Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas
GEG 06
2020-05-06 09:40 2020

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai: Lietuvoje daugėja pykčio ir streso.

Tyrimą atliko UAB „Žmogaus studijų centras“ ir UAB „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18-74 m.  Lietuvos gyventojų apklausomis.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą žmonių, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį –   daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė, kad po patirto šoko emocijos ėmė gerėti. Didžiausias pokytis buvo patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 64,3 proc. iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 proc., jaučiančių pyktį  – nuo 35,6 iki 29,3 proc., streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento. Tačiau ši teigiama dinamika ilgai netruko.

Naujausia apklausa, atlikta balandžio 28-30 dienomis, atskleidė, kad praėjus 20 dienų nerimo ir liūdesio lygis išliko stabilus, tačiau regimai padaugėjo pykčio (nuo 29,3 proc. iki 35,7 proc.), kuris pasiekė pirmųjų šoko savaičių lygį, išaugo streso lygis (nuo 33,8 proc. iki 41,7 proc.).

„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Tačiau, nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu – pradėjo vėl blogėti.

„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Jei krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, tai dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų. Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys – mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad  nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, – sako psichoterapeutas G. Chomentauskas.

Jo teigimu, šiuo periodu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti  bendradarbiavimui. „Pandemijos pradžioje buvo demonstruojama gana didelė visuomenės vienybė, ją svarbu išsaugoti ir dabar, kai reikia stotis ant kojų ir įveikti ekonomikos krizę. Žmonės jau senokai nori pilnaverčio gyvenimo, svarbu nedelsti ir parodyti kelią, kaip mes kartu jo pasieksime. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina“, – tvirtina G.Chomentauskas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad blogėjant finansinei padėčiai ir nematant būdų, kaip spręsti ne nuo paties individo priklausančias problemas, paprastai stebimas agresijos didėjimas. Ji gali būti kreipiama tiek prieš aplinką (smurtas), tiek ir prieš save (fizinis ir psichinis žalojimasis). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius, kurie gali būti sukelti epidemijos krizės, ir šalinti jų emocines priežastis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį į veiklos „po karantino“ planavimo būtinybę. „Šiandien verslui tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti žmonėms darbo vietas ir suteikti kiek galima didesnį saugumo jausmą. Vienas iš būdų – planuoti veiklos scenarijus ir brėžti savo darbuotojams bent jau artimiausios ateities perspektyvą. Taip galima sumažinti stresą, kuris kyla dėl nežinomybės“, – komentuoja draudimo bendrovės vadovas.

Pasak jo, optimizmo turėtų suteikti ir nuoseklus karantino švelninimas. „Mes jau pradėjome atidarinėti savo pardavimų ir klientų aptarnavimo skyrius. Atsidaro vis daugiau paslaugų ir prekybos vietų. Manau, kad tai sukuria jausmą, jog gyvenimas palengva grįžta į vėžes“, – kalba M. Jundulas.

PR SERVICE inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

Aktualu neturintiems darbo: jau galima kreiptis dėl darbo paieškos išmokos

Aktualu neturintiems darbo: jau galima kreiptis dėl darbo paieškos išmokos

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, did...

Migrantų vaikai mokėsi atpažinti emocijas – dažniausiai šypsosi prisiminę savo kraštą

Migrantų vaikai mokėsi atpažinti emocijas – dažniausiai šypsosi prisiminę savo kraštą

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvenantys vaikai susipažino su pagrindinėmis emocijomis ir risdami emocijų kubą mokėsi jas atvaizduoti. Parodyti džiaugsmo, liūdesio, baimės ar kitas emocijas veido mimikos...

Vaikų vasaros poilsio stovykla „Įgūdžių žiedas“

Vaikų vasaros poilsio stovykla „Įgūdžių žiedas“

Šių metų birželio 8-19 dienomis Jonavos pradinėje mokykloje vyko dieninė vaikų vasaros poilsio stovykla „Įgūdžių žiedas“. Joje mažųjų stovyklautojų laukė įdomi ir turininga įvairių edukacinių užsiėmimų progr...

Registrų centras: artėjant vasarai pagyvėjo gyvenamųjų namų ir sklypų rinka

Registrų centras: artėjant vasarai pagyvėjo gyvenamųjų namų ir sklypų rinka

Paskutinysis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyt...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

Per karantiną globos centre vaikai ilgiau miega ir džiugina klusnumu – specialistai jau nerimauja dėl izoliacijos pasekmių

Per karantiną globos centre vaikai ilgiau miega ir džiugina klusnumu – specialistai jau nerimauja dėl izoliacijos pasekmių

Kaip karantinas pakeitė didelėmis grupėmis gyvenančių vaikų dienotvarkę ir įpročius, domimės Kėdainių, Kauno rajono laikinuose vaikų namuose bei Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Jonavos r. Psichologai atkre...

Regionuose siuntų kiekiai išaugo net 75 proc. : augimas neaplenkė ir Jonavos

Regionuose siuntų kiekiai išaugo net 75 proc. : augimas neaplenkė ir Jonavos

Karantino metu išaugę LP Express savitarnos terminalų siuntų kiekiai jau kelias savaites muša kalėdinius rekordus. Šioje statistikoje yra ir daugiau netikėtumų. Pasak AB Lietuvos paštas, didžiausi pokyčiai paste...

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Europos narkotikų ir narkomanijos centras (EMCDDA) 2020 m. balandžio pabaigoje iniciavo tyrimą, kurio metu įvertino narkotikų vartojimo įpročius COVID-19 metu Europoje. Internetinėje apklausoje dalyvavo viso...

Mokymai mokytojams bei trečiasis ERASMUS+ KA2 projekto partnerių susitikimas

Mokymai mokytojams bei trečiasis ERASMUS+ KA2 projekto partnerių susitikimas

Mąstyk globaliai – veik lokaliai... Toks Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos mokytojų komandos credo, sugrįžus iš mokymų Latvijoje pagal Erasmus+ KA2 projektą „Sveika ir saugi ugdymosi a...

Žaismingai lyriškas Paskutinis skambutis kino formatu

Žaismingai lyriškas Paskutinis skambutis kino formatu

Įvertinus aplinkybes ir sutelkus kūrybines pajėgas Senamiesčio gimnazijos XXII laidos abiturientams tradicinė Paskutinio skambučio šventė pavirto į „Paskutinio skambučio šou“. Jo nesurengsi ryte, tad abiturienta...

Prognozė: šiemet sparčiausiai didės turto, sveikatos ir medicinos išlaidų draudimo apimtis

Prognozė: šiemet sparčiausiai didės turto, sveikatos ir medicinos išlaidų draudimo apimtis

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies draudimo rinka 2020 m. augs nuosaikiai. Ne gyvybės draudimo rinka turėtų plėstis šiek tiek sparčiau nei gyvybės draudimo rinka. Prognozuojama, kad šiemet sparčiausiai ...

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

Valstybinį asmens apsaugos priemonių rezervą papildė dar viena siunta

Valstybinį asmens apsaugos priemonių rezervą papildė dar viena siunta

Šiandien iš Kinijos į Lietuvą traukiniu atvyko nauja asmens apsaugos priemonių (AAP) siunta, skirta Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervui....

„Tėvų linijoje“ budi daugiau psichologų ir ilgėja darbo laikas

„Tėvų linijoje“ budi daugiau psichologų ir ilgėja darbo laikas

Profesionalių psichologų konsultacijos telefonu „Tėvų linijoje“ nuo liepos pradžios teikiamos ir rytais – nuo 9 val. Nemokamai ir anonimiškai pasitarti su psichologu įvairiais vaikų auklėjimo klausimais galė...

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus

3000 skambučių, 900 laiškų ir 300 žinučių per socialinius tinklus – maždaug tiek užklausų iš klientų kasdien sulaukia AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo centras. Per visą karantino laikotarpį buvo dienų,...

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik...