„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio

„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio
LIE 23
2019-07-23 09:52 2019

Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo kaimyno telefono numerio, kiek daugiau nei trečdalis jų turi tik vieno arba dviejų kaimynų telefono numerius, o keleto kaimynų numerius turi vos ketvirtadalis apklausos dalyvių. 

„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė, kad su kaimynais draugiškai bendrauja 40 proc. gyventojų, o maždaug 55 proc. – tik pasisveikina ir apsiriboja mandagiais pokalbiais, 5 proc. pripažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys. Palaikyti reguliarius santykius su kaimynais labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai (nuo 46 metų). O jaunesnioji karta (iki 35 metų) apsiriboja pasisveikinimu – daugiau nei pusė šios kartos atstovų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio.

Pastebėję įtartinus asmenis veiksmų imasi ne visi

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais daro įtaką gyventojų turto saugumui – šalia gyvenantys žmonės padeda ne tik įvykus užliejimui ar gaisrui, bet ir gali užkirsti kelią vagystėms.

Tyrimas atskleidė, kad glaudžiausius santykius su kaimynais palaikantys asmenys – pensininkai, namų šeimininkės ir bedarbiai, kurie, tikėtina, leidžia daugiau laiko namuose nei dirbantieji – pastebėję įtartinų nematytų asmenų dažniau yra linkę nesiimti jokių saugumą užtikrinančių veiksmų, nors ir turi įtarimų. O dirbantieji, kurie teigė apsiribojantys tik formaliu bendravimu su kaimynais, linkę dažniau kreipti dėmesį į jiems keliamus įtarimus ir apie tai iškart informuoti policiją.

Po apklausos paaiškėjo, kad trečdalis gyventojų yra kada nors savo kaimynystėje pastebėję įtartinų nepažįstamų asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę jų pačių ar kaimynų turtui, tačiau tik mažuma ėmėsi kokių nors veiksmų. Vos kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų pastebėję įtartinų asmenų aplink savo būstą, teigia apie tai pranešantys kaimynams, o vos dešimtadalis dėl viso pikto kreipiasi į policiją.

Nuo didelių nuostolių gali išgelbėti telefono skambutis

Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai būstuose pasitaikanti žala yra vandens užliejimas. Šių metų duomenys rodo, kad per savaitę butuose įvyksta apie 100 užliejimo žalų, kurias užfiksuoja „Lietuvos draudimas“. Lyginant su praėjusiais metais, vandens užliejimo atvejų, nuo kurių dažnai nukenčia ir buto gyventojai, ir kaimynai, skaičius padidėjo aštuntadaliu, o išmokėtų žalų suma viršijo 570 tūkst. eurų. 

„Kaimynai yra tie asmenys, kurie patys pirmieji informuoja avarines tarnybas ir buto savininkus apie užliejimą. Kuo greičiau pavyksta sustabdyti vandens tekėjimą, tuo greičiau galima likviduoti įvykio padarinius ir išvengti atvejų, kai vanduo užlieja ne vieną, o net kelis apačioje esančius kaimynų butus. Užliejimo atveju brangi kiekviena minutė – tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas A. Gimbickas.

Eksperto teigimu, pastebėjus vandens nuotėkį būtina kuo skubiau skambinti avarinėms tarnyboms, daugiabučio bendrijos pirmininkui ir kaimynams, iš kurių buto, įtariama, veržiasi vanduo.

Padeda atsitiesti

Atvejai, kai dėl vandens užliejimo nukenčia ne tik butas, kuriame įvyko nelaimė, bet ir apliejami kaimynų būstai, sudaro maždaug trečdalį visų užliejimo įvykių. Užliejus kaimynus už žalą visuomet atsako buto, kuriame įvyko avarija, savininkas, o nuostolių jis gali išvengti turėdamas civilinės atsakomybės draudimą. 

„Draudimas užtikrina, kad nelaimės būste atveju – ar tai būtų vandens užliejimas, ar gaisras, vagystė, o gal kitų gamtinių jėgų padaryta žala – didžiuliai finansiniai rūpesčiai neužguls žmogaus, kurio būste įvyko nelaimė, pečių. Draudimas atlygins žalą, kad to žmogaus, o ir dažnu atveju – nukentėjusių kaimynų, būstas galėtų būtų atstatytas į būseną iki nelaimingo atsitikimo“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas A. Gimbickas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į būsto saugumą, Lietuvos draudimo užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos šalies teritorijos.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Asociatyvi nuotr.

 

Panašūs straipsniai

Vartotojo teisės: kada galite gauti pakaitinį automobilį po eismo įvykio?

Vartotojo teisės: kada galite gauti pakaitinį automobilį po eismo įvykio?

Jei jūsų automobilis pateko į eismo įvykį, kuris įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, jūs turite teisę prašyti pakaitinio automobilio arba kompensuoti transporto išlaidas tuo laikotarpiu, kai automobilis yra re...

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,1 litro mažiau nei 2018 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statist...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

„Regitra“ teiks dar daugiau e. paslaugų: bus galima pratęsti tranzitinių numerių galiojimą

„Regitra“ teiks dar daugiau e. paslaugų: bus galima pratęsti tranzitinių numerių galiojimą

Pratęsus karantiną šalyje, „Regitra“ skaitmenizavo dar daugiau savo teikiamų paslaugų tam, kad klientai jas galėtų gauti neišėję iš namų. Jau nuo šiandien, kovo 31 d., internetu galima prasitęsti laikinųjų, ...

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos....

Turto draudimas: klaidinančią informaciją apie įvykį pateikusi moteris išmokos negavo

Turto draudimas: klaidinančią informaciją apie įvykį pateikusi moteris išmokos negavo

Ginčas tarp draudimo bendrovės ir pareiškėjos kilo dėl kelionės užsienyje metu sugadinto mobiliojo telefono – moteris kreipėsi į draudimo bendrovę, su kuria buvo sudariusi nekilnojamojo turto draudimo sutart...

,,Sodra": Lietuvoje mažėja daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamų atskirtis

,,Sodra": Lietuvoje mažėja daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamų atskirtis

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. Santykinai sparčiausia...

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Saugesnio interneto savaitė, kas tai? Saugesnio interneto diena (Safer internet day), tai daugelyje pasaulio šalių minima iniciatyva, kuri tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kal...

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

Apie skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistemą Lietuvoje

Apie skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistemą Lietuvoje

Vakar Lietuvos policijai išplatinus pranešimą apie galimai jėga į automobilį įsodintą merginą, socialinių tinklų vartotojams kilo d...

Jonavos rajone pajamas šiemet deklaravo virš 19 tūkst. gyventojų

Jonavos rajone pajamas šiemet deklaravo virš 19 tūkst. gyventojų

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliu – Kauno AVMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta a...

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. ...

Atmintinė: ką reikia žinoti apie draudimo paslaugas karantino laikotarpiu?

Atmintinė: ką reikia žinoti apie draudimo paslaugas karantino laikotarpiu?

Pastaruoju metu gyvename smarkiai pakitusiomis sąlygomis – prie jų prisitaikyti turi ir gyventojai, ir verslas. Karantino laikotarpiu turime itin saugoti vieni kitus, todėl daugelis reikalingų paslaugų, taip...

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Prieš prasidedant oficialiam šiltojo meto sezonui, portalas jonavoszinios.lt klausė jonaviečių – ar jau planuojate vasaros atostogas? Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti šiais metais....

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

Vidutinė šilumos kaina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,49 ct/kWh (be PVM). Palygin...

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablog...