Kodėl atrodo, kad maistas brangsta greičiau, nei didėja pajamos?
aktualijos 2019-03-15 2019-03-15 11:47 2019 jonavoszinios.lt

Daugiau nei trečdaliui lietuvių susirūpinimą kelia kylančios maisto produktų kainos. Toks nerimas per gyventojų apklausas pastebimas jau daugiau nei penkeri metai. Vis dėlto, vertinant maisto produktų kainas retrospektyviai, matyti, kad jos per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai mažiau nei pensijos ir daugiau kaip du kartus mažiau nei vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Tad kodėl vis tiek daugelis žmonių akcentuoja kainų augimą?
Komentuoja Paulius Morkūnas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Mažiausias pajamas gaunantys žmonės kainų svyravimus jaučia labiau
Absoliuti dauguma (daugiau nei 90 %) gyventojų mano, kad kainos kyla, tačiau jų padidėjimą gyventojai jaučia skirtingai. Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai yra skausmingesni nei tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Duomenys rodo, kad jie didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausiems produktams, tad natūralu, kad net menkiausias kainų pasikeitimas gali turėti poveikį jų biudžetui. Pavyzdžiui, dar neseniai apie du trečdalius mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupės visų išlaidų sudarė maistui ir būstui (elektra, dujos, šildymas ir kt.) skirtos išlaidos, o apie vidutines pajamas gaunančių asmenų – apie pusė visų išlaidų.
Pesimistines nuotaikas lemia ir neišblėsusi skaudi patirtis
2006–2008 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei pusantro karto, panašiai pakilo ir darbo užmokestis, bet, prasidėjus finansų krizei, ekonomikos nuosmukis pastebimai pristabdė pajamų augimą ir tai užsitęsė apie penkerius metus. 2009–2015 m. vidutinė pensija didėjo lėčiau, o vidutinis darbo užmokestis – panašiu tempu kaip vidutinės maisto kainos. Tuomet kai kurie gyventojai, tikėtina, labiau pajautė perkamosios galios sumažėjimą. Tikėtina, kad įsiminta neigiama patirtis iki šiol yra išlikusi atmintyje, todėl žmonės labiau pastebi ir akcentuoja kainų kilimą, o ne didėjančias pajamas. Vis dėlto situacija pastaraisiais metais nesuteikia pagrindo pesimistinėms mintims: tiek vidutinė pensija, tiek ir vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug keturis kartus greičiau nei maisto kainos. Išsamiau apie kainas ir infliaciją Lietuvoje skaitykite kovo 27 d. pasirodysiančioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
Lietuvos banko inf.
Nuotraukų galerija
Skaitytojų nuotraukos
Panašūs straipsniai
Savivaldybės turi 13,2 mln. Eur socialiniams būstams, bet eilėje laukia 10,5 tūkst. šeimų ir asmenų
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Pagal įstatymą šios lėšos turi būti naudojamos s...
Prie VšĮ ,,Miesto katė“ savanorės namų – širdį draskanti ,,dovanėlė“
Šiandien, rugpjūčio 9-ąją, namo grįžusi VšĮ ,,Miesto katė“ savanorė rado širdį draskančią dovanėlę – į rankinę įgrūstą katiną. Kartu su juo kuprinėje dar ,,tilpo“ maistas ir rankšluostis, o pats gyvūnas ...
Jonavoje įrengtos trys elektromobilių įkrovimo stotelės: kada bus galima jomis naudotis?
Jonaviečiai jau galėjo pastebėti, kad visai neseniai Jonavoje įrengtos trys elektromobilių įkrovimo stotelės. Tačiau elektromobilių vairuotojai, norintys išbandyti jas, turės luktelėti – įkrovimo stotelės dar...
Peticijų nagrinėjimo sistema veiks greičiau ir lanksčiau
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Vyriausybės peticijų komisijos veiklos tobulinimo pataisoms, kad Lietuvos piliečių siūlymai būtų nagrinėjami operatyviau ir veiksmingiau. Ši...
Pernai dirbusiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos
„Sodra“ pradeda mokėti atnaujintas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas daugiau nei 170 tūkst. senjorų ir neįgaliųjų, kurie praėjusiais metais dirbo ir mokėjo pensijų socialinio draudimo įmok...
Pasaulinę maisto dieną priminimas apie maistu plintančias grėsmes
Kasmet spalio 16-ąja minima Pasaulinė maisto diena. Pažymėdami šią dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užt...
Kremuojamų žmonių skaičius Lietuvoje auga: kodėl žmonės renkasi šį laidojimo būdą?
Galimybė Lietuvoje kremuoti mirusįjį atsirado prieš kiek daugiau nei 7 metus, per tą laiką lietuviai ėmė palankiau vertinti šį atsisveikinimo su velioniu būdą, o paslaugos poreikis išaugo net 3–4 kartus. Pas...
Įsigalioja nauji reikalavimai pacientų maitinimui
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo lapkričio 1 d. į ligoninę patekę pacientai savo lėkštėse turėtų neberasti riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvolio...
„Regitra“: kaip „gimsta“ vairuotojo pažymėjimai?
Tūkstantis – būtent tiek vairuotojo pažymėjimų per dieną vidutiniškai pagaminama Lietuvoje. Per pastaruosius kelerius metus šioje srityje ženkliai patobulėta: beveik dvigubai sutrumpėjo vairuotojo pažymėjimų ...
Po diskusijų – 2020 m. biudžeto projekte papildomai skiriama švietimo, kultūros darbuotojų, medikų, ugniagesių atlyginimams
Vyriausybė apsvarstė visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų ir asociacijų pasiūlymus dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto. Šiandi...
Seimui pristatytas patobulintas 2020 m. „Sodros“ biudžetas
Seimui Vyriausybė siūlo patvirtinti 4,878 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,531 mlrd. eurų išlaidas. Pajamos būtų 6,4 proc. arba 292,9 mln. eurų di...
Tarybos nariai nuo mokesčių gali atleisti ne tik verslą, bet ir „paprastus mirtinguosius“ 1
Lapkričio 8 d. skelbėme, kad artimiausiame Jonavos r. savivaldybės tarybos posėdyje, įmonę ...
Tiekiantieji maistą pacientams privalės paisyti konkrečių taisyklių
Į ligoninę patekę pacientai jau visai gretai savo lėkštėse neberas riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir pa...
Siekiama gerinti paslaugų prieinamumą raidos sutrikimų turintiems vaikams
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė darbo grupę, kuri parengs raidos sutrikimų turintiems vaikams paslaugų organizavimo ir teikimo reikalavimus, kurie leis paslaugas teikti visuose didžiuosiuose Liet...
Šalies pensininkų priklausomybė nuo pensijos – milžiniška
Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo ri...
MOSTA: Senstanti visuomenė Lietuvos darbo rinkoje gali atverti prarają
Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros. Tuo tarpu 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa d...