Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?
KOV 09
2020-03-09 08:27 2020

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu.

Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą įsitraukė Respublikos Prezidentas 1997 m. paskelbęs dekretą dėl tūkstantmečio valstybinės komisijos sudarymo. Jos pirmininku buvo pats Respublikos Prezidentas, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir kiti svarbiausi valstybės, mokslo meno, visuomenės atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių atvyko 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai. Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva visame pasaulyje. Lietuvos, ir užsienio valstybių dėmesys šiai buvo datai toks, kokio nebuvo nei ligi jos, nei kada nors vėliau.

Po iškilmių tūkstantmetį stengtasi sparčiai užmaršinti. Tai matydama akademinės bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į valdžios atstovus kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir ją pavadinti „Lietuvos diena“. Panašiu pavadinimu pasaulyje švenčiant šalies dieną yra ne viena. Galima būtų paminėti Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Pakistano diena ir kitas. Mūsų valstybės atmintinų dienų sąraše yra įrašyta Europos diena, bet neturime Lietuvos dienos.

Praėjus dešimtmečiui po minėtos epochinės šventės, t. y. 2019 m. akademinės bendruomenės nariams pavyko į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Kovo 9-ąją, tačiau jai buvo suteiktas kitoks nei siūlytas, o „Lietuvos vardo dienos“ pavadinimas. Kas ir kodėl išsigando didžiuotis garbinga tūkstantmete Lietuvos praeitimi dabar atsekti sudėtinga, bet pamąstykime ką gali reikšti ir kaip atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“ gali suprasti kiti.

Vardo dienos arba vardadienio sąvokos atsiradimas siejamas su šventųjų pagerbimo šventėmis (stebuklo padarymo, mirties ar kankinystės diena). Dabar toks pagerbimas vadinamas įvairiai – diena, šventė ar išvakarės (Feast of Sants Peter and Paul, Sant Josseph‘s day, Sant John‘s eve). Todėl pasaulio krikščionys, „Lietuvos vardo dieną“ supras kaip šventosios Lietuvos (moters, turinčios tokį vardą) vardadienį. Krikščioniško sociologinių tyrimų centro „Pew Research Center“ – Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo tyrėjų paskelbto pranešimo „Krikščionybė pasaulyje“ duomenimis pastaruoju metu pasaulyje gyvena apie 2,18 milijardo krikščionių – t. y. beveik trečdalis planetos gyventojų. Kaip kiti du trečdaliai pasaulio gyventojų galėtų suprasti atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“? Mums keista, bet nekrikščioniškų kraštų gyventojai (arabai, kinai, japonai ir kt.) iš viso neturi ir nesuvokia vardadienių prasmės, todėl, pavyzdžiui, arabų kalbos žodynas aiškina, kad vardadienis yra „neįtikėtina šventė“. Atitinkamai tokių kraštų gyventojams „Lietuvos vardo diena“ būtų išversta kaip „Lietuvos neįtikėtina diena“.

Turėdami mintyse „neįtikėtinos dienos“ pavadinimą, pamąstykime kaip lietuvių kalboje įprasta vadinti vardo dienas – vardadienius. Paprastai švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -inės vediniais: gegužinės, Petrinės, Vėlinės. Tokiu būdu sudaromas pašaipus atmintinos dienos „Lietuvinės“ pavadinimas. Dar švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -ynos vediniais: krikštynos, pakasynos. Tolygus žodžiui pakasynos yra ir „Lietuvynos“. Taigi toks atmintinos dienos pavadinimas nei Lietuvoje, nei pasaulyje netelpa į suvokimo rėmus.

Vis dėlto yra ir savo Tėvynei neabejingų žmonių. Jie šiemet minės Lietuvos 1011-ąsias rašytinės istorijos metines. Šiai iškilai Lietuvai datai paminėti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Antrojoje salėje (Pamėnkalnio g. 13, pirmas aukštas) Kovo 9-ąją 16 val. įvyks mokslinė konferencija „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1011 metų“ ir filmo apie šv. Brunoną pristatymas ir susitikimas su kūrybine grupe. Įėjimas laisvas.

 

Teksto autorius - Vytautas Navaitis

Alfa.lt nuotrauka

 

Panašūs straipsniai

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Šiltojo sezono metu, kiekvieną sekmadienį, nuo 9 iki 14 valandos Ūkininkų turgaus vietoje jonaviečių lauks bagažinių turgus. Pastarojo organizatoriai kviečia pasikrauti pilną automobilio bagažinę jums nebere...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Apie tai, kad internete vis pasirodo melagingi, klaidinantys įrašai, kurie yra susiję su koronavirusu, specialistai praneša nuolat. Nepaisant to, dalis gyventojų nelinkę atsižvelgti į pastarųjų pastebėjimus ...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Kai į gyvenimo akligatvį patenka šeima, Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos – psichologo, priklausomybės ligų ir socialinės srities specialisto, dažniausiai sulaukia dar tą pačią dieną. Inten...

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Socialiniame tinkle ,,Facebook" jau kurį laiką plinta įrašas, kuriame skelbiama apie jaunuolius, galinčius padėti jonaviečiams atlikti įvairius darbus: sutvarkyti sodą, namus, nuplauti automobilį, pavedžioti...

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas 1

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" teko gydyti neeilinį pacientą - kengūriuką. Kaip pasakoja veterinarijos gydytoja - anesteziologė Ieva Šidlauskaitė, gyvūnas į kliniką buvo pristatytas su siuntimu iš „...

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai medicinos mokslus studijuo...

Jonaviečiui už puikius akademinius rezultatus – LR Prezidentų stipendija

Jonaviečiui už puikius akademinius rezultatus – LR Prezidentų stipendija

Šiemet Lietuvos mokslų akademija, atlikusi pretendentų atranką, pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vardines Prezidentų stipendijas skirti 29 studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais rez...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau? 1

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...