Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką?

Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką?
LIE 23
2019-07-23 07:29 2019

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo. 

Su patyrusia specialiste kalbamės, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.

Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – padidėjusi?

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių. 

Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.

Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

Šios ligos jaunėja, todėl rekomenduoju visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą. Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą. 

Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių rizika padidėjusi – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“ – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie efektyvūs kaip sveikos gyvensenos principai, kuriuos visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra natūrali medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei gyvensenos korekcija nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas medikamentinis gydymas.

Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.

Panašūs straipsniai

Mėsos keliamas pavojus sveikatai – gerokai perdėtas

Mėsos keliamas pavojus sveikatai – gerokai perdėtas

Naujas tyrimas rodo, kad dešrų, maltos mėsos, kepsnių ir visų kitų rūšių raudonos ar perdirbtos mėsos atsisakymas yra tik laiko švaistymas. Kanados mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad lig šiol pateikti įro...

Ligonių kasos: pasitikrinti širdies sveikatą nieko nekainuoja, bet gali išgelbėti gyvybę

Ligonių kasos: pasitikrinti širdies sveikatą nieko nekainuoja, bet gali išgelbėti gyvybę

Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Šia proga Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ir medikai ragina visuomenę skirti dėmesio savo sveika...

Kaip sloguojantį vaiką išleisti į darželį ar mokyklą?

Kaip sloguojantį vaiką išleisti į darželį ar mokyklą?

Nuo praėjusių metų rudens galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis sloguojantį vaiką leisti į mokymo įstaigą. Vaistininkai pastebi, kad šis sprendimas daugeliui tėvų nėra aiškus ir dalinasi ...

Kaip (ne)galima elgtis sergant: mitai ir tiesa

Kaip (ne)galima elgtis sergant: mitai ir tiesa

Artėjant peršalimo ligų sezonui vis daugiau gyventojų kreipiasi į medikus, jiems skiriami nedarbingumo pažymėjimai, mokamos ligos išmokos. Tačiau, užuot ramiai rūpinęsi savo sveikata, dalis ligonių neramiai ...

Kada vaikams atlikti tuberkuliozės testą?

Kada vaikams atlikti tuberkuliozės testą?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkulioz...

Svarbi informacija dėl ranitidino

Svarbi informacija dėl ranitidino 1

Dažniausiai užduodami klausimai dėl vaistų, savo sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos ranitidino: 1. Kokioms ligoms gydyti skirti vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos ranitidino?...

Linksminančios dujos: visai nejuokingai

Linksminančios dujos: visai nejuokingai

„Linksminančios dujos“ arba „juoko dujos“ (N2O, diazoto monoksidas, azoto suboksidas) vis populiarėjanti vakarėlių ir festivalių svaiginimosi priemonė, sukelianti trumpalaikį atsipalaidavimo, euforijos bei m...

Ką privalote žinote apie ilgalaikio makiažo atlikimo procedūrą

Ką privalote žinote apie ilgalaikio makiažo atlikimo procedūrą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai atkreipia dėmesį į vis populiarėjančias ilgalaikio (permanentinio) makiažo paslaugas. Minė...

Ilgą laiką nesilankiau pas gydytoją – nuo ko pradėti?

Ilgą laiką nesilankiau pas gydytoją – nuo ko pradėti?

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia žmonių pasikreipimų, kuriems ilgą laiką – kai kuriems net dešimtmetį ar daugiau – neteko kreiptis į gydymo įstaigas. Jie teiraujasi, nuo ko pradėti ir kur reikia kre...

Padaugėjo per maistą plintančių zoonozių – salmoneliozės ir kampilobakteriozės

Padaugėjo per maistą plintančių zoonozių – salmoneliozės ir kampilobakteriozės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimų salmonelioze ir 630 susirgimų kampilobakterioze atvejai.  Lyginant su praėjusių metų tuo p...

Išsamiai tiriama gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oro kokybė dėl AB „Achema“ veiklos

Išsamiai tiriama gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oro kokybė dėl AB „Achema“ veiklos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gruodžio 12 d. paėmė oro mėginius gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje tiek Jonavos, tiek Ukmergės rajonuose. Atlikti šiuos tyrimus nuspręsta įvertinus Apl...

Idealus kraujo spaudimas 120 ir 80, normų ribas pasitikrinkite lentelėje

Idealus kraujo spaudimas 120 ir 80, normų ribas pasitikrinkite lentelėje

Pasimatuoti kraujo spaudimą yra pirmas tinkamas žingsnis norint įvertinti savo sveikatos būklę. Vaistininkai dalinasi patirtimi, kad į vaistinę užsukusius klientus kartais tenka nuraminti, jeigu spaudimas šo...

"Sodra“ jau rašo laiškus 38 tūkst. gyventojų dėl ligos išmokų

"Sodra“ jau rašo laiškus 38 tūkst. gyventojų dėl ligos išmokų

Spalį gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti ...

Vitaminas D – ir vaistas, ir nuodas

Vitaminas D – ir vaistas, ir nuodas

Vitaminas D (kalciferolis) – tai riebaluose tirpus vitaminas. Yra žinomos kelios jo formos, iš kurių žmogaus organizmui svarbiausios yra ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Vitam...

Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti odos problemų pradžia

Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti odos problemų pradžia

Yra daug skirtingų nuomonių, kaip teisingai valyti veido odą. Vieni tiki, kad tam reikia kuo daugiau priemonių, kiti – švarą siekia palaikyti tik su vandeniu. „Eurovaistinės“ specialistai pastebi, kad šiais ...

Specialistai pataria, kaip saugiai naudotis soliariumais

Specialistai pataria, kaip saugiai naudotis soliariumais

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai informuoja, kad soliariumų lankytojai turėtų labiau pasidomėti apie soliariumų sukeliamą riziką sveikatai. Ultravioletiniai spinduliai...