Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai

Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai
RGS 07
2020-09-07 14:12 2020

Didelių globos namų pertvarka Lietuvoje yra sulaukusi įvairių vertinimų. Ne paslaptis, kad dažniausiai griežtai neigiamai ją vertina gyventojai, šalia kurių ketinama statyti grupinio gyvenimo namus. Visuomenės nuomonės apklausa, atlikta 2019 m. parodė, kad tik 3 proc. gyventojų sutiktų, kad kaimynystėje įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų suaugusieji su proto, psichikos negalia.

Tačiau socialiniai darbuotojai, padedantys proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis bendruomenėje, pasakoja, kad praktikoje pradinį šaltuką galiausiai įveikia tiesioginė patirtis – iš esmės visais atvejais kaimynų nuostatos pasikeičia susipažinus ir pabendravus su neįgaliaisiais. Atlikus naujausią tyrimą apie pertvarkos eigą paaiškėjo ir kitos pusės – pačių grupinio gyvenimo namų gyventojų – požiūris į santykius su kaimynais.

Socialiniai darbuotojai ir grupinio gyvenimo namų bei apsaugoto būsto gyventojai buvo apklausti tyrime apie pertvarkos eigą. Iš viso apklausti 105 gyventojai, įsikūrę grupinio gyvenimo namuose, 8 – apsaugotame būste ir 15 negalią turintiems žmonėms padedančių socialinių darbuotojų. Gyventojų gyvenimo pokyčiai persikėlus į grupinio gyvenimo namus ir apsaugotą būstą buvo vertinami ir atlikus anketinę darbuotojų apklausą, o nepriklausomi ekspertai – psichologai ir socialiniai darbuotojai – tiesiogiai stebėjo gyventojų su negalia ir darbuotojų interakcijas.

Visi tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu. Tyrimą atliko viešosios politikos ir ekonomikos tyrimų bendrovė „BGI Consulting“ kartu su partneriu „Contextus“.

Viską keičia tiesioginė pažintis

Iš 105 apklaustų grupinio gyvenimo namų gyventojų 94 sakė asmeniškai susipažinę su kaimynais. Daugumos gyventojų su negalia nuomone, kaimynai juos priima gana gerai, bet pažymi, kad iš pradžių būta nepasitikėjimo. Pradinę kaimynų baimę atspindi grupinio gyvenimo namų gyventojų teiginiai, jog kaimynai buvo neįpratę, iš pradžių nekalbėjo su neįgaliaisiais, vertino skeptiškai, bet paskui suprato, kad naujieji gyventojai yra mandagūs, nekelia bėdų, yra suinteresuoti bendrauti.

Panašiai kalba ir socialiniai darbuotojai. Jų teigimu, iš pradžių daugeliu atvejų bendruomenė priešinosi neįgaliųjų su proto ar psichikos negalia įsikūrimui kaimynystėje – rašė raštus į savivaldybę, rinko parašus, įsikūrus akylai stebėjo. Tačiau ilgainiui santykiai šiltėjo – kai kur kaimynų požiūris pasikeičia nuo kraštutinai neigiamo iki palankaus.

Didžiausią įtaką požiūrio kaitai į gerąją pusę turi tiesioginė teigiama patirtis. Kai gyventojai patiria, kad neįgalieji yra mandagūs, ramūs, darbštūs bei niekuo nesiskiria nuo kitų kaimynų, savo išankstines nuostatas pakeičia.

Socialinių darbuotojų vertinimu, labiausiai keisti gyventojų nuostatas padeda tiesioginis bendravimas su kaimynais, kvietimas į svečius, informacijos dalijimasis apie veiklą socialiniuose tinkluose, susiformavusių elgesio normų bendruomenėje paisymas, dalyvavimas bendruomenės renginiuose.

Iš 15 apklaustų socialinių darbuotojų, 6 sakė, kad grupinio gyvenimo namų arba apsaugoto būsto gyventojai buvo visiškai priimti bendruomenės, 5 – kad priimti, 3 minėjo, jog bendruomenės reakcijos labiau teigiamos, o 1 – kad nepastebima nei teigiamų, nei neigiamų reakcijų.

Tyrėjams nagrinėjant konkrečius atvejus taip pat matyti, kad dažniausiai gyventojai gana šaltai arba net priešiškai žvelgia prieš įsikuriant grupinio gyvenimo namams, o vėliau susipažinę savo nuostatas pakeičia. Pavyzdžiui, Kėdainių mieste 2018 m. kuriant grupinio gyvenimo namus buvo susidurta su sunkumais ieškant būsto, savininkas nesutiko parduoti reikiamo būsto, buvo rašomi skundai savivaldybei, prieita net iki to, kad skleista klaidinga informacija, esą šalia kuriami nakvynės namai, bet ilgainiui situacija pasikeitė – kaimynai dalijasi derliumi, bendrauja vieni su kitais. Panašios situacijos fiksuojamos ir kituose nagrinėtuose rajonuose.

Kas keičiasi Lietuvoje?

Lietuva atsisako didelių, jaukumo stokojančių globos namų, kuriuose rūpinamasi proto, psichikos ar kompleksinę negalią turinčiais gyventojais bei pereina prie individualesnio požiūrio į kiekvieną asmenį. Kuriami grupinio gyvenimo namai, apsaugotas būstas, pradedamos teikti paslaugos, kurios leidžia neįgaliesiems pajusti savo savarankiškumą, įsilieti į bendruomenę, prisiimti didesnių atsakomybių kasdieniame gyvenime.

Pirmas didžiausias skirtumas tarp didelės institucijos ir grupinio gyvenimo namų – galimybė gyventi normalų gyvenimą, pačiam spręsti, kada kelsiesi, kada maudysies, ką gaminsi pietums, kur nusipirksi maisto produktų, kur ir kaip švęsi savo gimtadienį, kokia veikla užsiimsi, galų gale, kada susėsi prie kūčių stalo Kūčių vakarą.

Tradicinės socialinės globos įstaigos primena dideles ligonines, jose gyvena šimtai žmonių, jos nutolusios nuo gyvenamųjų vietovių, o visos reikalingos paslaugos dažnai suteikiamos institucijos viduje. Kitaip tariant, gyventojams retai prisireikia išeiti toliau nei tokios globos įstaigos teritorija

Grupinio gyvenimo namai – visiška priešingybė tokioms institucijoms. Tai – įprastas namas tarp kitų gyvenamųjų namų, neišsiskiriantis nei savo fasadu, nei gyvenimu viduje. Čia šeimos aplinkoje gyvena iki 10 žmonių, kurie daugeliu atvejų patys priima sprendimus dėl savo dienotvarkės.

Pokyčiai persikėlus: kokie pojūčiai apėmė?

Iki persikėlimo į visi tyrime dalyvavę grupinio gyvenimo namų gyventojai gyveno institucinio tipo socialinės globos įstaigose. Jie ten praleido nuo pusės iki 48 metų, o vidutiniškai – 33 metus. Net 92 proc. apklaustųjų teigė, kad persikėlus į naujuosius namus jų savijauta pagerėjo.

Savijautos pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai visų pirma siejo su ramybe ir saugumu. Jų teigimu, grupinio gyvenimo namuose mažiau žmonių, triukšmo, chaoso, geresnė psichologinė atmosfera.

Antroje vietoje įvardijamos didesnės saviraiškos galimybės. Pavyzdžiui, viena gyventoja sakė galinti geriau atsiskleisti ir dirbti virtuvės šefe. Taip pat pabrėžiamos įvairesnės veiklos, užimtumo galimybės – gyventojai rūpinasi šuniuku, tvarkosi aplinką.

Toliau kaip svarbus dėmuo pažymimas šeimos modeliui artimas gyvenimas, gyventojai grupinio gyvenimo namus laiko savo namais, o ne įstaiga.

Neįgaliesiems taip pat svarbu, kad gyvendami savo namuose jie yra savarankiški, laisvi rinktis patinkančias veiklas. Įstaigoms būdingas tam tikras režimas, o namuose žmonės įvairiomis veiklomis užsiima savo iniciatyva ir sau priimtinu laiku.

Kaip vieną teigiamų dalykų grupinio gyvenimo namų gyventojai mini galimybę bendrauti, susirasti naujų draugų. Tarkime, į svečius galima pasikviesti giminaičių, draugų, negalią turintys gyventojai, kuriuos sieja šilti jausmai, gali gyventi kartu.

Dauguma apklausoje dalyvavusių grupinio gyvenimo namų gyventojų sakė, kad naujuose namuose jiems nieko netrūksta, bet kai kurie nurodė susiduriantys su problemomis. Pavyzdžiui, daliai gyventojų nerimą kelią netikrumas, ar tik neteks grįžti gyventi į buvusią institucinę socialinės globos įstaigą, kai kurie yra susirūpinę savo sveikata, nerimą kelia pinigų trūkumas, giminaičių ilgesys.

Tarp ligonių – ligonis, tarp sveikų – sveikas

Grupinio gyvenimo namų gyventojai yra skirtingi tiek pagal savo asmenybę, tiek pagal negalios pobūdį, tačiau dažniausi sveikatos problemos yra susijusios su psichikos ar proto negalia. Tai reiškia, kad daliai jų reikia vengti streso, būtina turėti privačią aplinką, kai kuriems reikia nuosekliai lankytis pas medikus, vartoti vaistus.

Vertindami sveikatos pokyčius grupinio gyvenimo namų gyventojai minėjo, kad persikėlus sveikata labai pagerėjo, pagerėjo arba greičiau pagerėjo – iš 105 asmenų taip manė 76, likusieji sakė, kad niekas nepasikeitė. Pagerėjimą jie sieja su geresne emocine būsena. Kaip sako vienas gyventojas: „Tarp ligonių – ligonis, tarp sveikų – sveikas“. Ši citata atspindi dažnai specialistų įvardijamą faktą, kad aplinka lemia žmogaus būseną ir emocijas.

Socialinių darbuotojų nuomone, psichikos sutrikimų turinčių gyventojų sveikatos pagerėjimui didelės įtakos turi gyvenimas ramioje, saugioje, mažiau taisyklių turinčioje aplinkoje. Jie teigia, kad gyvendami grupinio gyvenimo namuose gyventojai pajautė ramybę, todėl pagerėjo psichinė sveikatos būklė. Esant poreikiui žmonės gali leisti laiką savo kambaryje, atsitraukti nuo emociškai sunkesnių situacijų, niekas neįpareigoja laikytis nustatytos dienotvarkės.

Proto negalią turinčių gyventojų sveikatos būklės pokyčius socialiniai darbuotojai aiškina tuo, kad apsigyvenus naujuose namuose pagerėjo nuotaika, susilpnėjo nuotaikos svyravimai, atsirado ramybė, pastovumas, neliko įtampos aplinkoje, mažiau dirgiklių iš aplinkos.

Išaugo savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi

Kaip minėta aukščiau, visi grupinio gyvenimo namų gyventojai prieš tai gyveno institucinėje aplinkoje. Nors gyvenimo trukmė didelėje institucijoje skirtinga, tačiau vidurkis – net 33 metai. Tačiau kai kuriose didelėse socialinės globos įstaigose savarankiškumas skatinamas tik labai siaurose srityse – pavyzdžiui, reikėdavo susitvarkyti savo kambarį.

Grupinio gyvenimo namuose neįgalieji atsakingi už visus savo namus, nors gali prašyti socialinių darbuotojų pagalbos. Iš 105 apklaustųjų 71 pamatė teigiamus savo savarankiškumo pokyčius. Net patys klientai sako, kad institucinėje aplinkoje jiems daug kas būdavo paduodama ir padaroma gatavai, o naujuose namuose viskuo reikia užsiimti patiems: gaminamas valgis, tvarkomi namai – bendros erdvės ir savi kambariai, savarankiškai lankomasi mieste, miestelyje ar kaimelyje.

7 gyventojų nuomone, jų savarankiškumas nepasikeitė, nes tą patį jie darė ir stacionarioje globos įstaigoje.

Socialiniai darbuotojai gyventojų savarankiškumą vertina kaip iš esmės padidėjusį. Teigiamus gyventojų su psichikos negalia savarankiškumo pokyčius socialiniai darbuotojai aiškina išaugusiu pasitikėjimu savimi, atsakingumu.

Beje, išaugęs pasitikėjimas savimi turi įtakos ir kitiems gebėjimams: tuomet pagerėja bendravimo įgūdžiai, keičiasi emocijų raiška, išmokstama emocijas valdyti, gerėja socialinė adaptacija.

Santykiai: kodėl jie pagerėjo?

Klausiami apie tarpusavio santykius, dauguma gyventojų minėjo, kad jie labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo – taip manė 74 žmonės iš 105. Likusieji teigė, kad tarpusavio santykiai nepasikeitė.

Santykių pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai siejo su saugumo jausmu, kai jautiesi gyvenantis tarp šeimos narių. Be to, draugystė mezgasi ne minioje, o kamerinėje aplinkoje, kur mažiau žmonių ir ramesnė pokalbiams įkvepianti aplinka.

Santykiai su darbuotojais, gyventojų požiūriu, taip pat pagerėjo. Šitaip manė 93 gyventojai. Iš pačių žmonių reakcijų galima daryti išvadą, kad su darbuotojais atsirado daugiau bendravimo ir daugiau asmeninio dėmesio. Pavyzdžiui, susipykus galima ramiai išsiaiškinti situaciją ir atsiprašyti, nes darbuotojas mažiau skuba, kaskart susiduriant su tuo pačiu žmogumi atsiranda daugiau pasitikėjimo. 

Kad santykiai keitėsi į gerąją pusę, teigia ir socialiniai darbuotojai. Jų požiūriu, su mažesniu žmonių skaičiumi kur kas lengviau dirbti, netrūksta laiko pokalbiams, išklausymui, galima suteikti reikiamą informaciją ar kitokią pagalbą, mokyti finansinio raštingumo, kartu pasitarti, kaip spręsti vienus ar kitus klausimus.

Panašūs straipsniai

SAM prašo visuomenės tolerancijos: yra negalių, kai leidžiama nedėvėti veido kaukių

SAM prašo visuomenės tolerancijos: yra negalių, kai leidžiama nedėvėti veido kaukių

Siekdama, kad neliktų nerimą keliančių diskriminacijos atvejų, kai žmonės, turintys negalią, yra įžeidinėjami, neįleidžiami į kavines ar viešąjį transportą, jei nedėvi apsauginės ka...

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąl...

Nedarbingumas ir ligos išmokos tęsiantis pandemijai: ką svarbu žinoti 2021 metais?

Nedarbingumas ir ligos išmokos tęsiantis pandemijai: ką svarbu žinoti 2021 metais?

Pandemijai tebesitęsiant, kitų metų pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko ...

Vyriausybė pritarė mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija

Vyriausybė pritarė mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio s...

Karantinas griežtėja: ką reikia žinoti apie nedarbingumą ir ligos išmokas?

Karantinas griežtėja: ką reikia žinoti apie nedarbingumą ir ligos išmokas?

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių karantino apribojimų, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. švietimo įstaigose ugdymas bus vykdomas nuotoliniu būdu. Namuose mokytis liks vyres...

Paauglių pasimatymai internete: kodėl svarbu suprasti, bet pasikalbėti apie saugumą

Paauglių pasimatymai internete: kodėl svarbu suprasti, bet pasikalbėti apie saugumą

Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pas...

Pandemija tęsiasi: kokia valstybės parama šiemet dar galite pasinaudoti

Pandemija tęsiasi: kokia valstybės parama šiemet dar galite pasinaudoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės parama dar gali pasinaudoti darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai, šeimos, auginančios vaikus, senjorai ir nepasiturintys žmonės i...

Tyrimas atskleidė pirkėjų požiūrį į ekologiškus produktus

Tyrimas atskleidė pirkėjų požiūrį į ekologiškus produktus

Spalio pabaigoje atliktas šalies gyventojų ekologiškų produktų pirkimo įpročių tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis respondentų pasitiki ekologiškų produktų ženklais, o daugiausia dėmesio ekologiškiems prod...

Europoje atliktas tyrimas atskleidė visuomenės požiūrį į 5G

Europoje atliktas tyrimas atskleidė visuomenės požiūrį į 5G

Dauguma Europos gyventojų palankiai vertina 5G technologijos atėjimą ir tikisi ją įgalinti savo veiklose. Į 5G pozityviau žiūri jaunesni europiečiai, vyresni žmonės šios technologijos atžvilgiu yra daugiau n...

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Tyrimas atskleidė, kokios priemonės pasiteisino, o kokios - ne per pirmąją pandemijos bangą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai – ekspertai atliko išsamų per pirmąją pandemijos bangą pavasarį priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir fina...

Išaugo gyventojų pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga

Išaugo gyventojų pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga

Visuomenės nuomonių tyrimas atskleidė, jog gyventojai ir verslininkai vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje vertina vis geriau – teigiamai vertina 51 proc. gyventojų ir 62 proc. verslininkų. Toks visuomenės ver...

Aktualu dirbantiems ir netekusiems darbo: kokios socialinės garantijos priklauso

Aktualu dirbantiems ir netekusiems darbo: kokios socialinės garantijos priklauso

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų dary...

Tėvai nori atsisakyti vaikų: kaip vaiko teisių gynėjai padeda į tokią krizę patekusiai šeimai?

Tėvai nori atsisakyti vaikų: kaip vaiko teisių gynėjai padeda į tokią krizę patekusiai šeimai?

Vaikų auginimas – nelengva ir labai atsakinga pareiga. Visi tėvai anksčiau ar vėliau susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais. Kartais problemoms išspręsti tėvams nepakanka vien savo žinių, įgūdžių ir...

Pirmoji meilė – iššūkis ne tik paaugliams, bet ir tėvams

Pirmoji meilė – iššūkis ne tik paaugliams, bet ir tėvams

Vaiko teisių gynėjai susiduria su įvairiai susiklosčiusiais jaunuolių tarpusavio santykiais. Būna, kad paauglys labai stengiasi prisitaikyti prie sužavėjusio asmens ir keičiasi į gerąją pusę. Neišvengiama ir...

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Lietuvos gyventojai pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias šalies gyventojų informu...

Tyrimas atskleidė – mėsos gaminių etiketėse esanti informacija vartotojams yra svarbi

Tyrimas atskleidė – mėsos gaminių etiketėse esanti informacija vartotojams yra svarbi

Vartotojai reiklūs mėsos gaminiams – daugelis jų etiketėse esančią informaciją atidžiai skaito ir pagal tai renkasi, kokį gaminį pirkti. Tai įrodo Žemės ūkio ministerijos užsakymu liepos mėnesį  visuomenės n...