Kaip užtikrinti visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą?

Kaip užtikrinti visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą?
LAP 22
2019-11-22 21:18 2019

Kasmet į Lietuvos rinką patiekiama mažiausiai 40 tūkst. tonų padangų ir maždaug tik pusė jų yra sutvarkoma. Ką keisti, kad veikianti sistema užtikrintų visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą bei sudarytų sąlygas gyventojams ir verslui padangų atliekas nemokamai atiduoti atliekų tvarkytojams? 

Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Pareigas vykdantys padangų gamintojai ir importuotojai kartu su atliekų tvarkytojais sukūrė tvarkymo sistemą, tačiau ji užtikrina tik dalies Lietuvoje susidarančių padangų atliekų tinkamą sutvarkymą. 

Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų arba 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja. 

Be to, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Kadangi didelė dalis autoservisų veiklą vykdo šešėlyje, vengiama teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas ir jos lieka nesutvarkytos.

Kokių reikia pokyčių? 

„Pokyčiai padangų atliekų rinkoje būtini – tą dar kartą parodė ir nelaimė Alytuje bei sukaupti padangų kiekiai regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse ar pas padangų perdirbėjus. Tam, kad keistųsi situacija, verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą. Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams (transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams) šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus“, – penktadienį Aplinkos apsaugos instituto surengtoje konferencijoje sakė instituto vadovas Alfredas Skinulis. 

Pasak jo, tokie pokyčiai ne tik sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai ir patogiai atiduoti senas padangas, bet ir leistų sumažinti padangų gamintojams ir importuotojams nustatytą padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotį iki 75 proc., atpigintų padangų atliekų tvarkymą. 

„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su RATC organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, padangos būtų tinkamai sutvarkomos“, – teigia A. Skinulis. 

Šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams priklausančios didelio gabarito atliekų aikštelės tik iš gyventojų, bet ne verslo subjektų nemokamai priima iki 4 ar 5 senų padangų per metus. 

Aplinkos apsaugos instituto vadovas vardija ir kitus būtinus pokyčius, siekiant tinkamo Lietuvoje susidarančių padangų atliekų sutvarkymo. 

„Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio – senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sako A. Skinulis. 

Maži pokyčiai kitąmet 

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad tam tikrų teigiamų pokyčių padangų atliekų sutvarkymo rinkoje sulauksime dar 2020 metų pradžioje. 

„Nuo kitų metų pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė vykdyti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti. Šie reikalavimai galios tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams. Tačiau akivaizdu, kad ši prievolė neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sektoriuje“, – sako V. Masalienė. 

Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Daugiausiai perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija. Padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

 

 

Virginija Žygienė

Viešųjų ryšių ekspertė

Aplinkos apsaugos institutas

Panašūs straipsniai

Aplinkosaugininkai primena: kaip tinkamai atsikratyti senomis automobilių padangomis

Aplinkosaugininkai primena: kaip tinkamai atsikratyti senomis automobilių padangomis

Automobilių padangos dūla daugiau nei 120 metų, o irdamos skleidžia nuodingas chemines medžiagas. Deja, prasidėjus padangų keitimo sezonui, gamtoje randamos krūvos išmestų padangų ir kitų automobilinių atlie...

AAD pernai patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu

AAD pernai patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, vykdančių padangų atliekų surinkimo, tvarkymo ir apdorojimo veiklą. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio sub...

Veriasi sena piktžaizdė – privačių sklypų žaliosios atliekos nugula viešose vietose

Veriasi sena piktžaizdė – privačių sklypų žaliosios atliekos nugula viešose vietose 2

Tie, kurie nors kartą yra „prisilietę“ prie žemės darbų, žino, kad ruduo - palankus metas paruošti savo žemės plotą ateinančiam sezonui. Genimi medžiai, krūmai, grėbiami nukritę lapai. Tuomet ir nuosavo namo...

Nuovažos įrengimui būtinas kelio valdytojo leidimas

Nuovažos įrengimui būtinas kelio valdytojo leidimas

Valstybinės reikšmės keliuose nuovažas gali įrengti savivaldybės, gyventojai, juridiniai asmenys savo lėšomis, tačiau tam turi turėti kelio valdytojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direk...

Kelintą sapną sapnuoja Lietuvos zoologijos sode žiemos miegu miegantys gyvūnai?

Kelintą sapną sapnuoja Lietuvos zoologijos sode žiemos miegu miegantys gyvūnai?

Sausio 25 dieną Lietuvoje minime pusiaužiemį. Šią dieną visų senovės lietuvių žvilgsniai buvo nukreipti į barsuko urvą, nes būtent jis apspręsdavo, ar ilgai dar teks laukti pavasario. Jei barsukas pabudęs iš...

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Mažos, dažnai plika akimi nematomos plastiko dalelės, per taršą patenka į aplinką ir vandenis, o vėliau ir į maisto grandinę. Ekspertų vertinimu, iki 2030 metų į upes, ežerus ir vandenynus kasmet gali patekt...

Sveikatos ekspertų rekomendacijos: griežtinti karantino sąlygas, stiprinti NVSC

Sveikatos ekspertų rekomendacijos: griežtinti karantino sąlygas, stiprinti NVSC

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį mišriu nuotoliniu būdu susitiko su Sveikatos ekspertų taryba, kuri pristatė naujausias rekomendacijas dėl epidemiologinės kontrolės priemonių ir ka...

Kreiptasi dėl savivaldybių ugniagesių aprūpinimo kvėpavimo organų apsaugos aparatais

Kreiptasi dėl savivaldybių ugniagesių aprūpinimo kvėpavimo organų apsaugos aparatais

Neseniai Lietuvos ugniagesių gaisrinės saugos asociacija (LGSA) parengė ir išsiuntė kreipimąsi šalies premjerui Sauliui Skverneliui, Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, vidaus reikalų ministrei Rita...

Tyrimas: rūšiuojame atliekas iš idėjos, nors labiau norėtume asmeniškos naudos

Tyrimas: rūšiuojame atliekas iš idėjos, nors labiau norėtume asmeniškos naudos

Vis daugiau šalies gyventojų rūšiuoja atliekas, tačiau kas gi juos skatina taip elgtis? Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, dauguma mūsų tai daro, tausodami aplinką ir sveikatą, sykiu prisidėdami prie gamtin...

Dažniausiai 2020-aisiais fiksuoti techiniai automobilių trūkumai

Dažniausiai 2020-aisiais fiksuoti techiniai automobilių trūkumai

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais M1 bei N1 klasės automobilių patikros rezultatus bei įvardijo fiksuotus pokyčius. Pastarųjų, tiesą saka...

STT: Patikrinimų skaidrumo didinimas – vertinta ir Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija

STT: Patikrinimų skaidrumo didinimas – vertinta ir Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė plataus masto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) veiklos analizę ūkio subjektų priežiūros srityje. Reaguojant į pastaruoju metu įvykusias d...

Nepriklausomybės akto atradėjas prof. Liudas Mažylis: „Patriotiškumą vaikams galima išugdyti tik savo pavyzdžiu“

Nepriklausomybės akto atradėjas prof. Liudas Mažylis: „Patriotiškumą vaikams galima išugdyti tik savo pavyzdžiu“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, chemijos mokslų daktaras, o dabar ir Europos Parlamento narys Liudas Mažylis plačiai išgarsėjo 2017 metais. Didelei visos šalies, o ypač istorikų, nuostabai, jis Vo...

Prezidento pasiūlymuose – dėmesys vaikų ugdymui ir darbingumo netekusių asmenų apsaugai

Prezidento pasiūlymuose – dėmesys vaikų ugdymui ir darbingumo netekusių asmenų apsaugai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp kurių – siūlymai didinti ankstyvojo vaikų ugdymo prieinamumą, stiprint...

Pacientai painioja: Kokios paslaugos teikiamos Jonavos PSPC, o kokios – Jonavos ligoninėje?

Pacientai painioja: Kokios paslaugos teikiamos Jonavos PSPC, o kokios – Jonavos ligoninėje?

Ko gero, nesumeluosime teigdami, kad neretai pasitaiko, jog jonaviečiai painioja Jonavos ligoninę, jos valdomą Konsultacinę polikliniką ir Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), kurį, kartas nu...

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinkę emigrantai: „Kol tarnauji, kai kurie žodžiai verčia užsikimšti ausis, bet kai jų nėra – lieka tuščias jausmas“

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinkę emigrantai: „Kol tarnauji, kai kurie žodžiai verčia užsikimšti ausis, bet kai jų nėra – lieka tuščias jausmas“

Neretai pagrindiniais savanoriškos Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) atlikimo motyvais girdimi patriotiškumas, meilė Tėvynei, susirūpinimas jos saugumu ir pasiryžimas ją ginti. Taip pat...

Daugiabučių ateitis – atsinaujinantys šaltiniai

Daugiabučių ateitis – atsinaujinantys šaltiniai

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendr...