Mažės skolų išieškojimo išlaidos skolininkams – mažės antstolių pajamos

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Sprendimų vykdymo instrukcijai, kurioje nustatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai, mažės skolų išieškojimo išlaidos skolininkams. Seime vykusiame Vyriausybės pusvalandyje teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pateikė informaciją apie antstolių veiklos srityje įgyvendinamas permainas ir kokį poveikį tai turės skolų išieškojimo procesui.

„Nauja skaičiavimo tvarka ne tik sumažins vykdymo išlaidas, jos bus skaidresnės ir iš anksto žinomos bei neleis piktnaudžiauti antstoliams,“ – sako teisingumo ministras E. Jankevičius.

Papildomos vykdymo išlaidos neretai būna perteklinės ir ekonomiškai nepagrįstos. Kai kurie antstoliai, iš to paties skolininko išieškodami kelias skolas, kiekvienoje byloje atlieka atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiuoja vykdymo išlaidas.

Nuo rugpjūčio mėn. išieškant 100 eurų skolą, būtų skaičiuojamos ne didesnės, kaip 36 eurų vykdymo išlaidos.

Išieškodami net ir nedideles 100-300 eurų skolas, kurios sudaro beveik du trečdalius visų įsiskolinimų, antstoliai vien papildomų vykdymo išlaidų prisiskaičiuodavo po 200 eurų ar daugiau. Nuo rugpjūčio mėn. išieškant 100 eurų skolą, būtų skaičiuojamos ne didesnės, kaip 36 eurų vykdymo išlaidos.

2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį: 95 proc. antstolių gauna didesnes nei 3 tūkst. eurų pajamas per mėnesį,  67 proc. antstolių – 6 tūkst. eurų pajamas per mėnesį.

Nauja vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarka sumažins ir antstolių pajamų nelygybę.

Atlikus dešimties antstolių, gaunančių skirtingo dydžio pajamas, pajamų analizę, buvo nustatyta, kad naujas teisinis reguliavimas šių antstolių pajamas sumažins 16-40 procentų. Tų antstolių, kurie nepiktnaudžiavo priskaičiuodami papildomas vykdymo išlaidas, pajamos sumažės mažiau. Taigi nauja vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarka sumažins ir antstolių pajamų nelygybę.

Ministras atkreipė Seimo narių dėmesį, kad nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio nustatyti mažesni išskaitų dydžiai, užtikrinantys, kad net ir minimalų darbo užmokestį gaunančiam skolininkui, nepriklausomai nuo turimų bylų skaičiaus ar skolų rūšies, po išskaitų likusi suma būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis (2019 m.  šis dydis yra 251 eurų). Pavyzdžiui, apie 700 eurų „į rankas“ gaunančiam asmeniui pragyvenimui liktų apie 420 eurų.

Nuo praėjusių metų spalio buvo padidinta skolininko būstui taikoma apsauga.

Teisingumo ministerijos iniciatyva nuo praėjusių metų spalio buvo padidinta skolininko būstui taikoma apsauga. Nuo 6 iki 18 mėnesių prailgintas terminas, per kurį  skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto. Taip pat paskutinis skolininko būstas nebūtų parduodamas dėl santykinai nedidelių skolų. Tik esant 4 tūkst. eurų ar didesnei skolai,  išieškojimą galima nukreipti į paskutinį skolininko būstą (anksčiau ši riba buvo 2 030 eurų).

„Pernai įsigaliojusios pataisos dėl priverstinio skolų išieškojimo leis į skolas įklimpusiems asmenims gyventi oriau ir neįklimpti į naujas skolas,“ – teigia teisingumo ministras.