Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką?

Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką?
LIE 23
2019-07-23 08:29 2019

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo. 

Su patyrusia specialiste kalbamės, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.

Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – padidėjusi?

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių. 

Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.

Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

Šios ligos jaunėja, todėl rekomenduoju visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą. Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą. 

Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių rizika padidėjusi – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“ – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie efektyvūs kaip sveikos gyvensenos principai, kuriuos visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra natūrali medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei gyvensenos korekcija nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas medikamentinis gydymas.

Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.

Panašūs straipsniai

Atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų teikimas

Atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų teikimas

Švelninant karantino režimą, šalies gydymo įstaigose atnaujinamas dalies reabilitacijos paslaugų vaikams ir suaugusiesiems teikimas. Numatyta, kad suaugusiesiems ir vaikams reikalinga visų tipų stacionarinė ...

ULAC primena, kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų

ULAC primena, kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vas...

Šiltėjant klimatui didėja rizika užsikrėsti kirmėliniais susirgimais

Šiltėjant klimatui didėja rizika užsikrėsti kirmėliniais susirgimais

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų mėnesį askaridoze susirgo 21 asmuo ir tai beveik dvigubai daugiau palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (10 atvejų). Taip pa...

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Slenkančios karantino savaitės turi įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei žmonių sveikatai, nes nerimas dažnai malšinamas varstant šaldytuvo dureles. Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyri...

SAM siūlo imtis aktyvių prevencinių veiksmų mokyklose

SAM siūlo imtis aktyvių prevencinių veiksmų mokyklose

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į tai, kad Europoje sparčiai daugėja naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Lietuvos savivaldybe...

Sveikos mitybos patarimai kiekvienam

Sveikos mitybos patarimai kiekvienam

Trečiadienį pasidalinus įvairiomis idėjomis sveikiems ir subalansuotiems pusryčiams, sulaukėme didelio jūsų susidomėjimo. Dėl šios priežasties Jonavos kūno kultūros ir sporto centro...

Vaikų skiepijimo apimtys Jonavos rajone nepakankamos

Vaikų skiepijimo apimtys Jonavos rajone nepakankamos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad vaikų skiepijimų apimtys 2019 m. Jonavos rajone buvo didesnės nei 2018 m., bet nepakankamos. ...

Kad atviri bateliai nebaugintų: vaistininkė dalinasi pėdų priežiūros vasarą ABC

Kad atviri bateliai nebaugintų: vaistininkė dalinasi pėdų priežiūros vasarą ABC

Karštis priverčia įšokti ne tik į berankovius marškinėlius, bet ir atvirus batelius. Basučių sezonas primena, kaip svarbu nepamiršti pasirūpinti ir pėdomis, kurios didžiąją metų dalį niekam nekrenta į akis. ...

Nuo muilo ir dezinfekcinių skysčių kenčia rankų oda, kaip jai padėti?

Nuo muilo ir dezinfekcinių skysčių kenčia rankų oda, kaip jai padėti?

Prasidėjusi koronaviruso pandemija žmones paskatino daug dažniau nei įprastai plauti rankas muilu, naudoti dezinfekcines priemones ar dėvėti pirštines. Dabar šis įprotis ypač svarbus, tačiau „Eurovaistinės“ ...

Vaikų vasaros poilsio stovyklos: kaip išvengti susirgimų

Vaikų vasaros poilsio stovyklos: kaip išvengti susirgimų

Prasidėjus vaikų vasaros poilsio stovyklų metui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia tėvelių dėmesį į kelias pagrindines higienos ir saugos taisykles, kurių būtina laikytis, siekiant iš...

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per paskutinius du metus (2018–2019) Lietuvoje žmonių trichineliozės atvejų neužregistruota. 2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 ...

5 sergančiųjų širdies ligomis klaidos: pasitikrinkite ar jų nedarote

5 sergančiųjų širdies ligomis klaidos: pasitikrinkite ar jų nedarote

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių visame pasaulyje. Nors koronaviruso pandemij...

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiau...

Kur kas daugiau žmonių šią vasarą vargina šlapimo pūslės uždegimas

Kur kas daugiau žmonių šią vasarą vargina šlapimo pūslės uždegimas

Sveikatos specialistai pastebi, kad šią vasarą kur kas daugiau gyventojų skundžiasi dėl šlapimo pūslės uždegimo. Vaistininkai perspėja, kad negydomas jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir primena, kad...

Plinta chlamidiozė – užsikrėtusiųjų padaugėjo trečdaliu

Plinta chlamidiozė – užsikrėtusiųjų padaugėjo trečdaliu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį nustatyta trečdaliu daugiau užsikrėtimo šlapimo ir lytinių organų chlamidine infekcija (sin. chlamidioze) atvejų, lyginant su...

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

Apie lytinių santykių metu pasigautus negalavimus paprastai vengiama kalbėti, delsiama išsitirti. Tačiau toks temos vengimas veda prie rimtų, sunkiai gydomų ligų. Lytiškai plintančiomis infekcij...