Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
RGP 14
2018-08-14 07:36 2018

Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš keletą metų „Eurobarometro“ vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki...“ reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki...“ – tik 40 proc. vartotojų.

Ant maisto produkto nurodytas minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas – tai gamintojo nustatytas terminas, iki kurio pabaigos tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes. Saugant neišpakuotą maisto produktą gamintojo nurodytomis ar įprastomis sąlygomis minimaliu tinkamumo vartoti terminu jis išlaiko optimalias fizines, chemines ir mikrobiologines savybes, susijusias su produkto saugumu ar kokybe, pavyzdžiui, drėgnį, konsistenciją ir aromatą.

Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki...“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas. Nors prekybininkai, pasibaigus minėtam minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nebegali prekiauti šiais produktais, tačiau siekiant išvengti maisto švaistymo vartotojai raginami įsitikinti, ar namuose jų turimi maisto produktai pasibaigus nurodytam „Geriausias iki...“ terminui tikrai yra nebetinkami vartoti. Pavyzdžiui, įvertinti, ar produkto pakuotė nepažeista (nesukiužusi ar neaprūdijusi), ar produktas nepraradęs išvaizdos, ar neturi pašalinio kvapo. Nenustačius defektų (rūdžių, pelėsio, pašalinio kvapo ir pan.), ar kokybės nuokrypių, tokių produktų išmesti nebūtina, juos galima panaudoti ruošiant maistą. Pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus nuoroda „Geriausias iki...“ pažymėti maisto produktai, pasibaigus nurodytam terminui ir įvertinus jų saugą, priklausomai nuo produkto gali būti perduodami labdarai ar paramai, atiduodami šerti gyvūnams.

Maisto produktų, paženklintų užrašu „Geriausias iki...“, nereikia painioti su maisto produktais, paženklintais nuoroda „Tinka vartoti iki...“.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu užrašu „Geriausias iki...“ paženklinti maisto produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo palikti ilgesniam laikui karštame automobilyje, sudrėko transportuojant ar saugant, pažeista jų pakuotė, saugus jų tinkamumo vartoti terminas gali sutrumpėti.

Maisto produktams, paženklintiems nuoroda „Tinka vartoti iki...“, minėtos rekomendacijos netaikomos. Užrašas „Tinka vartoti iki...“ vartotojui nurodo, kad tai labai greitai gendantis maisto produktas, galintis per trumpą laiką sukelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, pienas, mėsa, įskaitant maltą mėsą ir mėsos gaminius, žuvis ir jos produktai, nepasterizuotos vaisių sultys ir t. t.

Vartotojai turėtų prisiminti, kad tokių produktų reikėtų įsigyti tik tiek, kiek planuojama suvartoti artimiausiu metu, o pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki...“ nurodytam terminui, maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2025 m. yra įsipareigojusi 30 procentų sumažinti gamyboje, prekyboje, viešajame maitinime ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį. Turimais duomenimis, daugiausia maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose, t. y. vartotojų namuose. Vienas ES gyventojas per metus išmeta vidutiniškai 173 kg maisto atliekų, todėl vartotojų indėlis mažinant maisto švaistymą gali būti labai svarus.

Panašūs straipsniai

Augalinė terapija – natūrali ir moksliškai ištirta

Augalinė terapija – natūrali ir moksliškai ištirta

Vaistiniai augalai sveikatai stiprinti ir ligoms gydyti naudojami tūkstančius metų. Ilgus metus liaudies medicina buvo empirinė, iš kartos į kartą perduodanti savo patirtį. Šiandien kalbame apie kitą augalinio v...

Nuolatinis silpnumas gali signalizuoti apie jus kamuojančią alergiją

Nuolatinis silpnumas gali signalizuoti apie jus kamuojančią alergiją

Ašaroja akys, paburko nosis, kamuoja kosulys, o gal tiesiog jaučiate silpnumą? Tai – ženklas, kad prasidėjo alergijų metas. Dauguma alergiškų žmonių būtent pavasarį pajunta pirmuosius savo ligos simptomus. Pasak...

Vabzdžių įgėlimai: ar visuomet būtina vykti į ligoninę?

Vabzdžių įgėlimai: ar visuomet būtina vykti į ligoninę?

Termometro stulpeliams smarkiai šoktelėjus į viršų, žmonės buvimą namuose vis dažniau iškeičia į laisvalaikį gamtoje. Tačiau mėgautis šylančiais orais ne retai sutrukdo neprašyti svečiai – įvairūs vabzdžiai. Jų ...

Ar žinai, kad... Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

Ar žinai, kad... Riebalai yra skirtingi. Kokių mums reikia?

Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau...

EFSA atlieka katechinų, esančių žaliojoje arbatoje, vertinimą

EFSA atlieka katechinų, esančių žaliojoje arbatoje, vertinimą

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliko žaliojoje arbatoje esančių katechinų saugos vertinimą, reaguodama į įtarimus dėl galimo jų žalingo poveikio kepenims. EFSA pateikė išvadą, kad žaliosios arbatos užpile...

Sportas nėštumo laikotarpiu: pasakykite „ne“ dviračiui ir riedučiams

Sportas nėštumo laikotarpiu: pasakykite „ne“ dviračiui ir riedučiams

Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi. „Dabar gydytojai šiuo moterų gyvenimo laikotarpiu ne tik nedraudžia (išskyrus nėštumą su komplikac...

Saulė išryškino apgamus: kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Saulė išryškino apgamus: kada dėl jų reikėtų sunerimti?

Vasaros saulė kartais tampa ir pikčiausiu odos priešu. Ir nors gražiai įdegusio žmogaus įvaizdis tebėra populiarus, į specialistų perspėjimus apie galimas skaudžias saulės pasekmes tikrai verta atsižvelgti ir pa...

Nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka

Nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d.  keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka. Nuo šiol bus suteikiama teisė įvertinti pacientų būklę ir skubios pagalbos m...

Kad prakaitas negadintų nuotaikos: padės sveika mityba ir vitaminai

Kad prakaitas negadintų nuotaikos: padės sveika mityba ir vitaminai

Vasara daugeliui siejasi ne vien su malonia šiluma, bet ir su varginančiu karščiu bei srūvančiu prakaitu. Tačiau gausus prakaitavimas ne visuomet yra vien karščio pasekmė. Alkoholio ir kofeino vartojimas, rūkyma...

Grybų sezonas prasideda: kokias klaidas darome pajutę apsinuodijimo simptomus

Grybų sezonas prasideda: kokias klaidas darome pajutę apsinuodijimo simptomus

Prasidėjęs grybavimo sezonas jau vilioja grybų mėgėjus į miškus. Nors dėl karščių gausaus grybų derliaus nesitikima, specialistai perspėja, kad rimtoms sveikatos problemoms sukelti užtenka ir vieno nerinkamo gry...

Stiklinė pieno, kavos ar greipfrutas: kartu su vaistais šie įprasti produktai gali tapti net ir pavojingais

Stiklinė pieno, kavos ar greipfrutas: kartu su vaistais šie įprasti produktai gali tapti net ir pavojingais

Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti produktai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Tačiau žmonėms, kurie vartoja vaistus, į šių produktų naudojimą kasdieniame racione ...