,Miesto katė“ globoje - ant Jonavos tilto sugautas viščiukas

VšĮ ,,Miesto katė“ globoje - ant Jonavos tilto sugautas viščiukas

Vakar, gegužės 21-ąją, VšĮ ,,Miesto katė“ gavo išskirtinį prašymą – priglausti ant Jonavos tilto sugautą viščiuką. Šiandien geltonsnapis jau saugus, tačiau be jo prieglaudos globoje – ir daugybė kitų gyvūnų, ...

Ar privalome segtis saugos diržą autobuse?

Ar privalome segtis saugos diržą autobuse? 1

Įlipę į tarpmiestinį autobusą dažniausiai skubame atsisėsti ir patogiai įsitaisyti. Tačiau vienas pirmųjų veiksmų, kurį turime padaryti prieš pajudant autobusui į kelionę – užsisegti saugos diržą. Deja, bet ...

Patarimai būsimų pirmokų tėvams

Patarimai būsimų pirmokų tėvams

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, dalis būsimų pirmokų tėvų galbūt su jauduliu laukia mokslo metų pradžios. Ar pritaps tarp bendraamžių jų sūnus ar dukra? Kaip vaikui seksis mokytis? Kokių sunkumų gali iškilti? Patei...

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

Informacinis karas ir propaganda – reiškiniai, kurie, atrodo, turėtų išskirtinai dominti tik žurnalistus, komunikacijos ar informacijos ekspertus, tačiau šiandien taip nėra. „Su propaganda susid...

L.Trimonis:,,Garsiai nuskambėjusi istorija nepraėjo be pasekmių"

L.Trimonis:,,Garsiai nuskambėjusi istorija nepraėjo be pasekmių" 1

Praėję rinkimai į Jonavos rajono Tarybą ir priešrinkiminis laikotarpis, ko gero, ilgai įsimins ne tik kandidatams, bet ir Jonavoje gerai žinomam fotografui Laurynui Trimoniui – dar išankstinio balsavimo metu ...

Pakalbėkime apie stereotipus: ar ,,BMW" – tikrai diagnozė?

Pakalbėkime apie stereotipus: ar ,,BMW" – tikrai diagnozė? 1

Praėjusią savaitę kelyje Jonava - Kurmagala jaunuolių vairuojamas ,,BMW“ rėžėsi į stulpą ir nuvertė jį ant ...

Būkite atsargūs pirkdami socialiniuose tinkluose

Būkite atsargūs pirkdami socialiniuose tinkluose

Pastaruoju metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vis daugiau vartotojų prašymų apginti jų pažeistas teises sudarius pirkimo-pardavimo sandorį socialiniuose tinkluose. Vartotojai, peržiūrėdam...

Kelyje kiekvienas yra pėsčiasis – prisisekite atšvaitą

Kelyje kiekvienas yra pėsčiasis – prisisekite atšvaitą

Keliuose prasideda pavojingas eismui laikas Eismo situacijai keliuose nemažai įtakos daro sezonų pokyčiai. Rudenėjant tamsusis paros metas prasideda anksčiau, kai eisme dalyvauja daugiau...

Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis

Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis

Pastaruoju metu populiarėjantys žygiai įtraukia dešimtis tūkstančių dalyvių visoje Lietuvoje,  kurie yra pasiryžę nupėdinti net ir 40 ar daugiau kilometrų per dieną. Žygių organizatoriai sako, kad žmonės atr...

Karjeros konsultantas pateikia tris esminius žingsnius, renkantis profesiją

Karjeros konsultantas pateikia tris esminius žingsnius, renkantis profesiją

Psichologijos paslaugų centro 2018 m. inicijuoto tyrimo duomenimis, Lietuvoje net pusė abiturientų jaučiasi visiškai nepasirengę arba silpnai pasirengę savo karjeros planavimui. Kaip išvengti tokios situacij...

Ką reikėtų žinoti apie naminių gyvūnų veisimą?

Ką reikėtų žinoti apie naminių gyvūnų veisimą?

  Norint įsigyti augintinį, kiekvienas žmogus turėtų prieš tai atlikti ,,namų darbus“ ir kuo daugiau pasidomėti, iš kur atkeliaus naujasis šeimos narys, kokių sąlygų jam reikės ir pan. Ne ką mažiau a...

Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių

Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių

Rinkdamiesi automobilį Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina techninius jo parametrus ir kainą, o labiausiai mėgstamos spalvos yra tamsios bei konservatyvios. Tai patvirtina ir „Regitros“ duomenys: net 40 p...