Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?

Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?
SPA 04
2019-10-04 20:08 2019

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas. 

Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių. Augimui įtakos turės mobiliosios technologijos bei anglies dioksido taršos mažinimas, dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektra varomomis transporto priemonėms bei kitai įrangai, kuriai reikalingos ličio jonų baterijos. 

Auganti paklausa ličio jonų baterijoms, ypač elektromobilių gamyboje, stipriai kelia žaliavų poreikį. Visgi ličio jonų baterijoms reikalingų žaliavų išgavimas susijęs su aplinkos tarša, nelegaliu darbu ir žmonių skurdu. Kobalto daugiausia išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, ličio – kai kuriose Pietų Amerikos, Afrikos šalyse, Australijoje ir kitose valstybėse. 

Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių. 

„Retųjų metalų poreikį ypač skatina auganti elektrinio transporto, mobiliųjų technologijų ir duomenų centrų rinka – tai skatina šalių vyriausybes ieškoti būdų, kaip naudotas elektromobilių ličio jonų baterijas pakartotinai panaudoti ir perdirbti. Dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje suteiktų daugiau galimybių taupyti žaliavas (mažiau jų importuoti bei išgauti) ir mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektrinio transporto populiarinimui skirtą svetainę www.elv.lt , vadovas Alfredas Skinulis. 

2018 metais elektromobilių skaičius pasaulyje pasiekė 4 mln., manoma, kad 2025-aisiais elektromobiliai užims ketvirtadalį pasaulinės automobilių rinkos. Vien iki 2020-ųjų pasaulyje eksploatuojamų automobilių, įskaitant elektra varomus, skaičius gali išaugti iki 1,2 milijardo. 

Britų bendrovės „Creation Inn“ eksperto Hanso Erico Melino duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje buvo daugiau kaip 1 mln. tonų ličio jonų baterijų elektronikoje, elektriniuose įrankiuose, elektromobiliuose ir elektriniuose autobusuose, paspirtukuose, duomenų centruose ir t.t.,  iš jų apie 180 tūkst. tonų – netinkamų eksploatavimui. 

Vien iki 2020-ųjų pasaulyje eksploatuojamų automobilių, įskaitant elektra varomus, skaičius gali išaugti iki 1,2 milijardo. 

Anot eksperto, visgi toli gražu ne visos eksploatacijai netinkamos ličio jonų baterijos patenka į perdirbimą – pasaulyje buvo perdirbta tik apie 50 proc. visų ličio jonų baterijų. 2018 metais buvo perdirbta apie 100 tūkst. tonų naudojimui netinkamų baterijų, iš jų 67 tūkst. tonų turėjo būti perdirbta Kinijoje, 18 tūkst. tonų – Pietų Korėjoje. Baterijos neperdirbamos dėl įvairių priežasčių: jos yra laikomos arba kaupiamos, šalinamos, bet neperdirbamos arba pakartotinai naudojamos kitoms reikmėms. 

Augant ličio jonų baterijų perdirbimo poreikiui, Vokietijos chemijos milžinė BASF neseniai paskelbė apie planus nuo kitų metų pradžios kartu su Prancūzijos kompanijomis „Eramet“ ir „Suez“ pradėti įgyvendinti elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų perdirbimo projektą. Projekto tikslas – sukurti novatorišką uždaro ciklo procesą nuo ličio jonų baterijų perdirbimo iki jų gamybos Europoje. 

„Suez“ surinks ir išmontuos elektromobilių panaudotas ličio jonų baterijas, „Eramet“ perdirbs komponentus, o BASF gamins naujas katodines medžiagas. 

„Tikimasi, kad iki 2027 metų Europoje bus perdirbta apie 50 tūkst. tonų baterijų, o iki 2035-ųjų jų kiekis gali išaugti beveik dešimteriopai", - prognozavo prancūzų vandens ir atliekų tvarkymo įmonės „Suez" generalinis direktorius Jeanas Marcas Boursieras. 

Populiarėjant elektriniam transportui ir Lietuvai anksčiau ar vėliau taps aktualus ličio jonų baterijų perdirbimas. 

Šiuo metu ličio jonų baterijų perdirbėjų yra keliose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje,   fds5Kinijoje ir dar keliose šalyse visame pasaulyje. 

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė sako, kad populiarėjant elektriniam transportui ir Lietuvai anksčiau ar vėliau taps aktualus ličio jonų baterijų perdirbimas. 

„Turime sukūrę infrastruktūrą ne tik vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių ir baterijų, bet ir elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų atliekoms surinkti bei perdirbti. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra perdirbami Lietuvoje, tačiau ličio jonų baterijos Lietuvoje neperdirbamos“, – nurodo V. Masalienė. 

Ličio jonų baterijos taip pat naudojamos elektronikos įrangoje (mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, kamerose ir kt.). Šios baterijos kartais gali kelti pavojų, pavyzdžiui, sukelti gaisrą, jei yra įtrūkusios arba paveiktos trumpojo jungimo, įrenginių nereikėtų palikti saulės atokaitoje. Kai baterijos tampa atliekomis, jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Gyventojai informaciją, kur ir kokiomis sąlygomis priduoti įvairias atliekas, įskaitant automobilių baterijas ir akumuliatorius, gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt .   

 

 

Aplinkos apsaugos institutas

Viešųjų ryšių ekspertė

Virginija Žygienė

 

 

Panašūs straipsniai

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti 2

Puikiai žinome, jog dviračiu kertant važiuojamąją dalį ar važiuojant bendrojo naudojimo keliu, reikia būti itin atidžiam, susikoncentruoti į aplinką, numatyti kitų eismo dalyvių vei...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

Unikalieji Skaruliai: Jonava, senesnė už Jonavą

Unikalieji Skaruliai: Jonava, senesnė už Jonavą

Yra vietų, kuriuose privalai apsilankyti. Ne todėl, kad užsidėtum eilinį pliusą – buvau ten – ir paskelbtum apie tai socialiniuose tinkluose. Todėl, kad šaukia pasąmonė. Tą šauksmą išgirdau prieš daugiau nei...

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Miesto šventės, pramoginiai renginiai, iniciatyvos, džiuginusios jonaviečius karantino metu - visa tai ir dar daugiau yra Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojų darbo vaisius. Kaip sako kultūros sritį kuru...

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau? 1

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m...

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai medicinos mokslus studijuo...

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje pristato sovietų okupuotos Lietuvos kelią į Laisvę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizani...

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Ner...