Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?
KOV 06
2020-03-06 16:03 2020

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio.

Bent kartą metuose veidu atsigręžkime į vieną seniausių pasaulyje ir, kaip mūsų jūra, neišsemiamą kalbą.

Ar lietuvių kalba lietuviams – tik susikalbėjimo priemonė? Juk kasdien „čiliname“, rašome „emeilus“, darome „selfius“, o  Knygų mugės renginius „šortiname“.

„Kalba žmogaus lūpose virsta arba brangakmeniu, arba pigiu blizgučiu. Ji ir literatūroje iš pažiūros gali atrodyti brangus vėrinys, o iš tikrųjų tėra tik pigi bižuterija“, – šiųmetėje Knygų mugėje kalbėjo poetė, eseistė, literatūros kritikė bei dviejų nacionalinio diktanto tekstų autorė Renata Šerelytė.

Neretai emigracijos vėjai išbarsto gimtosios kalbos gintarėlius.

Neseniai keliavau traukiniu Klaipėda – Vilnius. Šiaulių stotelėje įlipo pusamžis vyras, vardu Audrius. Jis jau dešimtmetį su šeima gyvena Londone. Savaitei atvyko aplankyti tėvų, ir vėl į oro uostą.

„Mano gimtoji kalba yra lietuvių ir jos niekada neapleisiu. Bet vaikams, deja, nepavyko to įskiepyti. Jiems jau reikia pagalvoti, kokį žodį pritaikyti sakinyje. Ir apskritai, nežada grįžti“, –  kalbėjo pašnekovas su apmaudo gaidele balse.

Tėvai vaikus nuo mažens skatina mokytis užsienio kalbų, net neišmokus savosios.

Teko būti šio epizodo liudininke. 

–  Močiute, einam į „Curiocity“ (liet. smalsumas),  – šaukia ketverių Ignas, stipriai tempdamas moterį už rankos į didžiausią Baltijos šalyse edukacinį pramogų centrą vaikams.

Vaikas čia lankėsi jau ne pirmą kartą. Dažnai atvažiuoja su mama. O tądien Ignutis norėjo parodyti močiutei Saulės sistemą, su kuria susipažino Molėtų observatorijoje. Močiutė su anūku įsėdo į vaikų  pamėgtą „kosminį laivą“. Pulte du mygtukai –  su lietuvių ir anglų kalbomis. Aišku, Ignutis pasirinko lietuviškai, kad ir močiutė suprastų audiogido pasakojimą. Stebėjo planetas, net buvo priartėję prie Saulės. Sugrįžusių į „Žemę“ jų laukė šešiametis berniukas, vardu Karolis, ir net nepaklausęs perjungė audiogido kalbą į anglų. Berniukai susistumdė, mat Ignas norėjo klausytis lietuviškai. Neilgai trukus jie leido Karoliui paklausyti pasakojimo anglų kalba, tačiau į „kosmosą“ teko skristi antrą kartą, kad galėtų klausytis gimtąja. 

–  Berniuk, kas tave išmokė anglų kalbos? – susidomėjusi klausia moteris.

–  Darželyje moko! – išdidžiai atsakė Karolis. 

Močiutė nustebusi, kad vaikai, kurie dar nemoka lietuvių kalbos, jau mokosi anglų. Ji samprotavo: „Aišku, anglų kalbos reikia mokytis, jeigu baigęs mokyklą planuoji studijuoti Kembridžo arba Oksfordo universitetuose.“

Vadybininkė Audronė džiaugiasi, kad jaunimas mokosi užsienio kalbų, tačiau skatina rūpintis ir savąja.

„Mokėti daug kalbų – tai vertybė, tačiau nereikia pamiršti savosios, – kalbėjo pašnekovė. – Jeigu esi lietuvis, kaip gali nemylėti savo kalbos? Tada tu nevertini savo šaknų, Žemės, gimtojo krašto“, – tęsė Audronė. – Tokia didinga mūsų šalies praeitis, taip sunkiai iškovojome Nepriklausomybę! Prisimindami tuos šviesuolius, pavyzdžiui, lietuvių raštijos pradininką bei kultūros veikėją Abraomą Kulvietį, padėjusį tvirtus pamatus lietuvybei išsaugoti, turėtumėme patys būti pavyzdžiu, nes dabar tam turime pačias geriausias sąlygas.“

Smalsu, kaip sekasi moksleiviams puoselėti gimtąją kalbą. Pakalbinau Jonavos Senamiesčio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją ekspertę Liną Vaškevičienę, mokančią jaunimą gimtosios kalbos jau trisdešimt metų. 

–  Kaip pasikeitė mokinių požiūris į lietuvių kalbą per 30 metų? 

– Kalba yra natūralus reiškinys, ir nereikia jos išaukštinti. 1990 m. mūsų kalba buvo ganėtinai užteršta rusicizmais. Tuomet žargono buvo daugiau nei dabar. Nuo 2000 m. jaučiamas didesnis užteršimas anglų kalba. Kita situacija – mokiniams daug sunkiau išreikšti mintį: „Tu ką“, „Kvk?“ (Ką veiki?) ir t.t. Kai kurie nemoka rišliai šnekėti. Žmogus mažiau kalba, daugiau naudojasi kompiuteriais. 

–  Ar pritariate poetės Ramutės Skučaitės minčiai: „Sąmoningai prioritetu pasirinkdami svetimą kalbą, manome, kad globalėjame, o iš tikrųjų nykstame“? 

– Svetima kalba tikrai nėra prioritetas, nes žmonės ją naudotų susikalbėjimui. Bet taip nėra. Mes visi ja kalbame. Kelios frazės nereiškia jokio prioriteto. Jos labiau yra mados reikalas, negebėjimo ar nežinojimo, kuo pakeisti vieną ar kitą žodį. Juokingai atrodytų, jei kalbėtume taisyklingais sakiniais, be jokių trumpinių. Vieni skoliniai yra absoliučiai pritapę prie mūsų kalbos sistemos ir mes jų visai nejaučiame, o kiti darko. Dažnesnis vartojimas, aišku, turi įtakos, nes žmogus pamiršta kasdienius žodžius. Nematau jokios tragedijos ar grėsmės kalbai. Dabar kalba yra švaresnė nei sovietų okupacijos metais. Jaunimas tampa mažakalbiais, bet čia jau psichologinės problemos. Žmogaus užsisklendimo, primityvėjimo, nemokėjimo išreikšti savo jausmų problemos, o ne kalbos situacija. 

–  Ar, jūsų nuomone, elgiamės su kalba, kaip su brangakmeniu? 

– Nei čia brangakmenis, nei čia ką. Kalba turi keistis. Ji paprastėja, niveliuojama ir rašyba, ir skyryba. Jau prieš gerą dešimtmetį A. Smetona kalbėjo apie tai, kad galima dalies nosinių šaknyje atsisakyti. Yra bandymų mūsų kalbą keisti, nors ji yra išlikusi gana autentiška. Kalba turi prisitaikyti prie žmogaus, nes ji yra įrankis minčiai perduoti. Kaip ir visi mūsų įrankiai keičiasi, natūralu, kad keičiasi ir kalba. Negaliu pasakyti, kad ji būtų vertesnė už kurią kitą kalbą. Ji yra išlaikiusi senų formų, nosines šaknyje ir t.t. Ir man keistai atrodo tas bandymas dirbtiniu būdu kalbą išaukštinti. Tarkime, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. yra paskelbtos lietuvių kalbos dienos. Iš tikrųjų, tokie formaliai organizuojami renginiai neturi jokios įtakos. 

–  Kaip vertinate užsienio autorių kūrinių įtraukimą į lietuvių kalbos egzamino užduotis? 

– Teigiamai. Tai W. Shakespeare‘as, J. V. Goethe, A. Camus, F.Kafka. Jokia Vakarų Europos literatūra nekenkia žmogaus išprusimui, apsiskaitymui ir lietuvių kalbai. 

–  Kaip reaguojate į anglų kalbos mokymą darželiuose? 

– Vaikas turi labai gerai išmokti gimtąją kalbą ir tik tada mokytis kitos kalbos. Jei nėra įgūdžių, kalba išdarkoma, atsiranda tarties problemos. Darželiuose mokyti anglų kalbos tikrai per anksti. 

–  Koks Jūsų požiūris į Nacionalinį diktantą? 

– Idėja, aišku, yra labai gera, bet jis padarytas  labai sudėtingas. Pirmajame ture yra diktuojamas labai sudėtingas diktantas,  jis tiesiog visiškai atgraso žmones. Pavyzdžiui, mes dešimtmetį rašydavom kartu su visa mokykla, bet ši tradicija ilgainiui išnyko. Dauguma mokinių tas penkias rašybos, skyrybos klaidas padaro jau pirmose penkiose eilutėse, ir iš tikrųjų ganėtinai raštingi vaikai nepatenka į antrą turą. Jeigu mes norim, kad žmogus stengtųsi mokytis rašybos, tai nereikia pateikti tokio sudėtingo teksto. Žodžiai yra keisti, nevartojami kasdieninėje kalboje, su įvairiais asimiliacijos variantais. Ir skyryba ganėtinai sudėtinga. Suprantu, antras ar trečias turas galėtų būti sudėtingas, nes renkama iš geriausių. 

–  Ką manote dėl Nacionalinio diktanto rašymo penktadieniais? 

– Dabar penktadieniais rašoma turbūt todėl, kad žmonės šeštadieniais neateina. Orientuojamasi į tai, kad jis būtų rašomas darbovietėse, nes viena valanda darbe nelabai ką ir pakeičia. Daugiausiai rašoma biudžetinėse įstaigose. Mokykloje buvo patogiau, kai rašydavom šeštadieniais.

Mintyse nesutikau su mokytojos žodžiais. Kas kitas, jei ne mes, išsaugosim kalbą? Kas kitas, jei ne mes, vieni kitus taisysim, neleisdami rašyti žinučių be nosinių, trumpinių? Mados reikalu galėtų tapti kalbos puoselėjimas, o ne darkymas skoliniais. Mūsų kalba yra vienintelė ir nepakartojama. Tikiu, kad neišnyks. O Nacionalinį diktantą rašyti yra labai naudinga vien dėl to, kad kaskart sužinau vis kitų žodžių, kuriais papildau savo žodyną. Tik tada, kai padarai ką nors, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįveikiama, tampi stipresnis. Tai lyg išėjimas iš komforto zonos.

„Pasaulis atsiveria tik tuomet, kai išeini“, - paskaitos metu kalbėjo docentė Adrija Čepaitė.

Gaila, kad nebeliko kalbos pripildytų šeštadienių, kai rašydami diktantą visi kartu mėgavomės kalbos didybe ir skambesiu.

Kartą rinkau puokštę gėlių parduotuvėje. Puokštė šešiasdešimtmečio proga negali būti blanki, todėl su pardavėjomis derinome spalvas.

Ryžkesnių spalvų tulpės,  – užsirašinėja jaunesnioji pardavėja.

– Ryškesnių rašoma š, o ne ž,  – kumšteli kolegė.

Kalbėjo taip, lyg žinotų, apie ką planuoju rašyti, lyg skaitytų mano mintis. Mūsų kalba  - tikrai ne stumdomas pakelės akmenėlis.

 

 

Teksto autorė - Daiva Klikūnaitė

Archyvo nuotrauka 

 

Panašūs straipsniai

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje pristato sovietų okupuotos Lietuvos kelią į Laisvę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizani...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus 1

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „Regitra“, kurioje retas nėra buvęs, tad ir įvairių istorijų gausu. O ypač – apie vairavimo egzaminus. Taigi, „Regitros“ egzaminuotojas pasakoja, koki...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai 1

Elektroninei prekybai karantino metu aplenkus net kalėdinę prekybą, ne ką mažiau išaugo ir siuntų savitarnos terminaluose kiekiai. AB Lietuvos pašto duomenimis, gyventojų naudojimasis terminala...

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Kovo 19 dieną prasidės jubiliejinis 25-asis kino festivalis „Kino pavasaris“. 16-oje Lietuvos miestų festivalį atidarys prancūzų režisierės Alice Winocour drama „Proksima“. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė g...

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Miesto šventės, pramoginiai renginiai, iniciatyvos, džiuginusios jonaviečius karantino metu - visa tai ir dar daugiau yra Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojų darbo vaisius. Kaip sako kultūros sritį kuru...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Kaip reikėtų laikyti duoną, norint ilgiau išsaugoti jos šviežumą ir visas skonines savybes?

Kaip reikėtų laikyti duoną, norint ilgiau išsaugoti jos šviežumą ir visas skonines savybes?

Duonos šviežumui palaikyti daugiausiai įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. Per didelė drėgmė ir aukštesnė kaip 25 °C aplinkos temperatūra paprastai yra pagrindinės priežastys, kodėl duona pradeda pel...