Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?
LIE 13
2020-07-13 07:41 2020

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m.), kuriame skaičiuota, kiek „sveikų gyvenimo metų“ kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje vidutiniškai nugyvena jos žmonės. Kitaip tariant, kokį amžių jie pasiekia, neturėdami rimtų sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvos vidurkis (57,9 m.) yra beveik šešeriais metais trumpesnis nei ES (63,8 m.). Kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius vis dar nemažai atsilieka nuo Europos? Ką gali padaryti valstybė ir visuomenė, kad ši situacija keistųsi, o žmonės mūsų šalyje gyventų ilgiau ir sveikiau?

Trūksta sveikatos žinių

Sveika gyvensena Lietuvoje populiarėja: aukštus reitingus pelno sveikatos temas aptariančios TV laidos, knygas apie sveiką mitybą galima rasti populiariausiųjų dešimtukuose, miestų gatvėse daugėja bėgimo ir dviračių entuziastų. Tačiau tyrimai rodo, kad šios teigiamos tendencijos pasiekia anaiptol ne visus, o žinių apie sveikatą mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta.

Štai 2018 m. Lietuvoje atlikta didelės apimties apklausa parodė, kad net 4-ių iš 10-ies šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas. Paaiškėjo, jog labai reikšminga visuomenės dalis vis dar nežino, kaip sveikai gyventi, užkirsti kelią ligoms ir atsakingai sirgti. To pasekmes galima „išskaityti“ ir kituose Lietuvos statistiniuose rodikliuose: nuo bendros žmonių gyvenimo trukmės ar sergamumo širdies bei kraujotakos ligomis iki savižudybių, depresijos, alkoholio vartojimo statistikos. Šie skaičiai, deja, dažnai rikiuosi ES statistikos lentelių apačioje. Kaip tą būtų galima pakeisti?

Brangiausiu turtu būtina rūpintis

Tokią padėtį taisyti prieš penkerius metus buvo įsteigtas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas). Tai valstybės valdomas Fondas, finansuojantis projektus įplaukomis iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, azartinius lošimus, kuris kasmet finansuoja dešimtis projektų: mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų. Nors šie projektai labai skirtingi, tačiau juos visus vienija bendra tema – šalies gyventojų sveikatos stiprinimas, jų sveikatos raštingumo didinimas.

„Pasaulį sukrėtusi COVID-19 viruso pandemija priminė gerai žinomą tiesą – sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Nuo jos tiesiogiai priklauso daugybė kitų visuomenės gyvenimo sričių: materialinė gerovė, šalies ekonomikos gyvybingumas, socialiniai santykiai. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas buvo įsteigtas būtent tam, kad stiprintų sveikatos pamatą Lietuvoje – investuotų į sritis, kurioms paspirties iki tol trūko: tyrimus, prevencines iniciatyvas, žmonių švietimą“, – pasakoja Gražina Belian, Fondo Tarybos pirmininkė.

Anot jos, Fondo atsiradimas pagaliau suteikė galimybę valstybei prisidėti prie vertingų ir labai reikalingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje“ dėl lėšų stokos. „Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Fondas suteikė galimybę pagaliau tam skirti reikiamą dėmesį“, – teigia G. Belian.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas praėjusiais metais naujiems moksliniams, socialiniams, švietimo projektams sveikatos srityje skyrė 2,99 mln. eurų. Šios investicijos leido įgyvendinti daugiau nei 50 iniciatyvų, kurios prisidės prie sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimo. Šiemet Fondo biudžetas dar ūgtelėjo ir perkops 3 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į aktualijas, papildomai 0,5 mln. numatyta visuomenės švietimui apie koronaviruso prevenciją.

Investicija į ateitį

Fondo vadovė Gražina Belian pažymi, kad projektams paskirstomi pinigai – tai ne dar viena valstybės išlaidų eilutė, o reali investicija į mūsų visų ateitį. Jos teigimu, skirdami lėšas žmonių sveikatos raštingumo didinimui, sveikesnių gyvenimo pasirinkimų skatinimui, ligų prevencijai, taupome Lietuvos ateities biudžeto pinigus, kuriuos galiausiai tektų skirti gydymui.

„Kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė. Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas biudžeto lėšas“, –  pasakoja VVSSF Tarybos pirmininkė.

Skatina „Rinktis gyvenimą“

Viena iš trijų Fondo veiklos krypčių – visuomenės švietimas sveikatos klausimais. Jo finansuojamos švietimo, edukacijos ir informavimo veiklos nuo 2018 m. vykdomos po bendru ženklu „Rinkis gyvenimą“. Tai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse – nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, interneto portaluose, lauko reklamoje, socialiniuose tinkluose ir kt.– įgyvendinamos kampanijos, skatinančios sveikus pasirinkimus, taip pat atkreipiančios dėmesį į įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas.

Į „Rinkis gyvenimą“ kampaniją per pastaruosius dvejus metus noriai įsitraukė ir visuomenėje puikiai žinomi žmonės: lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjai Ieva Zasimauskaitė, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas ir daugelis kitų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Panašūs straipsniai

Odos šveitimas nepelnytai praleidžiama grožio procedūra

Odos šveitimas nepelnytai praleidžiama grožio procedūra

Odos šveitimą galima prilyginti pagalbinei procedūrai, kuri padidina kitų priemonių efektyvumą „Eurovaistinė internete“ konsultantė sako, kad nušveista oda geriau įsisavina kitas kūno priežiūros priemones. O...

Odontologė: dėl karantino vaikai mokslo metus pradeda prastėjančia dantų būkle

Odontologė: dėl karantino vaikai mokslo metus pradeda prastėjančia dantų būkle

Prasidedant naujiems mokslo metams, vaikų eilės nutįsta ne tik prie mokyklinių prekių, bet ir odontologų kabinetų. Tėvai skuba gauti iš specialisto pažymą, kad dantukai sveiki, tačiau odontologai sunerimę – ...

Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų, kaip pasirūpinti sveikata

Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų, kaip pasirūpinti sveikata

Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai, todėl 15 laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra, lietuviams jau yra neįprastas reiškinys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Vilmantė Uselienė primena...

Jeigu vos nubudę jaučiate nuovargį, gali būti, kad jums trūksta būtinų medžiagų

Jeigu vos nubudę jaučiate nuovargį, gali būti, kad jums trūksta būtinų medžiagų

Vasara aktyvus metų laikas – ilgi vakarai su draugais, saulėtekio stebėjimas. Visa tai maloni veikla, tačiau paliekanti nemalonią žymę – vos nubudus ryte trūksta energijos, kurią dažnai bandoma atstatyti ne ...

Startuoja unikali programa onkologiniams pacientams – psichologinė pagalba bus teikiama tada, kai jos reikės labiausiai

Startuoja unikali programa onkologiniams pacientams – psichologinė pagalba bus teikiama tada, kai jos reikės labiausiai

Lietuvoje, išgirdę vėžio diagnozę, šiandien gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Ir pati diagnozė, ir ligos gydymas – didelis išbandymas sergantiesiems. Neretai vien savo vidinės stiprybės neužtenka....

Nuo spalio pirmosios – naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

Nuo spalio pirmosios – naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

Nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta 2105 vaistai – septyniomis dešimtimis daugiau nei buvo iki šiol. Kainyne – 124 nauji vaistai prekiniais pavadinimais, ku...

Utėlės ir kirminai. Atsikratę tabu padėsite savo vaikui

Utėlės ir kirminai. Atsikratę tabu padėsite savo vaikui

Vaistinėse vis dažniau teiraujamasi vaistų nuo kirminų ir priemonių utėlėms naikinti. Sveikatos specialistai pripažįsta, kad kirminų gali turėti kas trečias vaikas, o laimi tie tėvai, kurie atsikratę tabu te...

Pamiršta epidemija: kodėl neartėjame prie jos suvaldymo tikslų?

Pamiršta epidemija: kodėl neartėjame prie jos suvaldymo tikslų?

Vertinant pasaulines ambicijas ir šiuolaikinio gydymo metodų pažangą, per ateinantį dešimtmetį ŽIV galėtų likti pamiršta infekcine liga. Tačiau Lietuvoje ji kol kas yra tiesiog pamiršta – gydomų pacientų rod...

5 sergančiųjų širdies ligomis klaidos: pasitikrinkite ar jų nedarote

5 sergančiųjų širdies ligomis klaidos: pasitikrinkite ar jų nedarote

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių visame pasaulyje. Nors koronaviruso pandemij...

Viena netektis traumuojančiai paveikia bent 10 aplinkinių: kas gali padėti jiems?

Viena netektis traumuojančiai paveikia bent 10 aplinkinių: kas gali padėti jiems?

Artimo savižudybė vakarietiškoje kultūroje smarkiai paveikia apie 10 žmonių, skaičiuoja netektis ir traumas tyrinėjantys psichologai. Tačiau vieno žmogaus katastrofą dešimčių kančia gali paversti ir mirtinas...

Artėjant peršalimo ligų sezonui, vaistininkė primena, kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo

Artėjant peršalimo ligų sezonui, vaistininkė primena, kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo

Su pirmosiomis rugsėjo dienomis atėję rudeniški orai į vaistines atginė ir pirmuosius peršalimo simptomais besiskundžiančius pacientus. Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug neri...

Vaikų ugdymo įstaigose – daugiau daržovių

Vaikų ugdymo įstaigose – daugiau daržovių

Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai, todėl, atsižvelgus į jų rekomendacijas ir apklausas, keičiama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų va...

Nuo šiol tekstilės gaminiuose bus naudojama mažiau pavojingų medžiagų

Nuo šiol tekstilės gaminiuose bus naudojama mažiau pavojingų medžiagų

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas Europos Sąjungos rinkai tiekti drabužius ar su jais susijusius aksesuarus, avalynę ir tekstiles gaminius, kuriuose yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos repro...

Vaistininkė įspėja dėl daugkartinių kaukių: veikia tik kasdien skalbiamos

Vaistininkė įspėja dėl daugkartinių kaukių: veikia tik kasdien skalbiamos

„Eurovaistinės“ vaistininkai sako pastebintys, kad viešumoje didžioji dalis dėvi vienkartines kaukes ir perspėja tuos, kurie pasirinkę dėvėti daugkartines. Sveikatos specialistų teigimu, jeigu užsidedate ben...

10 klausimų apie politabletes: „išmanusis“ vaistas, gydantis dvi ligas

10 klausimų apie politabletes: „išmanusis“ vaistas, gydantis dvi ligas 1

Lietuvoje kas trečiam pacientui diagnozuojamas padidintas kraujo spaudimas, o pastarojo palydovas neretai yra ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tokiems pacientams gydytojai paprastai skiria du ar d...

Vaistininkė paneigia mitą, kad gydoma sloga trunka tiek pat, kiek negydoma

Vaistininkė paneigia mitą, kad gydoma sloga trunka tiek pat, kiek negydoma

Rytai jau vėsūs, bet dieną dar lepina rudeniška šiluma – tokie orai yra ir džiaugsmas, ir tikras galvos skausmas renkantis tinkamą aprangą. Dažnai būtent pagal oro sąlygas nederantys drabužiai ir tampa perša...