Kas esi tu? –Lietuvis. - Tavo ženklas? - Baltas Vytis

Kas esi tu? –Lietuvis. - Tavo ženklas? - Baltas Vytis
VAS 15
2018-02-15 21:12 2018

„Kas esi tu? –Lietuvis. - Tavo ženklas? - Baltas Vytis. - Kur gimei tu? - Lietuvoj. - Kas ji tau? - Šalis gimtoji. - Kas tėvai? - Jie darbštuoliai. - Tai nesi tu prašalietis? - Ne, aš - Lietuvos pilietis.“ - po Lietuvos respublikos himno nuskambėjo  Jaunučių choro grupės ( Vad. D. Asadauskaitė) atsakymai.

Bendrystės vakarą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečui, renginio vedantysis Jonas Andriulevičius (J.Miščiukaitės meno mokyklos Teatro sk. vedėjas, mokytojas ekspertas) ragino  pradėti galvojant apie gėrį ir grožį.

„Mielieji, nepašykštėkime  sau ir Lietuvai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse, dalinkimės dvasios šviesa!”, - į susirinkusius kreipėsi J. Andriulevičius.

Į šį kvietimą atsiliepė mokytojai, kurie susirinkusiems svečiams, bendruomenės nariams skyrė lauktus sveikinimo žodžius.

„Mano ir Tavo Lietuva - tai mes. Mes visi. Kokie mes - tokia ir Lietuva. Ji - žmonių kūrinys.  Ji - mūsų augintinė. Todėl privalome ją kurti kartu, pasitikėdami vieni kitais, linkėdami sveikatos, gausos, bendrystės, meilės, saugumo. Ramybė mūsų namams!“

„Tėvyne alsuoja žmogaus dvasia, ir tėvynė alsuoja žmogumi. Ji užtvindo sielą, o žmogus įsilieja į tėvynę ir ją įprasmina. Lyg didis slėpinys iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima. Todėl tėvynė dar yra užduotis ir pareiga.“

„Laisvė nevaržo, nevergia kito žmogaus esmės. Priešingai ją žadina ir stiprina, suvaldo kito žmogaus pažmoniškas jėgas. Būkite tokie geri, Mielieji, ir būkite tokie išmintingi, ir pasistenkite būti laisvi, pasistenkite tuo būdu, kaip šičia aiškinta! Tada suprasite tai, kas yra laisvė. Nėra laisvės, kur vyrauja pažmoniškos jėgos, būtent kūno reikmenės, geiduliai – ūpai- aistros ir su jomis susijusios mintys. Laisvė yra galimumas esmingam būti, galimumas žmoniškajai esmei apsireikšti. Vydūnas

„Dirbdamas pašvęsk visą žmogų savo darbui. Neatsižvelk į tai, ar jis tau pelno atneš, ar žmonės tave pagirs ir parems! Supratęs, kad jis yra būtinas, jausdamas jo reikalingumą visos tautos labui, vykinki jį, jam skirdamas visas savo jėgas, pačias švenčiausias ir kilniausias, būtent dvasios ir sielos! Vydūnas

„Menko supratimo žmonėms atrodo, kad laisvė priklauso tik nuo jų norų. Tačiau kad ir kiti žmonės gali reikalauti sau atitinkamos laisvės, jiems nė motais. Laisvei reikia priaugti, prinokti. O tai įvyksta darant visa, kas augina supratimą apie laisvę. Yra sena išmintis, kuri rodo kelią į laisvę: Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs jiems darykite (Lk 6,31). Arba: Nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad jums būtų daroma. Tai yra tikriausias būdas supratimui apie laisvę įgyti, nes taip gyvendami žmonės elgtųsi žmoniškai. Jei žmonės iki galo įsigilintų į savo veiksmus ir jų pasekmes sau ir kitiems, pagaliau išsirutuliotų tikrasis laisvės supratimas. Vydūnas.“

„Didžiausias tautos turtas - jos laisvė, nepriklausomybė. Ant mūsų tautos laisvės aukuro buvo paaukota daug žmonių gyvybių, iškęsta pažeminimų, kalėjimų, trėmimų, persekiojimų. Vasario 16 dienos aktas yra mums ypatingai brangus ne tik dėl to, kad jis skelbia Lietuvos nepriklausomybę, bet, kad tai yra drąsus, savarankiškas vieningos tautos žygis, kuris, kaip matome, pasiekė tikslą” - taip pasakė Aleksandras Stulginskis - Lietuvos Tarybos narys, vėliau – antrasis Lietuvos prezidentas.“

„Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Tėvynė Lietuva būtų graži, todėl turime kiekvienas surasti tokią veiklos sritį, kurioje galėtume lengviau atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus savo siela, blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio. Kazimieras Vasiliauskas.

„M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės laiškai liudija, kiek daug gali nuveikti žmonės, padėdami vienas kitam, ranka rankon žengdami keliu, kurį M. K. Čiurlionis nusakė paprastais vilties žodžiais: „Dirbsime, tikėdami geresne žmonijos ateitimi, tikėdami savimi, kad pridėsime nors po vieną plytelę prie rūmo, šimtais amžių statomo.“

„Ir galbūt tada ateis palaimingas laikas, kai mums nebereikės kurti dirbtinių šalies įvaizdžių ir paskui dėl jų raudonuoti prieš visą pasaulį. Juk mūsų Tėvynė – ne įvaizdžių šalis. Ji žydi kaip pasaulio medis, savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs kiekvieną, parlėkusį atsigerti gyvybės vandens – ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš. Tai tu, mano Tėvyne, žėri balandžio sniege ir šnari rugio želmeny. Tu, švelnioji lakštingala, giedi man senąja upių kalba, kurioje sutardami ataidi daugybė įvairių balsų. R.Šerelytė

„Minėdami tautos motiną ir jos vargus - vargelius, mes sustojame prieš jos meile šviečiantį veidą ir tikime, kad tol, kol lietuvė motina bus lietuvė, mūsų tauta nematys mirties. Tačiau vargas tautai, jei jos motina suabejos savo didingoje pareigoje ir sustos norėti to, kas jai lig šiol buvo paties Dievo skirta: turėti dukterų ir išsiauklėti sūnus, mokančius įvertinti savo motinos ir sesės tautietės auką didesnei mūsų tautos garbei ir pergalei. Todėl prašome iš širdies — lietuve, pasilik savo vietoje ir budėk tautos gyvybės sargyboje, nes be tavęs ji mirs, o per tave prisikels. Tavo vardas lai būnie šviesus per amžius. Šatrijos Ragana

„Vieno šimtmečio pabaiga patvirtina kito pradžią.  Tai reiškia atsinaujinimą. Nesistenkite kasdien namo ar į darbą vykti tuo pačiu keliu. Neskaitykite tų pačių įkyrėjusių laikraščių. Nešnekėkite apie tuos pačius nusibodusius dalykus. Venkite klišių aptardami kasdienius reikalus. Įsigykite naujų draugų. Susiraskite po naują bičiulį. Tu žinai, kaip stipriai mums reikalinga draugystė. Būkime verti šios paties nuostabiausios ir trapiausios Lemties Dovanos.“

Šventinio renginio metu susirinkusiems svečiams koncertinę programą dovanojo Kėdainių Šviesiosios gimnazijos vokalinis ansamblis; Jaunučių choro grupė ( Mokyt. D. Asadauskaitė. Koncertm. A. Juškevičienė); Luknė Jurevičiūtė 3 klasė, smuikas (Mokyt. V.Verikienė. Koncertm. L.Ragožina); Smiltė Petrošiūtė 2 klasė, violončelė ( Mokyt. R.Razmienė. Koncertm. L.Ragožina); Greta Malinauskaitė 3 klasė, gitara (Mokyt. P. Beniulis); Ervinas Orlovas 7 klasė, fortepijonas (Mokyt. L. Žiegienė.); Gabrielė Dobrovolskytė 3 klasė, violončelė (Mokyt. R. Razmienė); Paulius Grigoravičius TU 2 metai (Mokyt. K. Janušaitis); Vanesa Sakalauskaitė  MM 2 metai, gitara, Vidas Kraujutis MM 2 metai gitara; Žygimantas Simovičius TU 2 metai birbynė, Rimvydas Naruševičius MM 1 metai, būgnelis; A. Žobinas (Mokyt. P. Beniulis, N. Murauskas, V. Antanavičius); Žygimantas Simovičius TU 2 metai, birbynė (Mokyt. N. Murauskas. Koncertm. L. Ragožina); Julija Rockina 6 klasė, fortepijonas (Mokyt. R. Balienė); Aneta Ulachovičiūtė 7 klasė, smuikas (Mokyt. V. Draskinienė); Choreografijos skyriaus 2 klasės ugdytiniai (Choreogr. L. Kisielienė); Tautinės muzikos ir šokių ansamblio „Ratilėlis“. Jaunuolių šokių grupė „Pašaipinė“; Akordeonininkų orkestras (Mokyt. L. Rockina); Styginių instrumentų orkestras (Mokyt. D. Rimkutė); Vokalinis ansamblis.

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai