Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas
GEG 06
2020-05-06 08:40 2020

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai: Lietuvoje daugėja pykčio ir streso.

Tyrimą atliko UAB „Žmogaus studijų centras“ ir UAB „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18-74 m.  Lietuvos gyventojų apklausomis.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą žmonių, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį –   daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė, kad po patirto šoko emocijos ėmė gerėti. Didžiausias pokytis buvo patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 64,3 proc. iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 proc., jaučiančių pyktį  – nuo 35,6 iki 29,3 proc., streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento. Tačiau ši teigiama dinamika ilgai netruko.

Naujausia apklausa, atlikta balandžio 28-30 dienomis, atskleidė, kad praėjus 20 dienų nerimo ir liūdesio lygis išliko stabilus, tačiau regimai padaugėjo pykčio (nuo 29,3 proc. iki 35,7 proc.), kuris pasiekė pirmųjų šoko savaičių lygį, išaugo streso lygis (nuo 33,8 proc. iki 41,7 proc.).

„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Tačiau, nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu – pradėjo vėl blogėti.

„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Jei krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, tai dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų. Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys – mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad  nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, – sako psichoterapeutas G. Chomentauskas.

Jo teigimu, šiuo periodu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti  bendradarbiavimui. „Pandemijos pradžioje buvo demonstruojama gana didelė visuomenės vienybė, ją svarbu išsaugoti ir dabar, kai reikia stotis ant kojų ir įveikti ekonomikos krizę. Žmonės jau senokai nori pilnaverčio gyvenimo, svarbu nedelsti ir parodyti kelią, kaip mes kartu jo pasieksime. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina“, – tvirtina G.Chomentauskas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad blogėjant finansinei padėčiai ir nematant būdų, kaip spręsti ne nuo paties individo priklausančias problemas, paprastai stebimas agresijos didėjimas. Ji gali būti kreipiama tiek prieš aplinką (smurtas), tiek ir prieš save (fizinis ir psichinis žalojimasis). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius, kurie gali būti sukelti epidemijos krizės, ir šalinti jų emocines priežastis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį į veiklos „po karantino“ planavimo būtinybę. „Šiandien verslui tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti žmonėms darbo vietas ir suteikti kiek galima didesnį saugumo jausmą. Vienas iš būdų – planuoti veiklos scenarijus ir brėžti savo darbuotojams bent jau artimiausios ateities perspektyvą. Taip galima sumažinti stresą, kuris kyla dėl nežinomybės“, – komentuoja draudimo bendrovės vadovas.

Pasak jo, optimizmo turėtų suteikti ir nuoseklus karantino švelninimas. „Mes jau pradėjome atidarinėti savo pardavimų ir klientų aptarnavimo skyrius. Atsidaro vis daugiau paslaugų ir prekybos vietų. Manau, kad tai sukuria jausmą, jog gyvenimas palengva grįžta į vėžes“, – kalba M. Jundulas.

PR SERVICE inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

13-metei lemiamu metu ištiesė pagalbos ranką: užaugusi kasdien padeda kitiems

13-metei lemiamu metu ištiesė pagalbos ranką: užaugusi kasdien padeda kitiems

Kai Rasai buvo 13 metų, mirė jos mama ir didžiausią pagalbą vienišai mergaitei tuomet suteikė visai svetimi, bet labai geri žmonės. Jau tada ji suprato, kad užaugusi nori būti lygiai tokiu pačiu paramą teiki...

Registrų centras: artėjant vasarai pagyvėjo gyvenamųjų namų ir sklypų rinka

Registrų centras: artėjant vasarai pagyvėjo gyvenamųjų namų ir sklypų rinka

Paskutinysis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyt...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai

Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai

Didelių globos namų pertvarka Lietuvoje yra sulaukusi įvairių vertinimų. Ne paslaptis, kad dažniausiai griežtai neigiamai ją vertina gyventojai, šalia kurių ketinama statyti grupinio gyvenimo namus. Visuomen...

Susisiekimo ministras ragina „Rail Baltica“ projekto partneres užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku

Susisiekimo ministras ragina „Rail Baltica“ projekto partneres užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič kreipėsi į Latvijos ir Estijos kolegas, ragindamas pristatyti konkrečius planus dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo modelio pakeitimo bei dėl infrastruktūros vald...

„Gamtos herojų apdovanojimai“ ieško ilgus metus tyliai dirbančių gamtos labui

„Gamtos herojų apdovanojimai“ ieško ilgus metus tyliai dirbančių gamtos labui

Po sėkmingos iniciatyvos „Švari vasara“, kurią vasaros pradžioje paskelbė pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“, p...

Valstybės kontrolė: pokyčiai švietime vyksta, tačiau jie dar neužtikrina pakankamos ugdymo kokybės pažangos

Valstybės kontrolė: pokyčiai švietime vyksta, tačiau jie dar neužtikrina pakankamos ugdymo kokybės pažangos

Mokinių pasiekimų pažanga dar nėra pakankama: mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius mažėja, švietimui skiriamas finansavimas auga, tačiau palankioje ir nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinko...

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Europos narkotikų ir narkomanijos centras (EMCDDA) 2020 m. balandžio pabaigoje iniciavo tyrimą, kurio metu įvertino narkotikų vartojimo įpročius COVID-19 metu Europoje. Internetinėje apklausoje dalyvavo viso...

Parengtos rekomendacijos psichologinio smurto darbe prevencijai

Parengtos rekomendacijos psichologinio smurto darbe prevencijai

Norėdama darbdaviams ir darbuotojams priminti apie saugios psichosocialinės darbo aplinkos svarbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prev...

Žaismingai lyriškas Paskutinis skambutis kino formatu

Žaismingai lyriškas Paskutinis skambutis kino formatu

Įvertinus aplinkybes ir sutelkus kūrybines pajėgas Senamiesčio gimnazijos XXII laidos abiturientams tradicinė Paskutinio skambučio šventė pavirto į „Paskutinio skambučio šou“. Jo nesurengsi ryte, tad abiturienta...

Valstybinį asmens apsaugos priemonių rezervą papildė dar viena siunta

Valstybinį asmens apsaugos priemonių rezervą papildė dar viena siunta

Šiandien iš Kinijos į Lietuvą traukiniu atvyko nauja asmens apsaugos priemonių (AAP) siunta, skirta Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervui....

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

„Tėvų linijoje“ budi daugiau psichologų ir ilgėja darbo laikas

„Tėvų linijoje“ budi daugiau psichologų ir ilgėja darbo laikas

Profesionalių psichologų konsultacijos telefonu „Tėvų linijoje“ nuo liepos pradžios teikiamos ir rytais – nuo 9 val. Nemokamai ir anonimiškai pasitarti su psichologu įvairiais vaikų auklėjimo klausimais galė...

Maištaujančio paauglio globa – nuostabi patirtis

Maištaujančio paauglio globa – nuostabi patirtis

Norinčių globoti ar įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus mūsų šalyje vis daugiau. Tačiau dažniausiai tokie žmonės tikisi, kad galės rūpintis mažais, vos kelerių metų vaikais. Dar vis gajus įsitikinimas, k...

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai

Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, ...

Paaiškėjo, kad pradinukai užduotis internete sprendė dažniau nei abiturientai

Paaiškėjo, kad pradinukai užduotis internete sprendė dažniau nei abiturientai

Jau įpusėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, tad belaukiant jų rezultatų galima palyginti, kaip aktyviai mokslo metų metu internetu mokėsi skirtingų klasių mokiniai. Vienos didžiausių Lietuvos skaitmenin...