Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse

Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse
KOV 30
2020-03-30 08:39 2020

Lietuvoje kiekvieną valandą įvykdomos maždaug 6 kibernetinės atakos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje registruojama arti 55 tūkst. kibernetinių incidentų – beveik tiek pat, kiek realybėje įvykdoma nusikalstamų veikų. Kibernetiniai nusikaltėliai nėra išrankūs – jų aukomis gali tapti tiek stambios tarptautinės organizacijos ar valstybių specialiosios tarnybos, tiek individualios įmonės savininkas ar pradinių klasių moksleivis.

Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekano doc. dr. Kęstučio Driaunio, suvokimas, kad nuo kibernetinių atakų nesame apdrausti nė vienas, yra pirmas žingsnis į kibernetinį saugumą. „Kiekviena kibernetinė ataka turi savo taikinį ir tikslą. Vienu atveju tikslas yra sutrikdyti organizacijų veiklą, kitu atveju – įsilaužti į įrenginius ir išgauti konfidencialią informaciją siekiant pasipelnyti arba panaudoti skaitmeninius įrenginius nusikalstamai veikai. Ir tam nereikia išskirtinių įrenginių – bet kurio asmens turimas kompiuteris, į jį įsilaužus kibernetiniam nusikaltėliui, tampa įrankiu tolesnėms atakoms vykdyti arba, pavyzdžiui, kriptovaliutoms kasti“, – įspėja ekspertas.

Kibernetinės atakos auka gali tapti bet kuris skaitmeninio įrenginio naudotojas

Dažnai žmonės į kibernetinį saugumą kreipia nepakankamai dėmesio, manydami, jog jie niekam neįdomūs ar jų  įrenginiuose nėra vertingos informacijos. Pašnekovas pataria įsisąmoninti, jog įsilaužę bet kurio asmens išmanųjį įrenginį, kibernetiniai nusikaltėliai gali sužinoti  ne tik ten esančius konfidencialius asmens duomenis, bet ir  naudoti įrenginį savo tikslams pačiam vartotojui to net nežinant.

K. Driaunys konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja, kad neatsakingai elgdamiesi su skaitmeniniais įrenginiaisgalime pakenkti patys sau. „Imkime kibernetinių nusikaltėlių itin mėgstamąRansomware programinę įrangą, kuri dažniausiai plinta kartu su kenkėjiškais elektroniniais laiškais arba per užkrėstas interneto svetaines. Patekęs į vartotojo kompiuterį, šis virusas užšifruoja kompiuteryje esančią informaciją, o vėliau nusikaltėliai iš įrenginio savininko reikalauja išpirkos už galimybę naudotis šia informacija. Beje, Europolo parengtoje Organizuoto nusikalstamumo grėsmių internete ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais didžiausią grėsmę Europoje būtent ir kėlė Ransomware tipo kenkėjiška programinė įranga“,  pasakoja K. Driaunys.

Europoje 2019 metais kibernetiniai nusikaltėliai taip pat itin aktyviai „medžiojo“ konfidencialią informaciją: banko kortelių duomenis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų duomenis, asmens tapatybės dokumentų kopijas. Europolo duomenimis, 2019 pirmoje pusėje juodojoje rinkoje buvo galima įsigyti 23 mln. vogtų kortelių duomenų. „Pasinaudojus vogtais bankų kortelių duomenimis dažnai sumokama už pirkinius, asmens duomenys naudojami užsisakinėjant viešbučius, kelionių bilietus, nuomojantis automobilius ar net organizuojant ir vykdant nelegalų pervežimus. Įmonėms tai irgi aktualu, nes paviešinta perteklinė informacija apie personalą naudojama planuojant phishing‘o atakas, kai pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis pranešimais, sms žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis“, – pasakoja dekanas.

Apsaugos nuo kibernetinių įsibrovėlių abėcėlė

Kibernetinėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, nuo visų grėsmių apsisaugoti neįmanoma, tačiau žinios patirtis ir sąmoningumas gali stipriai sumažinti jų riziką. Pirmiausia, svarbu žinoti, kokia asmeninė informacija apie kiekvieną mūsų yra viešoje erdvėje. Tai galima patikrinti paieškos sistemoje atlikus paiešką pagal savo vardą ir pavardę, telefono numerį ar el. paštą, pasitikrinus socialinių tinklų privatumo nustatymus. Tokiu būdu galite išsiaiškinti, kokia informacija apie jus viešai prieinama kiekvienam interneto naudotojui, tarp jų – ir kibernetiniams nusikaltėliams.

Kitas svarbus aspektas – mokėti įvertinti informacijos svarbą ir potencialų jos naudojimą piktiems tikslams. Todėl K. Driaunys primygtinai rekomenduoja neatskleisti tretiesiems asmenims jautrios asmeninės informacijos (prisijungimo duomenų, kreditinės kortelės duomenų ir pan.), o pildant įvairias užklausų ar registracijos formas, visada žinoti, kas yra informacijos gavėjas, kaip informacija bus panaudojama ir kaip saugoma. Taip pat svarbu atsakingai komentuoti, viešinti nuotraukas ir kitą informaciją socialiniuose tinkluose.

Nereikėtų atsidarinėti bet kokių įtartinų elektroninių laiškų ar juose esančių nuorodų, siųstis nepatikrintų programėlių į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną, naršant internete vien dėl smalsumo nespausti bet kokių reklamjuosčių ar svetainių nuorodų.

Naudojami slaptažodžiai turi būti saugūs ir tinkamai tvarkomi. „Dažnai pasitaiko, kad žmonės skirtingoms paskyroms naudoja tuos pačius slaptažodžius. To jokiu būdu negalima daryti. Skirtingoms paskyroms turi būti sukuriami skirtingi slaptažodžiai, o svarbioms paskyroms būtina naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją, kai šalia slaptažodžio naudojamos papildomos priemonės (USB raktai ar kortelės, papildomi saugos kodai telefone, biometrija). Slaptažodžių negalima niekam atskleisti“, – pataria specialistas.

Tapęs įsilaužėlių taikiniu nusprendė padėti kitiems

Prieš keletą metų kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė ir į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto informacinių sistemų ir kibernetinio saugumo studento Luko Vileikio paskyrą internete. Vaikinas sako, kad tai sukėlė šoką ir tam tikrų nepatogumų, tačiau tuo pačiu ir paskatino domėtis kibernetine sauga bei sukurti kibernetinius incidentus identifikuojančią ir analizuojančią interneto svetainę.

„Pabendravęs su pažįstamais buvau priblokštas fakto, kad didžioji dalis žmonių dažniausiai nesusimąsto apie įsilaužimus, o jei ir žino apie tam tikrus atvejus, tai dažniausiai tik apie tuos, kurie sukelia labai didelį atgarsį visuomenėje. Tada ir kilo mintis sukurti svetainę (https://breachdirectory.com), kad žmonės labiau pasidomėtų kibernetiniu saugumu ir tapatybės vagystėmis, prie kurių priveda neatsargus ir neatsakingas slaptažodžių ir asmeninės informacijos naudojimas internete“, – sako L. Vileikis.

Svetainėje įvedęs savo elektroninio pašto adresą, vartotojo vardą, domeną ar IP adresą bet kuris asmuo gali pasitikrinti, ar į paskyrą nesikėsino kibernetiniai įsilaužėliai. Kita svetainės dalis skirta įvykusių įsilaužimų analizėms. „Šių analizių tikslas yra išsamiai aptarti įvykusių įsilaužimų ir pavogtų duomenų pobūdį bei sukeltą žalą. Įsilaužimų analizė yra gera prevencinė priemonė apsisaugant nuo panašių įvykių ateityje, nes žinodami, kad įsilaužus pavogti, pavyzdžiui, slaptažodžiai, žmonės atidžiau įvertins savo naudojamus slaptažodžius, juos pasikeis į saugesnius“, – pasakoja studentas.

Pasak L. Vileikio, svetainėje dažniausiai lankosi Vakarų Europos gyventojai, tačiau jis tikisi pasiekti ir kuo platesnę Lietuvos gyventojų auditoriją, nes mūsų šalies gyventojams būtina kelti kibernetinio raštingumo lygį ir suvokti, kuo jis toks svarbus.

Apie kibernetinius incidentus ir saugesnį elgesį internete galima sužinoti ne tik apsilankius L. Vileikio sukurtoje interneto svetainėje, bet ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje, kur pateikta įvairios informacijos apie saugumą virtualioje erdvėje. Tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės karantino metu iš namų www.prisijungusi.lt gali stiprinti savo praktines žinias saugaus interneto klausimais. K. Driaunio teigimu, norint kuo geriau apsisaugoti nuo įvairių kibernetinių grėsmių svarbu ne tik naudoti tinkamus techninius ir programinius įrankius, būti sąmoningiems, laikytis saugaus elgesio  internete principų, bet ir nuolat atnaujinti savo žinias apie saugumą virtualioje erdvėje.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu, dauguma jų – iš įkalinimo įstaigų

Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu, dauguma jų – iš įkalinimo įstaigų

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose. Teisingumo m...

ŽIV – pasaulinė visuomenės sveikatos problema

ŽIV – pasaulinė visuomenės sveikatos problema

Nors pasaulis grumiasi su neregėto masto naujojo SARS-CoV-2 viruso sukelta pandemija ir šiuo metu visos jėgos yra skiriamos šiai kovai, tačiau nederėtų pamiršti ir AIDS situacijos Lietuvoje, kuri vis dar išl...

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Po dešimtmečio į vandenynus – po 53 mln. tonų plastiko kasmet

Mažos, dažnai plika akimi nematomos plastiko dalelės, per taršą patenka į aplinką ir vandenis, o vėliau ir į maisto grandinę. Ekspertų vertinimu, iki 2030 metų į upes, ežerus ir vandenynus kasmet gali patekt...

Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Elektriniai paspirtukai – kaip apsaugoti save ir kitus?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Jų metu buvo sužeisti 77 eismo dal...

17-asis „Facebook“ gimtadienis: svarbiausi įvykiai

17-asis „Facebook“ gimtadienis: svarbiausi įvykiai

Rytoj, vasario 4 d.,  didžiausiam socialiniam tinklui pasaulyje „Facebook“ sukanka 17 metų. Per šį laiką platforma pristatė daugybę naujovių, be kurių šiandien neįsivaizduotume bendravimo internete. Kodėl mi...

Nuo šiol elektros tiekėją galime pasirinkti patys – ką iš to laimėsime?

Nuo šiol elektros tiekėją galime pasirinkti patys – ką iš to laimėsime?

Lietuvoje palengva įsibėgėja energetikos sektoriaus reforma, kai buitiniams elektros vartotojams, nuosekliai atsisakant monopolinių sąlygų, sukuriama galimybė rinktis nepriklausomą tiekėją. Tačiau kokių naud...

Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?

Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, šią vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi j...

Pasaulinė AIDS diena 2020. Visuotinis solidarumas. Bendra atsakomybė!

Pasaulinė AIDS diena 2020. Visuotinis solidarumas. Bendra atsakomybė!

1988 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS įvardino kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių globalių problemų ir gruodžio 1-ąją paskelbė Pasauline AIDS diena. Šia diena siekiama mažinti stigmatizacij...

NVSC atskleidė darbo užkulisius: tenkantis emocinis krūvis – didžiulis

NVSC atskleidė darbo užkulisius: tenkantis emocinis krūvis – didžiulis

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai....

Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip atpažinti išnaudojamą vaiką

Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip atpažinti išnaudojamą vaiką

Sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, įgyti kompleksai, prarasta savivertė ir pasitikėjimas žmonėmis – tai vaikystėje patirto smurto pasekmės. Nors apie smurtą prieš vaikus kalbama daug, o visuomenė vis ma...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maž...

Donoro artimųjų apsisprendimą palengvintų numanomo sutikimo modelis

Donoro artimųjų apsisprendimą palengvintų numanomo sutikimo modelis

Šiuo metu Lietuvoje 406 žmonės laukia savojo donorinio organo ar audinio, kurio sulaukę vėl galėtų grįžti prie įprasto, kokybiško gyvenimo – dirbti, kurti šeimą, gyventi kiek įmanoma aktyvų ir pilnavertį gyv...

Akcija NEUŽGESK: statistika ir teikia vilties, ir verčia sukrusti

Akcija NEUŽGESK: statistika ir teikia vilties, ir verčia sukrusti

Lapkričio 15 d., sekmadienį, visame Pasaulyje bus prisiminti eismo įvykiuose žuvę žmones. Lietuvoje ši diena bus pažymėta akcijos NEUŽGESK ženklu. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, p...

Lietuvos mokslininkai: aiškus ryšys tarp probleminio interneto naudojimo,  depresijos, nerimo ir impulsyvumo

Lietuvos mokslininkai: aiškus ryšys tarp probleminio interneto naudojimo, depresijos, nerimo ir impulsyvumo

Daugiau nei trečdalis Lietuvos studentų COVID-19 pandemijos metu patyrė nerimo ir depresijos simptomus, o beveik pusė jų teigia patyrę ryškius probleminio interneto naudojimo (PIN) simptomus. Šie Lietuvos mo...

Lapkritį – užsikrėtimai šeimose ir darbe, neištirtų atvejų – 10 proc.

Lapkritį – užsikrėtimai šeimose ir darbe, neištirtų atvejų – 10 proc. 1

Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimas visuomenėje – nuo lapkričio 2 iki 29 dienos patvirtinti 44 818 atvejai, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir dvidešimt penkis...

Kovos su gimdos kaklelio vėžiu strategija: trys žingsniai gali išgelbėti 5 milijonus gyvybių

Kovos su gimdos kaklelio vėžiu strategija: trys žingsniai gali išgelbėti 5 milijonus gyvybių

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtoje Pasaulinėje gimdos kaklelio vėžio eliminavimo paspartinimo strategijoje ...