Kas labiau pasiteisina: skaitmeninis ar tradicinis mokymas?

Kas labiau pasiteisina: skaitmeninis ar tradicinis mokymas?
GEG 13
2020-05-13 08:29 2020

Karantinui užsitęsus mokyklos jau priprato dirbti nuotoliniu būdu, tam pasitelkė naujų, iki šiol mažiau naudotų ugdymo būdų ir priemonių. Dėl to net galima buvo išgirsti švietimo atstovus teigiant, esą skaitmeninės priemonės taps aktualesnės, o prie popierinių vadovėlių bus grįžtama tik todėl, kad iki šiol trūksta tinkamos infrastruktūros. Ar tai tiesa? Ugdymo metodus ir smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje skiriasi skaitmeninių ir spausdintų priemonių taikymo tikslai bei poveikis.

Nereikalingas supriešinimas 

Prognozės ir prielaidos, kad kompiuteris mūsų gyvenime visiškai išstums knygas ir popierinius vadovėlius prasidėjo jau prieš gerą dvidešimtmetį. Tačiau tokios kalbos vis dar nepasitvirtina ir vargu, ar pasitvirtins. Kodėl? Remiantis moksliniais duomenimis, skirtingų priemonių supriešinimas ir paieškos, kas laimės arba kas geriau, yra netikslingi, nes vienos iš kažkurių priemonių atsisakymas būtų didelis praradimas ugdant visapuses asmenybes. 

OECD konferencijoje 2019 m. gruodžio 3–4 d. paskelbti PISA 2018 m. tyrimo rezultatai ir diskutuojama apie švietimo tendencijas. Ryškiausios iš jų, būdingos ne tik Lietuvai, bet daugeliui pasaulio šalių, yra krentantis šiuolaikinių mokinių raštingumas, lyginant su ankstesnėmis kartomis – visiškai pasikeitę mokinių įpročiai ir galimybės. Kito ir švietimą supantis kontekstas – visų pirma mus supa milžiniškas informacijos srautas, reikalingos naujos kompetencijos bei įgūdžiai. Prie viso to prisideda ir naujausios mokslininkų žinios apie smegenų veiklą, mokymosi ir išmokimo ypatumus. Todėl šiuolaikiniame švietime yra kalbama apie mišraus mokymo(si) poreikį ir galimybes. 

Tokiam ugdymo būdui pirmenybę teikia ir švietimo bendruomenė. Praėjusiais mokslo metais SIC atliktas visuomenės nuomonės tyrimas pagrindė išvadą, kad tiek mokytojų, tiek tėvų ir net mokinių požiūriu, „geriausias mokymo(si) būdas – aktyvių ir tradicinių metodų derinimas, veiklų įvairovė ir kaita“. Tiesa, vyresnėse 9–12 klasėse, kuomet didesnis dėmesys tenka pasiruošimui egzaminams ir patikrinimams, pasak tyrimo, inovatyvūs mokymo(si) metodai klasėje naudojami rečiau, o e. priemonės dažniau naudojamos savarankiškai, daugiau dalykinių žinių ir įgūdžių įtvirtinimui, kartojimui, o ne naujų įgijimui.

Kas yra mišrusis mokymas? 

Mišriojo mokymosi modelis pasižymi įvairių veiksmingų metodų, taip pat spausdintų vadovėlių ir skaitmeninio turinio derinimu, kuomet medžiaga ir užduotys susietos pagal temas ir mokymo(si) tikslus. Taip mokinio ir mokytojo sąveika vyksta tiek realiai, tiek virtualiai.

Taikant mišrųjį mokymą(si) svarbus ne tik žinių ir informacijos perteikimas. Tai keičia požiūrį ir į rezultatų vertinimą, kuris, pasinaudojant skaitmeninių technologijų galimybėmis, leidžia atskirai stebėti kiekvieną mokinį, diagnozuoti kaip jam sekasi mokytis, pastebėti stiprybes, formuoti mokymą(si) toliau. Skaitmeninės priemonės mišraus mokymo metu padeda teikti greitą grįžtamąjį ryšį ir kaupti duomenis, reikalingus stebint kiekvieno vaiko mokymosi pažangą.

Spausdinto teksto skaitymo nauda 

Skaitmeninių ugdymo priemonių tiekėjai pastebi, kad karantino metu mokytojai aktyviau nei įprastai naudojosi platformomis internete, tačiau jomis neapsiriboja. Pedagogai stengiasi išnaudoti visas teikiamas galimybes.

„Karantinas yra laikinas, o stresinės situacijos išprovokuotas kraštutinumas – ugdymo procese naudoti tik skaitmenines priemones, ilgalaikėje perspektyvoje neatneštų norimų rezultatų. Nuolat palaikome ryšį su mokytojais, todėl galiu patvirtinti, kad mokytojai, ypač pradinių klasių, ir nuotolinio mokymo(si) procese naudoja tiek skaitmenines, tiek ir įprastas priemones (spausdintus vadovėlius, pratybas), nes supranta šių skirtingų priemonių teikiamą naudą mokiniams“ – pastebi leidyklos „Šviesa“ turinio formavimo grupės vadovė Lina Virozerovienė. 

2014 m. įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ (EvolutionofReadingintheAgeofDigitization), subūręs mokslininkus iš 33 pasaulio šalių, vykdo skaitymo proceso tyrimus, susijusius su besikeičiančiomis technologijomis. Atlikti net 54 tyrimai, apimantys 170 tūkst. dalyvių, atskleidė, kad gilus spausdintų knygų skaitymas aktyvina tas smegenų sritis, kurios atsakingos už regėjimą, klausą ir kalbą. 

Spausdintų ilgų tekstų (informacinių, grožinių) skaitymas ir suvokimas pagerina rašymo, teksto kūrimo gebėjimus, informacija geriau išlaikoma ilgalaikėje atmintyje. Todėl ilgos formos tekstų skaitymas būtinas daugelio pažintinių procesų: susikaupimo, dėmesingumo, žodyno turtinimo, atminties lavinimo. Spausdintinių priemonių, pavyzdžiui, pratybų, užrašų ar paprastų sąsiuvinių ir rašiklių naudojimas pradinukui yra ne mažiau svarbus negu skaitmeninės užduotys. Kaip teigia prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, rašymas ranka, o ypač dailyraštis, ugdo dėmesio koncentraciją, lavina atmintį, smulkiąją motoriką, skatina minties raišką.

Teksto ekrane skaitymo nauda 

Skaityti tekstus mums kasdien tenka ir kompiuterių, telefonų, skaityklių ekranuose. Toks skaitymo būdas taip pat vertingas ir reikalingas, tačiau ugdo visai kitokius įgūdžius. Jis geriau tinka greitam susipažinimui su didesniais informacijos kiekiais ir dar yra vadinamas „trumpuoju“ skaitymu, kuomet informacija tik permetama akimis, suprantant tik bendrąją esmę. Jis praverčia sekant naujausią, nuolat atsinaujinančią, aktualią informaciją. Skaitant ekrane lavinami informacinio ir medijų raštingumo įgūdžiai, be to, šią veiklą patogu pritaikyti pagal individualius asmens poreikius ir galimybes.

„Siekiant ugdyti bendrąjį raštingumą, būtina pasitelkti priemonių įvairovę kaip visumą. Mišriojo mokymo(si) taikymas, kai išlaikoma pusiausvyra tarp skaitmeninio ir popierinės knygos ar vadovėlio teksto skaitymo, kaip tik ir padeda ugdyti bendrąjį raštingumą – skatina gilųjį, kritinį įvairių informacijos šaltinių skaitymą, reflektavimą, vertinimą“, – teigia L. Virozerovienė. 

Ekranų patrauklumo mitas 

Kompiuterių naudojimo entuziastams ir priemonių kūrėjams patinka naudoti argumentą, kad skaitmeninės užduotys esą labiau įtraukia moksleivius, nes yra paįvairintos žaidybiniais elementais, patraukliai apipavidalintos. Tai – dar vienas mitas, nes mokinių dėmesį patraukia ne pati užduoties forma – skaitmeninė ar popierinė – bet būtent užduoties turinys, formų kaita ir įvairovė. Todėl nenuostabu, kad daugiausia laiko su knyga ir sąsiuviniu praleidžiantys mokiniai pradžioje itin susidomi skaitmeninėmis užduotimis, bet laikui bėgant tas susidomėjimas mažėja, nes tai tampa rutina.

Pasak L. Virozerovienės, neuromokslininkai yra ištyrę, kad įprastus, laiko jau patikrintus metodus papildant naujais dirba daugiau smegenų centrų. Be to, tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad geriausius rezultatus demonstruoja tos šalys, kur išlaikytas balansas tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualios aplinkos. 

„Mokytojo kelias, turėtų būti, įtraukti mokinius į veiklas ir nesvarbu, kokios jos yra, ar vykdomos nuotoliniu būdu, ar tiesiogiai, ar tai užduotys savarankiškam atlikimui. Juos sudominti galima trumpu intriguojančiu klausimu, tekstu, nuotrauka ar vaizdo įrašu. Svarbu suvokti, kad mokinius žavi kompleksinė prieiga prie veiklos, kur reikia ne tik girdėti, bet ir matyti vaizdus, ir paieškoti, atrasti, patyrinėti“, – teigia pedagogas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas, „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas.

Mokytojas S. Šabanovas pastebi, kad tai, kurios užduotys yra įdomiausios, labai priklauso nuo vaiko pomėgių. Jeigu vaikui patinka elektroninės užduotys, rekomenduojama į jas įpinti galbūt ne tokias pamėgtas rašymo, skaičiavimo, piešimo ar dainavimo užduotis. Svarbu visas veiklas „miksuoti“ – nuo judėjimo užduočių iki rašymo, ir tai sieti su skatinimo sistema.

Poveikis sveikatai 

Derinti mokymąsi sėdint ir judėjimo reikalaujančią veiklą yra svarbu ir saugant vaikų sveikatą. Skaitydami knygas vaikai nepastebimai, tačiau daugiau juda, keičia sėdėjimo padėtį dažniau, negu dirbdami kompiuteriu.

„Visi žinome, kad ilgas ir nepertraukiamas sėdėjimas prie ekranų kenkia sveikatai, silpnina regėjimą, formuoja ydingą laikyseną, padidina nuovargį, nervingumą, dirglumą, blogina atmintį, dėmesio koncentraciją. Todėl nuotolinio mokymosi procese labai svarbu bent apytikriai subalansuoti kompiuteriu atliekamų užduočių, vaizdo pamokų kiekį, kad mokiniui šis krūvis nebūtų per didelis“, – teigia L. Virozerovienė. 

Praleidžiamos valandos prie kompiuterio ar kito ekrano priklauso nuo vaiko amžiaus, todėl specialistai pataria apsiriboti dviem valandomis per dieną, darant pertraukas, kaitaliojant veiklas. Natūralu, kad nuotolinio mokymo(si) metu ši trukmė pailgėja, nes vyksta tiesioginės pamokų transliacijos, po to mokinys atlieka užduotis savarankiškai. Be to, šiuolaikiniai vaikai neatsisako ir kompiuterinių žaidimų. Dėl intensyvesnio technologijų naudojimo labai svarbi tampa, tėvams padedant, sekama vaiko dienotvarkė ir mokytojų parinktas subalansuotas mokymosi krūvis. Pasak ugdymo metodikos specialistės L. Virozerovienės, puiku, kai skirtingų dalykų mokytojai galvoja apie mokinį ir derina tarpusavyje mokiniams skiriamų užduočių kiekį, laiką ir atlikimo būdus.

Kuo domisi mokytojai? 

Skaitmenines priemones kuriantys tiekėjai prognozuoja, kad popierinių vadovėlių poreikis sumažės, tačiau, kaip rodo apklausos, mokytojai nelinkę atsisakyti vienų ar kitų priemonių. To paties SIC atlikto tyrimo duomenimis, mokytojų manymu, vadovėlis turėtų būti esminės informacijos šaltinis, nes jis prieinamas visiems mokiniams. Kita mokytojų apklausa EDUKA projekto Šiauliuose metu, apklausus 240 dalyvių, atskleidė, kad pedagogus labiausiai domina praktiniai aspektai. Aktualiausi – mišriojo mokymo taikymo pavyzdžiai, užduotys, jų naudojimo pamokose metodinės rekomendacijos.Todėl „Eduka klasės“ aplinkoje mokytojams pateikta metodinės medžiagos ir scenarijų, kaip taikyti mišrųjį mokymą(si). 

Pabaigoje – kaip gi atrodo mišriojo mokymo(si) užduotys? Tokios užduoties pavyzdys 7 klasės literatūros pamokoje apima daug veiklų: „Įsivaizduokite, kad į jūsų mokyklą atvyksta filmo kūrėjų grupė, ieškanti įdomių idėjų, kaip naujai interpretuoti Antuano de Sent Egziuperi filosofinę pasaką „Mažasis princas“. Ši užduotis reikalauja įvairiapusio darbo – įsigilinti į kūrinį, ieškoti įdomių sprendimų, bendradarbiauti su klasės draugais, ir ne tik. Ją atliekant galima derinti pačias įvairiausias priemones – ir kūrinio skaitymą, ir rašymo bei teksto suvokimo užduotis, taip pat bendro filmo scenarijaus kūrimą skaitmeninėje platformoje, kartu su draugais. Toks mokymas(is) apima ne tik žinių, bet ir gyvenime reikalingų bendrųjų gebėjimų ugdymą.

„Mes, edukacinio turinio kūrėjai, nuolat tyrinėjame ugdymo turinio poveikį, ir visi tyrimai rodo, kad geriausia šiuolaikiniam vaikui yra tam tikra tradicinių ir skaitmeninių priemonių dermė bei toks ugdymo procesas, kuriame naudojama daug ir įvairių priemonių. Vadovaudamiesi mišriojo ugdymo koncepcija, kuriame veiksminga pažangia metodika pagrįstus vadovėlių komplektus, popierines mokymosi priemones papildomam mokymuisi ir skaitmeninį turinį „Eduka klasėje“, – teigia leidyklos „Šviesa“ direktorė Milda Juonė.

 

Leidyklos „Šviesa“ ir „Švietimo naujienų“ inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo nekarantinuoti studentų talento: lyderiai galės užaugti per vasarą

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo nekarantinuoti studentų talento: lyderiai galės užaugti per vasarą

Atrasti efektyvų biotechnologijų pritaikymą, prasmingai įdarbinti dirbtinį intelektą, spręsti inžinerinius uždavinius, taikant eksperimentinius modeliavimo metodus, o gal ties...

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Saugesnio interneto savaitė, kas tai? Saugesnio interneto diena (Safer internet day), tai daugelyje pasaulio šalių minima iniciatyva, kuri tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kal...

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus organizuojami, pateikia paaiškinimus....

„Viešoje nuomonėje“ apie nuotolinį mokymąsi – mokiniams per sunku, tėvai moko be atskiro pasiruošimo

„Viešoje nuomonėje“ apie nuotolinį mokymąsi – mokiniams per sunku, tėvai moko be atskiro pasiruošimo 1

Kovo 30-oji, pirmoji nuotolinio mokymo diena. Kaip daugelis sakė tuo metu – TA diena tapo tikru košmaru vaikams, tėvams ir mokytojams. Gal būt šiandien, balandžio 8-ąją, daugelis tą dieną atsimena miglotai, ...

Jonavos Politechnikos mokyklos bendruomenė džiaugiasi Erasmus + projekto vaisiais

Jonavos Politechnikos mokyklos bendruomenė džiaugiasi Erasmus + projekto vaisiais

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą - projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje. Pi...

Kėdainių "Spiečiuje" konsultuojasi Jonava ir Kaunas

Kėdainių "Spiečiuje" konsultuojasi Jonava ir Kaunas

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ieško geriausių būdų, kaip padėti ir skatinti verslą. Tuo tikslu jis susitiko su jau devynis mėnesius rajone veikiančio bendradarbystės centro „Spiečius“...

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių k...

Darbo santykiai ekstremaliomis sąlygomis, parama darbuotojams ir darbdaviams

Darbo santykiai ekstremaliomis sąlygomis, parama darbuotojams ir darbdaviams

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis neg...

Tokia pati, kaip visada, bet kitokia nei buvo prieš 20 metų

Tokia pati, kaip visada, bet kitokia nei buvo prieš 20 metų

Kartais nepastebime kaip keičiasi kasdienybė. Visi smerkiame rutiną, sakome, kad viskas visada vyksta taip pat, bet pažvelkime atgal. Net nereikia žvelgti 20 metų, užtenka peržvelgti metus. Ar Jums atrodo, kad v...

J.Ralio gimnazijos protmūšis „Čia Lietuva, čia lietūs lyja“

J.Ralio gimnazijos protmūšis „Čia Lietuva, čia lietūs lyja“

„Čia Lietuva, čia lietūs lyja“ – tradicinis Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje vykstantis protų mūšis, skirtas gimtajam Jonavos kraštui pažinti. Kasmet protmūšyje pirmajame ture dalyvauja gimna...

Švietimo ministerijai – priekaištai dėl nesuderintų sprendimų ir politinės lyderystės stokos

Švietimo ministerijai – priekaištai dėl nesuderintų sprendimų ir politinės lyderystės stokos

Už švietimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakinga LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ignoruoja ilgametes problemas ir ieško populistinių sprendimų. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir m...

Priimti visi pasiūlymai: kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintys artimuosius

Priimti visi pasiūlymai: kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintys artimuosius

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis neg...

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, pokalbis su psichologe apie tai, ką patiria vaikas augdamas „neblaivioje“ šeimoje

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, pokalbis su psichologe apie tai, ką patiria vaikas augdamas „neblaivioje“ šeimoje

Kokį vaidmenį šeimoje teks priimti vaikui? Didvyrio, juokdario, „atpirkimo ožio“, o gal teks tapti nematomu? Nesaugumas, gėda, baimė, nusivylimas, tai tik menka dalis jausmų, kuriuos patiria alkoholiu piktna...

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus

Vyriausybės nutarimu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, norin...

Su COVID-19 kovoti padeda ir būsimieji kariuomenės paramedikai

Su COVID-19 kovoti padeda ir būsimieji kariuomenės paramedikai

Šių metų sausio pabaigoje, Lietuvoje dar neįsisiūbavus COVID-19 pandemijai, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Mokymo centro Paramediko kurso kursan...