Medžių kolekcionieriaus svajonė – užauginti išskirtinius augalus

Medžių kolekcionieriaus svajonė – užauginti išskirtinius augalus
SPA 08
2018-10-08 10:41 2018

Apie medžius Išorų kaime (Užusalių sen.) gyvenantis Rolandas Skuja galėtų kalbėti nesustodamas. Medžiai – jo gražiausia muzika ir įdomiausia knyga. Ir ne tik todėl, kad R. Skuja daugelį metų dirbo miškų urėdijoje ar kad pasirinko miškininko profesiją. Tai jam ir pomėgis, o medžius R.Skuja sako kolekcionuojantis.

„Galbūt tai skamba pernelyg garsiai, tačiau iš tiesų toks mano hobis“, - sakė R. Skuja. Kai kuriuos medžius jis įsigijo iš medelynų, kai kuriuos – augino pats.

„Štai už lango kieme auga geltonosios pušys. Pats rinkau jų kankorėžius, sėjau. Tuo užsiimu jau apie 15 metų“, - kalbėjo R.Skuja.

Niekada nesigailėjau dėl savo pasirinkimo. Man tai įdomu.

- Kas atsirado visų pirma: pomėgis medžiams ar profesijos pasirinkimas?

- Sakyčiau, kad visų pirma buvo profesija. Pomėgis atsirado besimokant. Kai studijavau technikume, gyvenau Girionyse, kur buvo nemaža sumedėjusių augalų kolekcija. Ten buvo Botanikos sodas, kuris orientuotas į sumedėjusius augalus. Girionyse yra mūsų miškininkystės lopšys.

- Kokia yra jūsų medžių kolekcija? Minėjote geltonąją pušį. Kas dar?

- Tiesą sakant, buvo ir nepasisekusių mėginimų. Labai norėjau kedro – tikrojo medžio. Ne to, kuris auga Sibire, ten yra sibirinė pušis. Kedras yra kitoks. Tačiau pas mane jis neprigijo. Iš įdomesnių medžių dar turiu didįjį mamutmedį. Tai medis, kuris auga Junginėse Amerikos valstijose ir užauga įspūdingo dydžio. Turiu pasisodinęs ir sekvoją. Medžius auginu ne tik namų kieme, dar turiu šiek tiek žemės prie upės, tad ten taip pat sodinu. Jei prie namų viską sodinčiau, tai paaugus medžiams gyvenčiau tarsi miške.

- Rolandai, kuo jus džiugina medžiai, kodėl esate jų kolekcionierius?

- Sunku pasakyti, kuo džiugina. Įdomus pats procesas. O gal, kai žinai, kad turi retą medį, tai paglosto tavo savimeilę?

- Kaip į jūsų gyvenimą apskritai atėjo miškininkystė?

- Iš šeimos. Tėtis dirbo miškininku. Taip ir užsikabinau. Niekada nesigailėjau dėl savo pasirinkimo. Man tai įdomu.

- Nemažai metų dirbote eiguliu. Jaunesnės kartos atstovams, augantiems technologijų pasaulyje, galbūt sunku suvokti šio darbo specifiką. O ir vyresniems eigulys gali atrodyti tarsi miško sargas, saugantis „nuo netvarkos ir mašinų ūžimo“. O kaip yra iš tiesų?

- Panašiai ir yra. Eigulys turi savo eiguvą ir už ją yra atsakingas. Tai – apsauga, kad niekas nekirstų, nekapotų, priežiūra, atkūrimas, sodinimai, sodmenų priežiūra.

- Pastaruoju metu visuomenėje neretai kyla susipriešinimas dėl kertamų medžių. Vieni sako, kad juos reikia saugoti, kiti - kad reikia retinti, ypač kalbant apie viešąsias erdves. O jums ar gaila kertamo medžio?

Man asmeniškai visą laiką suspausdavo širdį, kai kerta ąžuolus.

- Bendra prasme – taip, gaila. Nors, yra situacijų, kada juo reikia retinti, kada jie būna jau surambėję. Man asmeniškai visą laiką suspausdavo širdį, kai kerta ąžuolus.

- Kur yra ąžuolo stiprybė ir jėga, kodėl būtent šis medis toks gyvas tautosakoje, kodėl stiprybės žmogus ateina ieškoti prie jo?

- Tai yra vienas ilgaamžiškiausių, stipriausių medžių. O tai žmonėms daro įspūdį. Sakykime, drebulė irgi užauga didelė. Bet ji greitai užauga, greitai ir nugriūva. Žmonės iki šiol ginčijasi, kiek metų Stelmužės ąžuolui. Tikslaus atsakymo nėra.

 - Daug metų dirbote miškininku. O pats ar nepasiklystumėte nepažįstamame miške?

- Neturėčiau.

- Iš pirmo žvilgsnio pasakytumėte, kiek medžiui metų? Beje, ar tiesa, kad jų amžius skaičiuojamas pagal rieves?

- Taip, vienareikšmiškai. Kažkada, kai prasidėjo miškų grąžinimas savininkams, teikėm paslaugas savininkams: rodėme ribas, žymėjome medžius. Įsiminė vieno žmogaus supratimas apie medį ir apie mišką. Jis kalbėjo apie pušį, prie kurios buvo pritvirtinta tvora, greičiausiai todėl, kad gyvuliai iš teritorijos neišeitų. O jis ir sako: praeis dešimt metų, ir ši tvora bus nepasiekiama. Iš pradžių nesupratau šio pasakymo, bet galiausiai tapo aišku, kad žmogus įsivaizdavo, jog medžiai auga kaip žolė.

- Jūsų nuomone, ar žmonės saugo ir tausoja mišką?

- Visuomenė tampa kultūringesnė. Pastaraisiais metais pastebiu mažiau šiukšlių, jas žmones surenka, išsiveža. Apskirtai žmonės į mišką eina ne tik grybų ir uogų. Tai – ir laisvalaikio erdvė, kur galima vaikščioti, važiuoti dviračiais.

- Rolandai, kokią eglę per Kalėdas puošiate?

- Gyvą, kirstą. Daug kas sako, kad miškas - ne morkų laukas. Bet tiek miške, tiek morkų lauke yra tie patys biologiniai procesai. Ir mišką, ir morkų lauką reikia retinti.

Aš esu prieš nepasvertą medžių kirtimą. Jei viešoje erdvėje auga senas medis, tačiau jis tvirtas ir sveikas – kam jį kirsti? Juk medis auga ilgai. Tačiau medžius, kurie yra seni ir ligoti, reikia keisti naujais. Visur turi būti balansas ir protas.

Kalbėjosi Jūratė Butkutė

Užsakymo Nr. 20181008/1

 

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Mindaugas Sinkevičius: „Atrasti dangų man visai patinka“

Mindaugas Sinkevičius: „Atrasti dangų man visai patinka“

Tik tada, kai patiri laisvąjį kritimą, supranti, koks tai jausmas.  „Tačiau man labiau patinka kilti į orą, o ne kristi žemyn laisvuoju kritimu“, – sako buvęs Jonavos meras, dabartinis įmonės „Jonavos vandenys“ ...

Marijonos Širvelinės sodyboje – įspūdinga ir įvairiaspalvė jurginų alėja

Marijonos Širvelinės sodyboje – įspūdinga ir įvairiaspalvė jurginų alėja

„Aš turbūt nemoku gyventi, nes nieko nespėju“, – gerdama arbatą sako jonavietė Marijona Širvelienė. Studijos Trečiojo amžiaus universitete, darbai sodyboje, visuomeninė veikla, lankymasis kultūros renginiuose – ...

R. ir V. Mikalauskai: „Duoti geriau, nei gauti“

R. ir V. Mikalauskai: „Duoti geriau, nei gauti“

Renatos ir Valero Mikalauskų sunku nepastebėti. Nuolat nenustygstantys vietoje, besisukantys įvairiose veiklose, besirūpinantys kitais. Ruklos pabėgėlių priėmimo centre dirbantis Valeras sako, kad visuomeninė, s...

Gydytojos Astos Sivolovienės svajonė – išmokti aistringąjį tango

Gydytojos Astos Sivolovienės svajonė – išmokti aistringąjį tango

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė ir šeimos gydytoja Asta Sivolovienė – trijų vaikų mama. Tarp darbo ir buities namuose įsisukusi medikė sako kartais pasvajojanti apie pačius keisčiau...

Po pusmečio tarnybos šauktiniai Egidijus ir Rytis: įgyta patirtis padės mums išgyventi ir nugalėti mūšio lauke

Po pusmečio tarnybos šauktiniai Egidijus ir Rytis: įgyta patirtis padės mums išgyventi ir nugalėti mūšio lauke 1

Pusmetis – daug ar mažai? Nei daug, nei mažai – pakankamai. Pakankamai, kad susivoktum laike, vietoje, vertybėse ir net spėtum pagalvoti apie ateitį. Kad spėtum pasidžiaugti išsipildžiusia svajone, arba pamilti ...

Birutė Gailienė: „Kartais liekame neįvykusiu savo paties stebuklu“

Birutė Gailienė: „Kartais liekame neįvykusiu savo paties stebuklu“ 2

Nuolat – su šypsena ir gerai nusiteikusi. Žvelgiant iš šalies – pernelyg moteriška, kad galėtų kovoti už save. Tokia atrodo Birutė Gailienė. Tačiau tai – tik paradinė pusė. Viena tris vaikus auginanti Birutė nes...

Gausios šeimos galva N. Šalūga: „Išdrįskite - ir sėkmė tikrai ateis“

Gausios šeimos galva N. Šalūga: „Išdrįskite - ir sėkmė tikrai ateis“

Iš pažiūros – atletiškas ir jaunatviškas vaikinas, o iš tiesų – santūrus gausios šeimos tėvas ir atsakingas verslininkas. Toks įspūdis susidaro bendraujant su Nerijumi Šalūga, jonaviečiu, čia gimusiu ir augusiu,...