Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?
KOV 09
2020-03-09 09:27 2020

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu.

Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą įsitraukė Respublikos Prezidentas 1997 m. paskelbęs dekretą dėl tūkstantmečio valstybinės komisijos sudarymo. Jos pirmininku buvo pats Respublikos Prezidentas, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir kiti svarbiausi valstybės, mokslo meno, visuomenės atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių atvyko 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai. Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva visame pasaulyje. Lietuvos, ir užsienio valstybių dėmesys šiai buvo datai toks, kokio nebuvo nei ligi jos, nei kada nors vėliau.

Po iškilmių tūkstantmetį stengtasi sparčiai užmaršinti. Tai matydama akademinės bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į valdžios atstovus kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir ją pavadinti „Lietuvos diena“. Panašiu pavadinimu pasaulyje švenčiant šalies dieną yra ne viena. Galima būtų paminėti Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Pakistano diena ir kitas. Mūsų valstybės atmintinų dienų sąraše yra įrašyta Europos diena, bet neturime Lietuvos dienos.

Praėjus dešimtmečiui po minėtos epochinės šventės, t. y. 2019 m. akademinės bendruomenės nariams pavyko į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Kovo 9-ąją, tačiau jai buvo suteiktas kitoks nei siūlytas, o „Lietuvos vardo dienos“ pavadinimas. Kas ir kodėl išsigando didžiuotis garbinga tūkstantmete Lietuvos praeitimi dabar atsekti sudėtinga, bet pamąstykime ką gali reikšti ir kaip atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“ gali suprasti kiti.

Vardo dienos arba vardadienio sąvokos atsiradimas siejamas su šventųjų pagerbimo šventėmis (stebuklo padarymo, mirties ar kankinystės diena). Dabar toks pagerbimas vadinamas įvairiai – diena, šventė ar išvakarės (Feast of Sants Peter and Paul, Sant Josseph‘s day, Sant John‘s eve). Todėl pasaulio krikščionys, „Lietuvos vardo dieną“ supras kaip šventosios Lietuvos (moters, turinčios tokį vardą) vardadienį. Krikščioniško sociologinių tyrimų centro „Pew Research Center“ – Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo tyrėjų paskelbto pranešimo „Krikščionybė pasaulyje“ duomenimis pastaruoju metu pasaulyje gyvena apie 2,18 milijardo krikščionių – t. y. beveik trečdalis planetos gyventojų. Kaip kiti du trečdaliai pasaulio gyventojų galėtų suprasti atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“? Mums keista, bet nekrikščioniškų kraštų gyventojai (arabai, kinai, japonai ir kt.) iš viso neturi ir nesuvokia vardadienių prasmės, todėl, pavyzdžiui, arabų kalbos žodynas aiškina, kad vardadienis yra „neįtikėtina šventė“. Atitinkamai tokių kraštų gyventojams „Lietuvos vardo diena“ būtų išversta kaip „Lietuvos neįtikėtina diena“.

Turėdami mintyse „neįtikėtinos dienos“ pavadinimą, pamąstykime kaip lietuvių kalboje įprasta vadinti vardo dienas – vardadienius. Paprastai švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -inės vediniais: gegužinės, Petrinės, Vėlinės. Tokiu būdu sudaromas pašaipus atmintinos dienos „Lietuvinės“ pavadinimas. Dar švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -ynos vediniais: krikštynos, pakasynos. Tolygus žodžiui pakasynos yra ir „Lietuvynos“. Taigi toks atmintinos dienos pavadinimas nei Lietuvoje, nei pasaulyje netelpa į suvokimo rėmus.

Vis dėlto yra ir savo Tėvynei neabejingų žmonių. Jie šiemet minės Lietuvos 1011-ąsias rašytinės istorijos metines. Šiai iškilai Lietuvai datai paminėti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Antrojoje salėje (Pamėnkalnio g. 13, pirmas aukštas) Kovo 9-ąją 16 val. įvyks mokslinė konferencija „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1011 metų“ ir filmo apie šv. Brunoną pristatymas ir susitikimas su kūrybine grupe. Įėjimas laisvas.

 

Teksto autorius - Vytautas Navaitis

Alfa.lt nuotrauka

 

Panašūs straipsniai

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Kovo 19 dieną prasidės jubiliejinis 25-asis kino festivalis „Kino pavasaris“. 16-oje Lietuvos miestų festivalį atidarys prancūzų režisierės Alice Winocour drama „Proksima“. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė g...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai 1

Elektroninei prekybai karantino metu aplenkus net kalėdinę prekybą, ne ką mažiau išaugo ir siuntų savitarnos terminaluose kiekiai. AB Lietuvos pašto duomenimis, gyventojų naudojimasis terminala...

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Šiltojo sezono metu, kiekvieną sekmadienį, nuo 9 iki 14 valandos Ūkininkų turgaus vietoje jonaviečių lauks bagažinių turgus. Pastarojo organizatoriai kviečia pasikrauti pilną automobilio bagažinę jums nebere...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų a...

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje pristato sovietų okupuotos Lietuvos kelią į Laisvę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizani...

Organų donorystės procesas buvo koordinuojamas ir kruvinąją sausio naktį

Organų donorystės procesas buvo koordinuojamas ir kruvinąją sausio naktį

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio13-osios nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, ka...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas 1

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" teko gydyti neeilinį pacientą - kengūriuką. Kaip pasakoja veterinarijos gydytoja - anesteziologė Ieva Šidlauskaitė, gyvūnas į kliniką buvo pristatytas su siuntimu iš „...

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai medicinos mokslus studijuo...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus 1

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „Regitra“, kurioje retas nėra buvęs, tad ir įvairių istorijų gausu. O ypač – apie vairavimo egzaminus. Taigi, „Regitros“ egzaminuotojas pasakoja, koki...