Kraštietis R. Klezys ruošiasi pirmosios savo pjesės pristatymui

Kraštietis R. Klezys ruošiasi pirmosios savo pjesės pristatymui
BAL 23
2019-04-23 12:43 2019

Teatro pedagogas, ugdantis vaikų kūrybiškumą teatre „Pradžia“, ne vieno Anželikos Cholinos šokio teatro pasirodymo dalyvis, Vido Bareikio teatro spektaklių bei Justino Krisiūno režisuoto kino filmo ,,Širdys“ aktorius, pernai rodyto televizijos serialo „Kam ta meilė?“ pagrindinis veikėjas – visa tai ir dar daugiau galima įrašyti į Žeimių miestelyje užaugusio Raimondo Klezio biografiją. Sunku būtų nesutikti, kad 25-erių metų jaunuolio sceninė patirtis atrodo įspūdingai, tačiau R. Klezys, regis, vis dar turi kuo nustebinti – jau penktadienį, balandžio 26-ąją, šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų festivalyje jis pristatys savo kūrybos pjesę ,,Dulkėti veidrodžiai“.

Įtikinantis prisistatymas

„2000m. su šeima persikraustėme į Jonavos rajone esantį Žeimių miestelį. Kai atvykau ten, gavau pravardę – Ruskis. Tame miestelyje žmonės gauna skirtingas pravardes ir kartais tam nereikia jokios priežasties. Jums pasisekė, jei buvote pavadintas gyvūnų garbei: Meškutė, Gandras, Kiškis, Panda. Mažiau pasisekė, jei gavote keistą pravardę: Pūkis, Taškis, Kimba, Pinčiukas arba Šackis. Tačiau jums visai nepasisekė tada, jeigu jus sugalvojo vadinti Kandonu, Vėmalu ar Pelkių seniu. 2019 m. balandžio 26 d. 19 val. ,,Kablyje" (aut. past. Vilniuje veikiantis kultūros baras) aš būsiu Raimondas Klezys ir debiutuosiu kaip dramaturgas. Pjesė apie mano gimtąjį kaimą. Dėl to ypatingai kviečiu visus savo kaimiečius“, – neseniai tokį R.Klezio pjesės pristatymą galėjo išvysti visi jo socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyros draugai. 

Daugiau detalių

,,Dulkėti veidrodžiai“ – pjesė vienam aktoriui, kurioje visus vaidmenis atliks pats R. Klezys, tačiau vaidyba įtrauks ir salės žiūrovus.

,,Skaitymuose žiūrovai gali tikėtis patys gauti vaidmenį ir padėti man vaidinti kartu. Dėl to labai kviečiu atvykti tuos, kurie nori stoti į aktorystę – spektaklyje jie galės išbandyti ją. Kalbant apie patį spektaklį, jei atskleisiu per daug detalių, žmonės neateis, nes neliks intrigos. Trumpai galiu pasakyti, kad ,,Dulkėti veidrodžiai“ – pjesė apie Jonavos rajone esantį Žeimių miestelį ir mano gyvenimą jame, apie jaunus žmones, kurių gyvenimai pasisuko ne geriausiu keliu. Pagrindinis pjesės veikėjas reflektuoja visą savo gyvenimą, nuo pat gimimo iki šios dienos. Jis atskleidžia, kokia yra pavojinga nemeilė viskam ir iki ko ji atveda tiek suaugusius tėvus, tiek tik pradedančius savo gyvenimą berniukus. Pagrindinė pjesės auditorija – jaunuoliai nuo 14 metų. Tačiau ji tinka ir vyresnio amžiaus žiūrovams. Turiu tik vieną rekomendaciją: kadangi vietomis pasigirs necenzūriniai žodžiai, nepatariu jos žiūrėti vaikams“, – kalbėjo R.Klezys.

Nuo užduoties iki sceninio kūrinio

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vaidybos bakalauro laipsnio siekiantis vaikinas pasakoja, kad pjesės kūrybos paskatino imtis ne kas kitas, o dėstytojo Vido Bareikio skirta užduotis.

,,Praėjusiais metais mums buvo užduota per vasarą parašyti pjesę, kuri būtų skirta teatrui. Rugsėjį pristačiau pirmąjį kūrinio variantą. Ši užduotis man labai patiko, nes jau nuo pirmo studijų kurso brendo mintis, kad turiu parašyti pjesę teatrui, kurią norėčiau suvaidinti pats. Studijų metu dažnai renkiesi vaidmenis, kurie net neatitinka tavo amžiaus, patirties. Tenka vaidinti ir karalių, ir tėvą tačiau tai yra dažniausiai per sunkūs ir neįkandami vaidmenys. Nesakau, kad turi kažką nužudyti, jei nori gerai suvaidinti žmogžudį, bet vaidmenys geriausiai atsiskleidžia tada, kai jie nėra nutolę nuo tikrosios tavo asmenybės. Tiesą sakant, kūryba tapo pomėgiu, kuris šiuo gyvenimo etapu man teikia didelį malonumą“, – teigė vaikinas.

Kūrybinis procesas

Paklausus, ar kas prisidėjo prie ,,Dulkėtų veidrodžių“ kūrybos, R. Klezys nė negalvodamas įvardina aktorę, šokėją bei režisierę – Ievą Jackevičiūtę.

,,Ieva –,,Dulkėtų veidrodžių“ režisierė. Labai džiaugiuosi, kad prie mano kūrinio prisidėjo toks talentingas žmogus. Kartu su ja mes perskaitėme pjesę gal 20 kartų, daugybę kartų ją koregavome. Tiesa, šiame procese atsiskleidė įdomus dalykas – kai rašai, stengiesi panirti į detales ir aprašyti krentančius lapus, kambaryje juntamą kvapą, girdimos muzikos garso intensyvumą.  Tačiau jei pjesė yra skirta teatrui ir turi būti įkūnyta, tos detalės stabdo patį veiksmą. Dėl to teko atsisakyti labai daug teksto, kuris anksčiau atrodė žūtbūt reikalingas. Galiausiai supranti, kad gal ir gerai, jog paėmei tušinuką ir išbraukei ne vieną sakinį. Detalės išlieka tarp eilučių“, – pasakojo jaunuolis.

Svarbiausia – veikti

Tiems, kurie neturi patirties kūryboje, pjesės rašymas gali atrodyti lyg milžiniškas iššūkis, tačiau ,,Dulkėtų veidrodžių“ autorius tikina – užtenka turėti tušinuką ir popieriaus.

,,Mano kūrybinio rašymo mokytoja ir dramaturgė G. Labanauskaitė sako: ,,Tam, kad pradėtum rašyti, pirmiausiai reikia rašyti“. Šiuose žodžiuose yra labai daug tiesios. Manau, kartais nereikia gaišti laiko galvojimui, o tiesiog imtis darbo. Jei vis pagalvoji, kad norėtum imtis savo kūrinio kūrybos, siūlau neplanuoti ir nesvajoti, bet imti ir pradėti. Jei nori rašyt, tai turi imti ir parašyti. Jei nori kurti muzikinę grupę, tai turi imti ir suburti ją. Žinoma, visi žmonės svajoja, tik jų skirtumas yra tas, kad vieni veikia, o kiti ir toliau svajoja. Turbūt 80% mūsų tėvų turi užslopintas aistras, kurių taip ir neišbandė.  Žinoma, tuomet buvo kitokie laikai, tačiau dabar laikotarpis – palankus kūrybai. Jeigu tave įkvepia kažkoks žmogus, įžymybė, tai reikia imti jai ir parašyti. Net jei nori sukurti dainą, parašyk ją ir pakviesk tave įkvepiantį žmogų, jog šis paklausytų jos, duotų patarimų. Ne veltui daugelio ugdymo įstaigų sporto salėse, ant sienų parašyti trys žodžiai: drąsiai, stipriai, vikriai“, – kalbėjo R. Klezys.

Sveikas jaudulys

Vaikinas pripažįsta, kad debiutas dramaturgijoje – patirtis, kelianti jaudulį. Nepaisant to, pastarasis  nuolatos mainosi su džiaugsmo akimirkomis.

,,Šis darbas – man labai svarbus. Nerašyta taisyklė, kad jei tu nesijaudini dėl spektaklio, ko gero, jis tau nelabai ir rūpi. Taigi aš tikrai jaudinuosi. Repeticijų metu ypač smagu būna tuomet, kai kokia scena pavyksta labai gerai. Tada bijai, kad pasirodymo metu nebe pakartosi to. Vis tik tai – sveikas jaudulys“, – atviravo vaikinas, pridurdamas, kad tikisi, jog ,,Dulkėtus veidrodžius“ netolimoje ateityje pamatys ir jonaviečiai.

Indrės Bučkutės nuotraukos, kuriuose užfiksuotos ,,Dulkėtų veidrodžių" repeticijos akimirkos.

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Žvalgybos instruktoriaus plunksna – aštri ir taikli

Žvalgybos instruktoriaus plunksna – aštri ir taikli

Rubrikoje „Nusimetę uniformas“ pažintis su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Ernestu Kuckailiu, kuris tarnyboje dalinasi karinės žvalgybos subtilybėmis, o laisvalaikiu isto...

Žemės ūkio ministras A.Palionis: džiaugiuosi visų pastangomis rasti bendrą kalbą

Žemės ūkio ministras A.Palionis: džiaugiuosi visų pastangomis rasti bendrą kalbą

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio interviu: - Žemės ūkio kooperacija žemdirbius galėtų pakylėti į kitą lygį, tačiau Lietuvoje šis procesas gana vangus. Kooperacija ypač reikalinga sm...

Visuomenės nuomonė apie LGBT* asmenis: vis dar neigiama, tačiau daug žadanti

Visuomenės nuomonė apie LGBT* asmenis: vis dar neigiama, tačiau daug žadanti

2019 metų Eurobarometro tyrimas, matuojantis gyventojų nuostatas, atskleidė, kad Lietuva vis dar rikiuojasi labiausiai LGBT* asmenų atžvilgiu nepakančių ES šalių pirmosiose gretose. Tačiau, anot Lygių galimy...