Marijonos Širvelinės sodyboje – įspūdinga ir įvairiaspalvė jurginų alėja

Marijonos Širvelinės sodyboje – įspūdinga ir įvairiaspalvė jurginų alėja
RGS 10
2018-09-10 08:15 2018

„Aš turbūt nemoku gyventi, nes nieko nespėju“, – gerdama arbatą sako jonavietė Marijona Širvelienė. Studijos Trečiojo amžiaus universitete, darbai sodyboje, visuomeninė veikla, lankymasis kultūros renginiuose – M.Širvelienei iniciatyvų ir gyvenimo džiaugsmo galėtų pavydėti net ir aštuoniolikmečiai. Nesiskundžianti gyvenimu, tačiau rieškučiomis semianti visas jo sroves – tokia yra daugeliui jonaviečių pažįstama M.Širvelienė.

Mokosi vokiečių kalbos

Daugelį metų Marijona praleido mokesčių inspekcijoje ir buvo atsakinga už skolų išieškojimą. Tai, sako pašnekovė, buvo ne tik darbas su klientais, tačiau ir su antstoliais, prokuratūra, kitais finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais, teismais. Ilgi metai mokesčių inspekcijoje tapo ir pačiu geriausiu pakantumo universitetu.

„Apskritai gyvenime piktumu nieko nepasieksi. Nereikia įrodinėti savo tiesos. Konfliktų per visus tuos metus neturėjau, tad tuo labai džiaugiuosi“, – sakė M.Širvelienė.

Išėjus į pensiją moteriai veiklos netrūksta, anaiptol – jos tiek, kad Marijona sako nespėjanti pamatyti, išgirsti, patirti visko, prisiliesti prie visų gėlių, išmokti to, kam seniau pritrūko laiko.  

„Pradėjau lankyti Trečiojo amžiaus universitetą ir gilinu vokiečių kalbos žinias. Mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, tad dabar nutariau ją prisiminti“, – kalbėjo pašnekovė.

Ilgi metai mokesčių inspekcijoje tapo ir pačiu geriausiu pakantumo universitetu.

Be to – tai nėra tik mokymasis, tačiau ir tam tikra bendravimo bei buvimo su bendraminčiais forma. „Nuostabi dėstytoja, susirenka puikūs žmonės, pasikalbame apie keliones, spektaklius. Ten būna labai geras laikas“, – pasakojo M.Širvelienė, žmonėse dažniau pastebinti gerumą, nei blogas jų savybes.

Augina įvairias daržoves

Dar viena moters aistra – gėlės ir daržas. Netoli Ruklos, prie Neries prieš daug metų žemės sklypą kartu su sutuoktiniu įsigijusi M.Širvelienė šiam pomėgiui skiria itin daug laiko.

„Tiek, kad net rankas kartais reikia slėpti“, – juokėsi pašnekovė. Tai, kad gėlių, daržovių galėtų būti mažiau, ne kartą jai yra sakęs ir vyras: „Jis man kalba, kad aš per daug dirbu. Taip, nemažai“.

Negana to, jog sutuoktiniai puoselėja savo 25 arų žemės sklypą, jie savo iniciatyva prižiūri ir maždaug 15 arų Neries pakrantės. Tačiau tai kartais tampa Sizifo darbu – atėję žvejai čia palieka savo pėdsakus. 

„O pačioje sodyboje yra visko: nemažas šiltnamis, pieva, daržas gėlynas. Kalbant apie daržoves, auginu viską: agurkus, pomidorus, svogūnus, česnakus, rūgštynes, burokėlius, morkas, cukinijas, moliūgus ir kitką“, – kalbėjo M.Širvelienė.

Moteris sutinka, jog jiems su sutuoktiniu tiek visko nereikia, tačiau daržo gėrybėmis jie dalinasi su kitais, taip pat aprūpina Vilniuje gyvenančios vienturtės dukters šeimą.

Sodybos puošmena – jurginai

Tačiau ne pieva ir daržas yra didžiausia sodybos puošmena. Čia auga net apie 200 krūmų įvairių spalvų jurginų. Tie, kurie yra susipažinę su gėlininkyste, žino, jog šių gėlių auginimas nėra lengvas.

Iškasti jurginų moteris neskuba, ir net prasidėjus pirmosioms šalnoms dar dangsto juos norėdama, kad kieme gėlės kuo ilgiau džiugintų akis.

„Taip, juos sudėtinga auginti. Nors tai yra daugiametis augalas, bet krūmus rudenį reikia iškasti, per žiemą juos laikyti šiltai ir tada vėl iš naujo sodinti. Kodėl auginu jurginus? Todėl, kad esu labai nemadinga. Daug kas augina įvairius „naujų technologijų“ augalus, tačiau jurginai man primena mūsų senelius, tėvelius. Galvoju, kad tuos prisiminimus reikia išsaugoti“, – kalbėjo M.Širvelienė.

Iškasti jurginų moteris neskuba, ir net prasidėjus pirmosioms šalnoms dar dangsto juos norėdama, kad kieme gėlės kuo ilgiau džiugintų akis.

„Juk jie visu grožiu ir pasirodo tik rudenį. Darom viską, kad tik nuo jų nutolintume šalnas“, - juokėsi Marijona.

Iškasti 200 krūmų jurginų visų pirma yra sunkus fizinis darbas, tačiau sodyboje atsisakyti šių gėlių alėjos Marijona nenori. Atvirkščiai – dar ieško kitokių jų spalvų. Jurginus M.Širvelienė augina jau apie dvi dešimtis metų.

Kaimas, sodas, žemė ir gamta yra tai, kas M.Širvelienei teikia daugiausiai džiaugsmo.

„Buvimas gamtoje, susilietimas su žeme. Iš ten ateina gerumas, džiaugsmas. Mano vyrui toks gyvenimo būdas irgi patinka, tik, žinoma, sodyboje jis užsiima kitais darbais. Seną sodybą  Jonavos rajone įsigijome jau seniai, ir, matyt, ją tvarkysime iki gyvenimo galo“, – sakė pašnekovė.

Viskas įdomu – nėra nuo ko pavargti

M.Širvelienė laiko randa ir kelionėms, ir kultūros renginiams. Ji aktyviai lankosi tiek Jonavos kultūros centro organizuojamuose renginiuose, tiek renginiuose sostinėje.

Labiausiai moteris mėgsta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą ir išgyvena, jei negali pamatyti vienos ar kitos premjeros. Be to, šiame teatre šoka ir jos dukterėčia.

Į Vilnių dažniau nei į Kauną M.Širvelienė važiuoja dėl to, jog sostinėje gyvena jų vienturtė dukra, kuri pasirinko teisininkės profesiją. Tris anūkus turinti M.Širvelienė sako, kad ją džiugina ir buvimas su dukters šeima.

Mane pačią gyvenime džiugina daugelis dalykų ir norisi visko, - sako M.Širvelienė.

„Kas man yra moteriškumas? Sunku trumpai pasakyti. Bet pirmiausia moteris turi būti švelni, gera ir rūpintis šeima.

Žinot, aš galvoju, kad mano dukra yra geresnė už mane. Jau neatsimenu, kaip mes ją auklėjome, bet aš matau, kaip gražiai ji auklėja savo vaikus.

Mane pačią gyvenime džiugina daugelis dalykų ir norisi visko: perskaityti knygą, pamatyti spektaklį, pasiklausyti koncerto. Aišku, juk viską vėliau parodo per televiziją, tačiau tai nėra tas pats, kas pamatyti gyvai. Viskas gyvenime įdomu – nėra nuo ko pavargti“, – kalbėjo M.Širvelienė.

 

Kalbėjosi Jūratė Butkutė

Užsakymo Nr. 2018-09-10/1

 

Nuotraukų galerija