Mokykla žengianti kartu su gyvenimu

Mokykla visada turi žengti koja kojon su gyvenimu, keistis. Šiandien visa Europa modeliuoja, kaip priimti srautus pabėgėlių, tam reikia ruoštis ir Lietuvos mokykloms. Mokiniams turi būti skiepijama tolerancija karo pabėgėliams, plečiamos pasaulio suvokimo ribos.

Justino Vareikio progimnazija rugsėjo 16 dieną suruošė susitikimą su Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos komanda. Dar pernai rudenį su šia gimnazija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. O suartino mus A. Ramanauskas Vanagas. Šių mokyklų aštuntų klasių mokiniai domėjosi partizanų vado gyvenimu, vyko vieni pas kitus į svečius. Vėliau mokytojai keitėsi metodine patirtimi. O šiemet mus sujungė gilinimasis į emigrantų padėtį mokyklose. Lazdijų M. Gustaičio gimnazija atvažiavo į svečius kartu su projekto Erasmus partneriais. Į Jonavos Justino Vareikio progimnaziją atvyko 55 svečiai iš Italijos, Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Portugalijos. Jie domėjosi, kaip emigrantų vaikai integruojami į ugdymosi procesą. Mokiniai dalinosi savo paaugliškais potyriais apie šalia esančius emigrantus. Savo istorijas papasakojo  Justino Vareikio progimnazijos mokiniai iš Sirijos ir Ukrainos.

Mokytojai susibūrė skaitykloje ir svarstė apie darbo su emigrantais iššūkius. Justino Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė džiaugėsi tokiu gausiu būriu svečių ir noriai dalinosi patirtimi. Ji kalbėjo, jog tai labai atsakinga ir daug dėmesio reikalaujanti sritis. Reikia suprasti šalies, iš kurios atvyksta emigrantas, kultūrą, padėti jam įsilieti į mokyklos gyvenimą. Pavyzdžiui, reikėjo paruošti klasės vaikus tam, jog mergaitė iš Sirijos dėvės hidžabą. Dabar mokiniai reaguoja labai natūraliai ir noriai bendrauja, mergaitė jaučiasi gerai. Atvyksta šeimų su skirtingomis patirtimis. ,,Vieni vaikai labai greitai išmoksta lietuvių kalbą, kitiems sekasi sunkiau, bet mes jiems padedame ir džiaugiamės kiekvienu pasiekimu“,- kalbėjo direktorė.

Darbo su emigrantais specifiką pristatė specialioji pedagogė Lina Zajankauskienė. Ji teigė, jog mokykla pagal turimą informaciją priima vaiką mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai arba, jei iš pateiktų asmens mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų ir pokalbių paaiškėja, kad asmens pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, asmuo turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau. Progimnazijoje parengiamas atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planas: numatoma adaptacinio laikotarpio trukmė, pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, ugdymo procesą, numatomas atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimas per adaptacinį laikotarpį, siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. Visiems iš užsienio sugrįžusiems ar atvykusiems vaikams skiriamos papildomas lietuvių kalbos pamokas (pagrindinis tikslas - išmokyti vaikus šnekamosios lietuvių kalbos). Intensyvus lietuvių kalbos mokymasis gali būti vykdomas iki metų laiko (išimtiniais atvejais ir ilgiau). Mokiniams sudarytos sąlygos lankyti skirtingų dalykų grupines ar individualias konsultacijas. Progimnazijos direktorė džiaugėsi, jog emigrantų integracijos sistema mokykloje veikia gerai, darbas vyksta sklandžiai. Kasmet sulaukiame grįžtančių iš užsienio lietuvių vaikų. Šiuo metu progimnazijoje mokosi 6 lietuviai, grįžę iš emigracijos. Dar mokosi sirai,  čėčėnai, ukrainiečiai, kurie jau gražiai taria lietuviškus žodžius. Vieni lengviau, kiti sunkiau, bet visi noriai mokosi. Lietuvių kalbos mokytoja Loreta Kazlauskienė pasidalino patirtimi, kaip dirba mokydama suaugusių grupes lietuvių kalbos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Išklausėme Erasmus projekto svečių. Kolegė iš Austrijos teigė, jog jų mokykloje yra klasių, kur jau 50% moksleivių – emigrantai, o Ispanijos mokyklose užsieniečiai vidutiniškai sudaro 25% besimokančiųjų. Erasmus projekto svečiams labai įdomi mūsų darbo patirtis, o mums jų.

Vėliau vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo  centrą, kur direktorius Robertas Mikulėnas pristatė centro veiklą, aprodė, kaip įrengtos erdvės. Svečiai viskuo domėjosi ir daug klausinėjo. Pavargę, pilni įspūdžių išsiskyrėme linkėdami įdomaus ir prasmingo darbo Erasmus projekto dalyviams, o atsisveikindami su Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos komanda jau planavome kitas veiklas. Mus su šia gimnazija suartino bendras noras siekti inovacijų ir žengti kartu su gyvenimu.

Justino Vareikio progimnazijos Metodinės tarybos pirmininkė Loreta Kazlauskienė