Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse

Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse
KOV 30
2020-03-30 09:39 2020

Lietuvoje kiekvieną valandą įvykdomos maždaug 6 kibernetinės atakos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje registruojama arti 55 tūkst. kibernetinių incidentų – beveik tiek pat, kiek realybėje įvykdoma nusikalstamų veikų. Kibernetiniai nusikaltėliai nėra išrankūs – jų aukomis gali tapti tiek stambios tarptautinės organizacijos ar valstybių specialiosios tarnybos, tiek individualios įmonės savininkas ar pradinių klasių moksleivis.

Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekano doc. dr. Kęstučio Driaunio, suvokimas, kad nuo kibernetinių atakų nesame apdrausti nė vienas, yra pirmas žingsnis į kibernetinį saugumą. „Kiekviena kibernetinė ataka turi savo taikinį ir tikslą. Vienu atveju tikslas yra sutrikdyti organizacijų veiklą, kitu atveju – įsilaužti į įrenginius ir išgauti konfidencialią informaciją siekiant pasipelnyti arba panaudoti skaitmeninius įrenginius nusikalstamai veikai. Ir tam nereikia išskirtinių įrenginių – bet kurio asmens turimas kompiuteris, į jį įsilaužus kibernetiniam nusikaltėliui, tampa įrankiu tolesnėms atakoms vykdyti arba, pavyzdžiui, kriptovaliutoms kasti“, – įspėja ekspertas.

Kibernetinės atakos auka gali tapti bet kuris skaitmeninio įrenginio naudotojas

Dažnai žmonės į kibernetinį saugumą kreipia nepakankamai dėmesio, manydami, jog jie niekam neįdomūs ar jų  įrenginiuose nėra vertingos informacijos. Pašnekovas pataria įsisąmoninti, jog įsilaužę bet kurio asmens išmanųjį įrenginį, kibernetiniai nusikaltėliai gali sužinoti  ne tik ten esančius konfidencialius asmens duomenis, bet ir  naudoti įrenginį savo tikslams pačiam vartotojui to net nežinant.

K. Driaunys konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja, kad neatsakingai elgdamiesi su skaitmeniniais įrenginiaisgalime pakenkti patys sau. „Imkime kibernetinių nusikaltėlių itin mėgstamąRansomware programinę įrangą, kuri dažniausiai plinta kartu su kenkėjiškais elektroniniais laiškais arba per užkrėstas interneto svetaines. Patekęs į vartotojo kompiuterį, šis virusas užšifruoja kompiuteryje esančią informaciją, o vėliau nusikaltėliai iš įrenginio savininko reikalauja išpirkos už galimybę naudotis šia informacija. Beje, Europolo parengtoje Organizuoto nusikalstamumo grėsmių internete ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais didžiausią grėsmę Europoje būtent ir kėlė Ransomware tipo kenkėjiška programinė įranga“,  pasakoja K. Driaunys.

Europoje 2019 metais kibernetiniai nusikaltėliai taip pat itin aktyviai „medžiojo“ konfidencialią informaciją: banko kortelių duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų duomenis, asmens tapatybės dokumentų kopijas. Europolo duomenimis, 2019 pirmoje pusėje juodojoje rinkoje buvo galima įsigyti 23 mln. vogtų kortelių duomenų. „Pasinaudojus vogtais bankų kortelių duomenimis dažnai sumokama už pirkinius, asmens duomenys naudojami užsisakinėjant viešbučius, kelionių bilietus, nuomojantis automobilius ar net organizuojant ir vykdant nelegalų pervežimus. Įmonėms tai irgi aktualu, nes paviešinta perteklinė informacija apie personalą naudojama planuojant phishing‘o atakas, kai pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis pranešimais, sms žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis“, – pasakoja dekanas.

Apsaugos nuo kibernetinių įsibrovėlių abėcėlė

Kibernetinėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, nuo visų grėsmių apsisaugoti neįmanoma, tačiau žinios patirtis ir sąmoningumas gali stipriai sumažinti jų riziką. Pirmiausia, svarbu žinoti, kokia asmeninė informacija apie kiekvieną mūsų yra viešoje erdvėje. Tai galima patikrinti paieškos sistemoje atlikus paiešką pagal savo vardą ir pavardę, telefono numerį ar el. paštą, pasitikrinus socialinių tinklų privatumo nustatymus. Tokiu būdu galite išsiaiškinti, kokia informacija apie jus viešai prieinama kiekvienam interneto naudotojui, tarp jų – ir kibernetiniams nusikaltėliams.

Kitas svarbus aspektas – mokėti įvertinti informacijos svarbą ir potencialų jos naudojimą piktiems tikslams. Todėl K. Driaunys primygtinai rekomenduoja neatskleisti tretiesiems asmenims jautrios asmeninės informacijos (prisijungimo duomenų, kreditinės kortelės duomenų ir pan.), o pildant įvairias užklausų ar registracijos formas, visada žinoti, kas yra informacijos gavėjas, kaip informacija bus panaudojama ir kaip saugoma. Taip pat svarbu atsakingai komentuoti, viešinti nuotraukas ir kitą informaciją socialiniuose tinkluose.

Nereikėtų atsidarinėti bet kokių įtartinų elektroninių laiškų ar juose esančių nuorodų, siųstis nepatikrintų programėlių į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną, naršant internete vien dėl smalsumo nespausti bet kokių reklamjuosčių ar svetainių nuorodų.

Naudojami slaptažodžiai turi būti saugūs ir tinkamai tvarkomi. „Dažnai pasitaiko, kad žmonės skirtingoms paskyroms naudoja tuos pačius slaptažodžius. To jokiu būdu negalima daryti. Skirtingoms paskyroms turi būti sukuriami skirtingi slaptažodžiai, o svarbioms paskyroms būtina naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją, kai šalia slaptažodžio naudojamos papildomos priemonės (USB raktai ar kortelės, papildomi saugos kodai telefone, biometrija). Slaptažodžių negalima niekam atskleisti“, – pataria specialistas.

Tapęs įsilaužėlių taikiniu nusprendė padėti kitiems

Prieš keletą metų kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė ir į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto informacinių sistemų ir kibernetinio saugumo studento Luko Vileikio paskyrą internete. Vaikinas sako, kad tai sukėlė šoką ir tam tikrų nepatogumų, tačiau tuo pačiu ir paskatino domėtis kibernetine sauga bei sukurti kibernetinius incidentus identifikuojančią ir analizuojančią interneto svetainę.

„Pabendravęs su pažįstamais buvau priblokštas fakto, kad didžioji dalis žmonių dažniausiai nesusimąsto apie įsilaužimus, o jei ir žino apie tam tikrus atvejus, tai dažniausiai tik apie tuos, kurie sukelia labai didelį atgarsį visuomenėje. Tada ir kilo mintis sukurti svetainę (https://breachdirectory.com), kad žmonės labiau pasidomėtų kibernetiniu saugumu ir tapatybės vagystėmis, prie kurių priveda neatsargus ir neatsakingas slaptažodžių ir asmeninės informacijos naudojimas internete“, – sako L. Vileikis.

Svetainėje įvedęs savo elektroninio pašto adresą, vartotojo vardą, domeną ar IP adresą bet kuris asmuo gali pasitikrinti, ar į paskyrą nesikėsino kibernetiniai įsilaužėliai. Kita svetainės dalis skirta įvykusių įsilaužimų analizėms. „Šių analizių tikslas yra išsamiai aptarti įvykusių įsilaužimų ir pavogtų duomenų pobūdį bei sukeltą žalą. Įsilaužimų analizė yra gera prevencinė priemonė apsisaugant nuo panašių įvykių ateityje, nes žinodami, kad įsilaužus pavogti, pavyzdžiui, slaptažodžiai, žmonės atidžiau įvertins savo naudojamus slaptažodžius, juos pasikeis į saugesnius“, – pasakoja studentas.

Pasak L. Vileikio, svetainėje dažniausiai lankosi Vakarų Europos gyventojai, tačiau jis tikisi pasiekti ir kuo platesnę Lietuvos gyventojų auditoriją, nes mūsų šalies gyventojams būtina kelti kibernetinio raštingumo lygį ir suvokti, kuo jis toks svarbus.

Apie kibernetinius incidentus ir saugesnį elgesį internete galima sužinoti ne tik apsilankius L. Vileikio sukurtoje interneto svetainėje, bet ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje, kur pateikta įvairios informacijos apie saugumą virtualioje erdvėje. Tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės karantino metu iš namų www.prisijungusi.lt gali stiprinti savo praktines žinias saugaus interneto klausimais. K. Driaunio teigimu, norint kuo geriau apsisaugoti nuo įvairių kibernetinių grėsmių svarbu ne tik naudoti tinkamus techninius ir programinius įrankius, būti sąmoningiems, laikytis saugaus elgesio  internete principų, bet ir nuolat atnaujinti savo žinias apie saugumą virtualioje erdvėje.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Mažos, dažnai plika akimi nematomos plastiko dalelės, per taršą patenka į aplinką ir vandenis, o vėliau ir į maisto grandinę. Ekspertų vertinimu, iki 2030 metų į upes, ežerus ir vandenynus kasmet gali patekt...

Veido kaukes dėvintys pėstieji gatvėse turėtų būti budresni

Veido kaukes dėvintys pėstieji gatvėse turėtų būti budresni 1

Vyriausybei švelninant karantino sąlygas daugiau gyvybės atsiranda ir gatvėse bei viešosiose erdvėse. Sveikatos specialistai ir draudikai atkreipia dėmesį į tai, kad galiojant reika...

Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą

Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą

Tęstines vagystes vykdantys ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami – sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio. Šįm...

Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Jų metu buvo sužeisti 77 eismo dal...

Pareigūnai ir vėl pasirūpins, kad pirmokai visoje Kauno apskrityje būtų matomi

Pareigūnai ir vėl pasirūpins, kad pirmokai visoje Kauno apskrityje būtų matomi

Šiais metais, jau 8-us metus iš eilės, Kauno apskrityje pasklis tūkstančiai atšvaitų, skirtų pirmokėliams. Tęsiant gražią tradiciją mažiausiems eismo dalyviams ne tik bus dovanojama ši svarbi dovana, bet ir ...

Nuo šiol elektros tiekėją galime pasirinkti patys – ką iš to laimėsime?

Nuo šiol elektros tiekėją galime pasirinkti patys – ką iš to laimėsime?

Lietuvoje palengva įsibėgėja energetikos sektoriaus reforma, kai buitiniams elektros vartotojams, nuosekliai atsisakant monopolinių sąlygų, sukuriama galimybė rinktis nepriklausomą tiekėją. Tačiau kokių naud...

Sveikos gyvensenos svarbą Lietuvos gyventojai įvertino aštuonetu

Sveikos gyvensenos svarbą Lietuvos gyventojai įvertino aštuonetu

Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai „rašo“ aštuonetą – 7,8 balo, rodo tyrimų bendrovės „Rait“ liepos mėn. atlikta apklausa. Sv...

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

3000 skambučių, 900 laiškų ir 300 žinučių per socialinius tinklus – maždaug tiek užklausų iš klientų kasdien sulaukia AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo centras. Per visą karantino laikotarpį buvo dienų,...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maž...

Rudeninis Lietuvos kariuomenė karinis rengimas: intensyvus ir įvairiapusis

Rudeninis Lietuvos kariuomenė karinis rengimas: intensyvus ir įvairiapusis

Tradiciškai rudenį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetų karinis rengimas intensyvėja – vykdomas kolektyvinis personalo rengimas didesniu mastu, įvairiu paros metu bei skirti...

Vasaros tendencija: lėkdami paspirtukais dažniausiai nukenčia vaikai iki 12-os metų

Vasaros tendencija: lėkdami paspirtukais dažniausiai nukenčia vaikai iki 12-os metų

Lietuvos gatvėse toliau daugėjant paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių traumų. Ypač daug darbo vasarą turi vaikų traumatologai. Savo ruožtu draudikai atkreipia dėmesį, kad incid...

Kodėl nėščiosioms rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Kodėl nėščiosioms rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Rudenį ir ypač dabar labai svarbu pasiskiepyti nuo gripo nėščiosioms. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadovė, gydytoja akušerė ginekologė prof. Meilė Minka...

Netrukus ant diskusijų stalo – skaitmeninis euras

Netrukus ant diskusijų stalo – skaitmeninis euras

Europos Centrinis Bankas paskelbė Eurosistemos ataskaitą dėl skaitmeninio euro – naujos kartos skaitmeninės valiutos, skirtos XXI amžiaus visuomenės poreikiams patenkinti.  „Tai istorinis dokum...

Spintos gelmėse: blusturgis Jonavoje

Spintos gelmėse: blusturgis Jonavoje

Šių dienų besaikis vartojimas priverčia susimąstyti – ar mums tikrai reikalinga turėti tiek daug? Tikriausiai savo spintose rasite begales daiktų, kurių jau seniai nedėvėjote... Vasara puiki proga atsinaujinti, ...

Savižudybių prevencijos diena: Informacinis pagalbos resursas – www.tuesi.lt

Savižudybių prevencijos diena: Informacinis pagalbos resursas – www.tuesi.lt

Savižudybė yra viena iš 20 pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kiekvienas prarastas gyvenimas reiškia kažkieno partnerį, vaiką, tėvą, draugą ar kolegą. Kiekviena savižudybė paliečiau maždaug 135...

Šunims apkandžiojus būtina nedelsiant kreiptis į medikus dėl pasiutligės rizikos

Šunims apkandžiojus būtina nedelsiant kreiptis į medikus dėl pasiutligės rizikos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 803 asmenys ir tai 629 asmenimis maž...