Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse

Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse
KOV 30
2020-03-30 09:39 2020

Lietuvoje kiekvieną valandą įvykdomos maždaug 6 kibernetinės atakos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje registruojama arti 55 tūkst. kibernetinių incidentų – beveik tiek pat, kiek realybėje įvykdoma nusikalstamų veikų. Kibernetiniai nusikaltėliai nėra išrankūs – jų aukomis gali tapti tiek stambios tarptautinės organizacijos ar valstybių specialiosios tarnybos, tiek individualios įmonės savininkas ar pradinių klasių moksleivis.

Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekano doc. dr. Kęstučio Driaunio, suvokimas, kad nuo kibernetinių atakų nesame apdrausti nė vienas, yra pirmas žingsnis į kibernetinį saugumą. „Kiekviena kibernetinė ataka turi savo taikinį ir tikslą. Vienu atveju tikslas yra sutrikdyti organizacijų veiklą, kitu atveju – įsilaužti į įrenginius ir išgauti konfidencialią informaciją siekiant pasipelnyti arba panaudoti skaitmeninius įrenginius nusikalstamai veikai. Ir tam nereikia išskirtinių įrenginių – bet kurio asmens turimas kompiuteris, į jį įsilaužus kibernetiniam nusikaltėliui, tampa įrankiu tolesnėms atakoms vykdyti arba, pavyzdžiui, kriptovaliutoms kasti“, – įspėja ekspertas.

Kibernetinės atakos auka gali tapti bet kuris skaitmeninio įrenginio naudotojas

Dažnai žmonės į kibernetinį saugumą kreipia nepakankamai dėmesio, manydami, jog jie niekam neįdomūs ar jų  įrenginiuose nėra vertingos informacijos. Pašnekovas pataria įsisąmoninti, jog įsilaužę bet kurio asmens išmanųjį įrenginį, kibernetiniai nusikaltėliai gali sužinoti  ne tik ten esančius konfidencialius asmens duomenis, bet ir  naudoti įrenginį savo tikslams pačiam vartotojui to net nežinant.

K. Driaunys konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja, kad neatsakingai elgdamiesi su skaitmeniniais įrenginiaisgalime pakenkti patys sau. „Imkime kibernetinių nusikaltėlių itin mėgstamąRansomware programinę įrangą, kuri dažniausiai plinta kartu su kenkėjiškais elektroniniais laiškais arba per užkrėstas interneto svetaines. Patekęs į vartotojo kompiuterį, šis virusas užšifruoja kompiuteryje esančią informaciją, o vėliau nusikaltėliai iš įrenginio savininko reikalauja išpirkos už galimybę naudotis šia informacija. Beje, Europolo parengtoje Organizuoto nusikalstamumo grėsmių internete ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais didžiausią grėsmę Europoje būtent ir kėlė Ransomware tipo kenkėjiška programinė įranga“,  pasakoja K. Driaunys.

Europoje 2019 metais kibernetiniai nusikaltėliai taip pat itin aktyviai „medžiojo“ konfidencialią informaciją: banko kortelių duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų duomenis, asmens tapatybės dokumentų kopijas. Europolo duomenimis, 2019 pirmoje pusėje juodojoje rinkoje buvo galima įsigyti 23 mln. vogtų kortelių duomenų. „Pasinaudojus vogtais bankų kortelių duomenimis dažnai sumokama už pirkinius, asmens duomenys naudojami užsisakinėjant viešbučius, kelionių bilietus, nuomojantis automobilius ar net organizuojant ir vykdant nelegalų pervežimus. Įmonėms tai irgi aktualu, nes paviešinta perteklinė informacija apie personalą naudojama planuojant phishing‘o atakas, kai pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis pranešimais, sms žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis“, – pasakoja dekanas.

Apsaugos nuo kibernetinių įsibrovėlių abėcėlė

Kibernetinėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, nuo visų grėsmių apsisaugoti neįmanoma, tačiau žinios patirtis ir sąmoningumas gali stipriai sumažinti jų riziką. Pirmiausia, svarbu žinoti, kokia asmeninė informacija apie kiekvieną mūsų yra viešoje erdvėje. Tai galima patikrinti paieškos sistemoje atlikus paiešką pagal savo vardą ir pavardę, telefono numerį ar el. paštą, pasitikrinus socialinių tinklų privatumo nustatymus. Tokiu būdu galite išsiaiškinti, kokia informacija apie jus viešai prieinama kiekvienam interneto naudotojui, tarp jų – ir kibernetiniams nusikaltėliams.

Kitas svarbus aspektas – mokėti įvertinti informacijos svarbą ir potencialų jos naudojimą piktiems tikslams. Todėl K. Driaunys primygtinai rekomenduoja neatskleisti tretiesiems asmenims jautrios asmeninės informacijos (prisijungimo duomenų, kreditinės kortelės duomenų ir pan.), o pildant įvairias užklausų ar registracijos formas, visada žinoti, kas yra informacijos gavėjas, kaip informacija bus panaudojama ir kaip saugoma. Taip pat svarbu atsakingai komentuoti, viešinti nuotraukas ir kitą informaciją socialiniuose tinkluose.

Nereikėtų atsidarinėti bet kokių įtartinų elektroninių laiškų ar juose esančių nuorodų, siųstis nepatikrintų programėlių į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną, naršant internete vien dėl smalsumo nespausti bet kokių reklamjuosčių ar svetainių nuorodų.

Naudojami slaptažodžiai turi būti saugūs ir tinkamai tvarkomi. „Dažnai pasitaiko, kad žmonės skirtingoms paskyroms naudoja tuos pačius slaptažodžius. To jokiu būdu negalima daryti. Skirtingoms paskyroms turi būti sukuriami skirtingi slaptažodžiai, o svarbioms paskyroms būtina naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją, kai šalia slaptažodžio naudojamos papildomos priemonės (USB raktai ar kortelės, papildomi saugos kodai telefone, biometrija). Slaptažodžių negalima niekam atskleisti“, – pataria specialistas.

Tapęs įsilaužėlių taikiniu nusprendė padėti kitiems

Prieš keletą metų kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė ir į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto informacinių sistemų ir kibernetinio saugumo studento Luko Vileikio paskyrą internete. Vaikinas sako, kad tai sukėlė šoką ir tam tikrų nepatogumų, tačiau tuo pačiu ir paskatino domėtis kibernetine sauga bei sukurti kibernetinius incidentus identifikuojančią ir analizuojančią interneto svetainę.

„Pabendravęs su pažįstamais buvau priblokštas fakto, kad didžioji dalis žmonių dažniausiai nesusimąsto apie įsilaužimus, o jei ir žino apie tam tikrus atvejus, tai dažniausiai tik apie tuos, kurie sukelia labai didelį atgarsį visuomenėje. Tada ir kilo mintis sukurti svetainę (https://breachdirectory.com), kad žmonės labiau pasidomėtų kibernetiniu saugumu ir tapatybės vagystėmis, prie kurių priveda neatsargus ir neatsakingas slaptažodžių ir asmeninės informacijos naudojimas internete“, – sako L. Vileikis.

Svetainėje įvedęs savo elektroninio pašto adresą, vartotojo vardą, domeną ar IP adresą bet kuris asmuo gali pasitikrinti, ar į paskyrą nesikėsino kibernetiniai įsilaužėliai. Kita svetainės dalis skirta įvykusių įsilaužimų analizėms. „Šių analizių tikslas yra išsamiai aptarti įvykusių įsilaužimų ir pavogtų duomenų pobūdį bei sukeltą žalą. Įsilaužimų analizė yra gera prevencinė priemonė apsisaugant nuo panašių įvykių ateityje, nes žinodami, kad įsilaužus pavogti, pavyzdžiui, slaptažodžiai, žmonės atidžiau įvertins savo naudojamus slaptažodžius, juos pasikeis į saugesnius“, – pasakoja studentas.

Pasak L. Vileikio, svetainėje dažniausiai lankosi Vakarų Europos gyventojai, tačiau jis tikisi pasiekti ir kuo platesnę Lietuvos gyventojų auditoriją, nes mūsų šalies gyventojams būtina kelti kibernetinio raštingumo lygį ir suvokti, kuo jis toks svarbus.

Apie kibernetinius incidentus ir saugesnį elgesį internete galima sužinoti ne tik apsilankius L. Vileikio sukurtoje interneto svetainėje, bet ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje, kur pateikta įvairios informacijos apie saugumą virtualioje erdvėje. Tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės karantino metu iš namų www.prisijungusi.lt gali stiprinti savo praktines žinias saugaus interneto klausimais. K. Driaunio teigimu, norint kuo geriau apsisaugoti nuo įvairių kibernetinių grėsmių svarbu ne tik naudoti tinkamus techninius ir programinius įrankius, būti sąmoningiems, laikytis saugaus elgesio  internete principų, bet ir nuolat atnaujinti savo žinias apie saugumą virtualioje erdvėje.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

2020 m. I ketvirtį pasaulio žiniasklaida minėdama Lietuvą ir  įvykius mūsų šalyje daugiausiai dėmesio skyrė inovatyviems sprendimams kovai su koronavirusu (COVID-19), informavo apie užsienio ir vidaus politi...

Veido kaukes dėvintys pėstieji gatvėse turėtų būti budresni

Veido kaukes dėvintys pėstieji gatvėse turėtų būti budresni 1

Vyriausybei švelninant karantino sąlygas daugiau gyvybės atsiranda ir gatvėse bei viešosiose erdvėse. Sveikatos specialistai ir draudikai atkreipia dėmesį į tai, kad galiojant reika...

 Išsikrausčius į internetą – prioritetas miegui ir e. saugumui

Išsikrausčius į internetą – prioritetas miegui ir e. saugumui

Taip ryžtingai visame pasaulyje vienu metu su veiklomis ir pramogomis į internetą dar nejudėjome: prisijungti kviečia nuotolinio darbo ar mokymosi platformos, įrankiai, virtualūs turai po pasaulio muziejus i...

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

3000 skambučių, 900 laiškų ir 300 žinučių per socialinius tinklus – maždaug tiek užklausų iš klientų kasdien sulaukia AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo centras. Per visą karantino laikotarpį buvo dienų,...

Meras M. Sinkevičius: turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus

Meras M. Sinkevičius: turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus 2

Jonavoje, kaip ir visame likusiame pasaulyje, pastaruoju metu dažniausiai girdimas žodis – korona. Virusas, dėl kurio šalyje įvestas karantinas, kone per vieną naktį apvertė aukštyn kojomis įprastą gyvenimą....

Vasaros tendencija: lėkdami paspirtukais dažniausiai nukenčia vaikai iki 12-os metų

Vasaros tendencija: lėkdami paspirtukais dažniausiai nukenčia vaikai iki 12-os metų

Lietuvos gatvėse toliau daugėjant paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių traumų. Ypač daug darbo vasarą turi vaikų traumatologai. Savo ruožtu draudikai atkreipia dėmesį, kad incid...

Saugaus eismo dieną – dėmesys motociklų vairuotojams

Saugaus eismo dieną – dėmesys motociklų vairuotojams

Minint Saugaus eismo dieną, Susisiekimo ministerija ragina susilaikyti nuo nebūtinų kelionių, tačiau jei karantino metu yra būtinybė vykti į darbą ar parduotuvę – primenama nepamiršti saugaus eismo principų ...

Spintos gelmėse: blusturgis Jonavoje

Spintos gelmėse: blusturgis Jonavoje

Šių dienų besaikis vartojimas priverčia susimąstyti – ar mums tikrai reikalinga turėti tiek daug? Tikriausiai savo spintose rasite begales daiktų, kurių jau seniai nedėvėjote... Vasara puiki proga atsinaujinti, ...

Šunims apkandžiojus būtina nedelsiant kreiptis į medikus dėl pasiutligės rizikos

Šunims apkandžiojus būtina nedelsiant kreiptis į medikus dėl pasiutligės rizikos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 803 asmenys ir tai 629 asmenimis maž...

Mirčių dėl COVID-19 rodiklis didžiausias Belgijoje ir Ispanijoje, skelbia ECDC

Mirčių dėl COVID-19 rodiklis didžiausias Belgijoje ir Ispanijoje, skelbia ECDC

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, dėl COVID-19 ligos didžiausias suminis mirčių skaičius tenkantis 100 tūkst. gyventojų šią savaitę užregistruotas Belgijoje (51). Tuo tarpu praė...

Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą, jų vienu kartu bus galima įsigyti mažiau

Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą, jų vienu kartu bus galima įsigyti mažiau

Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-9). Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika korona...

ULAC: Laiptinių valymas – dažniausi gyventojų klausimai

ULAC: Laiptinių valymas – dažniausi gyventojų klausimai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, pastarosiomis dienomis sulaukė didelio srauto gyventojų klausimų apie patalpų valymą ir dezinfekciją. Šiuo pranešimu siekiame atsakyti į gyventojų dažniausiai u...

Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto f...

Kviečiame dalyvauti konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“

Kviečiame dalyvauti konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, padedant Švietimo, mokslo  ir sporto ministerijai bei Kauno technologijos universitetui, jau 25-ąjį kartą skelbia konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuome...

Nustatyti reikalavimai visiems laisvalaikio užsiėmimams atviroje erdvėje

Nustatyti reikalavimai visiems laisvalaikio užsiėmimams atviroje erdvėje

Švelnėjant karantino sąlygoms, leista lankytis laisvalaikio užsiėmimų vietose, neįvardinant konkrečių veiklų sąrašo. Veiklos gali vykti tik tose vietose, kurios atitinka nustatytus ...