Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis

Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis
RGS 24
2019-09-24 08:16 2019

Pastaruoju metu populiarėjantys žygiai įtraukia dešimtis tūkstančių dalyvių visoje Lietuvoje,  kurie yra pasiryžę nupėdinti net ir 40 ar daugiau kilometrų per dieną. Žygių organizatoriai sako, kad žmonės atranda žygius visame pasaulyje dėl greito gyvenimo tempo, sveiko gyvenimo būdo ir galimybės pažinti savo šalies istoriją.

Diskusiją apie žygius vis dažniau įtraukiančius tiek jaunus, tiek pagyvenusius pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

Jeigu šiuos skaičius paverstume miestais, gautųsi, kad žygiuoti išsiruošia visa Jonava, Mažeikiai ar net Marijampolė.

Jei žygiuotų visa Jonava ar Mažeikiai

Po 25-30 tūkst. žygeivių – tiek dalyvių per metus į savo renginius pritraukia vienas populiariausių žygių organizatorių „TrenkTuras“. Jeigu šiuos skaičius paverstume miestais, gautųsi, kad žygiuoti išsiruošia visa Jonava, Mažeikiai ar net Marijampolė. Negana to, pasak žygių organizatorių, šie skaičiai tik auga. „TrenkTuro“ plėtros vadovas ir žygeivis Vytautas Bartulis mano, kad tokį žygių populiarėjimą paskatino trys priežastys.

„Visų pirma, tai sąmoningėjanti visuomenė, vis labiau besirūpinanti sveikata ir besidominti sveika gyvensena. Antra priežastis  – greitas gyvenimo tempas, ypač miestiečių, verčiantis ieškoti būdų, kaip pailsėti ir „perkrauti“ savo protą. Na ir trečioji priežastis būtų mūsų kaip žygių organizatorių aktyvi veikla bei nuoseklus populiarinimas tiek pačio ėjimo, tiek jį „supančių“ renginių, kurie patrauklūs ir unikalūs formatu „viskas apgalvota ir įskaičiuota“.

Kolekcionuoja kilometrus

Pėsčiųjų žygių asociacijos, taip pat skaičiuojančios žygeivius tūkstančiais,  prezidentas Vidmantas Genys mano, kad viena iš žygių populiarumo priežasčių yra tai, kad žygis –  ideali veikla visiškai skirtingų motyvų vediniems žmonėms.

„Vieniems patinka tiesiog eiti ir apie nieką negalvoti, kiti renka vadinamuosius „įskaitinius“ kilometrus ir taip varžosi, kas daugiau per metus nuėjo, dar kiti ieško bičiulių ar eina į žygį kaip į malonią ekskursiją“, – begalinius žygiavimo privalumus vardija V. Genys.

Azartiškiausiems kilometrų „rinkėjams“ sukurti net specialūs apdovanojimai: „Varinis Lietuvos žygeivis“ prasideda nuo 1000 km, „Bronzinis Lietuvos žygeivis“ turi surinkti 2500 km ir taip – net iki 12000 km, kada tampama „Lietuvos žygeiviu - veteranu“. Kasmet šiuos įvairaus lygio apdovanojimus pelno dešimtys skirtingų žygeivių.

Nueiti ten, kur niekada nenuvažiuotum

Vienas patraukliausių žygių momentų – galimybė aplankyti vietas,  į kurias įprastomis aplinkybėmis nekeltum kojos. Lietuvos pasienis, pelkės su slaptais žemaičių takais (kūlgrindomis) ar tiesiog užkaboriai, kuriuos galima praeiti tik pėsčiomis – Pėsčiųjų žygių asociacija jau spėjo išnarstyti visus Lietuvos kampelius.   Tarp įdomiausių tokių žygių ciklų –  žygiai „Partizanų Lietuva“. Šių žygių metu atkurti unikalūs maršrutai, kuriais į Lietuvos partizanų vadų susitikimą 1949 m. (taip pat dažniausiai pėsčiomis) keliavo partizanų vadai.

„Galimybė vidury laukų prieiti namą, kuriame dar gyvena partizanus pažinoję žmonės, pabelsti į duris ir... apie tai gyvai pasišnekėti – tai yra pati tikriausia istorijos pamoka“, – įspūdžiais dalinasi žygių dalyviai, kurių daugiau nei trečdalis – jaunimas.

 „Pastebime, jog mūsų žygeiviai yra labai bendruomeniški, linkę padėti vieni kitiems bei prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų, kurias visada stengiamės palaikyti. Džiaugiamės kad eina vis daugiau jaunų žmonių“, – sako V. Bartulis.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt . Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Ekspertai prognozuoja, kad sparčiai prastėjant ekonominei situacijai, augant nedarbui, nusikalstamumo lygis šalyje ir toliau sparčiai augs: daugės vagysčių iš prekybos centrų, gyvenamų, ūkinių patalpų, retai...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje 2

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą. Projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje: Venecijoje bei Barselon...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau? 1

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Mat...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes 2

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie Lietuvos verslo atstovai pradėjo aktyviai teikti paramą kovoje su koronavirusu: vieni aukoja pinigus gydymo įstaigoms, kiti nemokamai vaišina kava ar pietumis ...