Mokyklos valgykla: ar ilgai dar žvanginsime centais?

Mokyklos valgykla: ar ilgai dar žvanginsime centais?
RGS 26
2019-09-26 12:54 2019

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin sparčiai auga atsiskaitymų negrynaisiais pinigais skaičius, tačiau mes vis dar velkamės Europos uodegoje. Vienas tokių nepajudinamų bastionų, kur karaliauja grynieji, – mokyklų valgyklos. Lietuvos bankas kartu su partneriais imasi iniciatyvos, kad čia atsirastų šiuolaikiškų atsiskaitymo alternatyvų. 

Komentuoja Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas.

Galimybė naudotis skirtingais finansiniais produktais – banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ar kitomis elektroninio atsiskaitymo priemonėmis – yra susijusi su jaunuolių finansinio raštingumo pasiekimais. Tą atskleidė tarptautinis penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas, kurį kas trejus metus vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šią savarankiško finansų tvarkymo patirtį vaikai įgaus tada, kai ir tėvai, ir mokykla bus aktyviai į tai įsitraukę, suteikdami ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių priemonių bei galimybių.

Tik apie 10 proc. Lietuvos mokyklų sudaro galimybę moksleiviams ir pedagogams valgykloje atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Pirmoji savarankiško finansų tvarkymo patirtis prasideda dar mokyklos valgykloje. Dauguma tėvų pradinukams kiekvieną rytą vis dar į delną įdeda smulkių monetų bandelei, tačiau paaugliui kišenpinigius jau galėtų pervesti į sąskaitą, o mokėjimams naudoti elektroninę mokėjimo priemonę. Taip paaugliai įgytų ne tik supratimą, kaip apmokėti pirkinius, bet ir mokytųsi planuoti savo finansus naudodamiesi naujoviškomis finansų planavimo priemonėmis. Akivaizdu, kad supratimas apie finansines paslaugas bei praktinė patirtis praverčia ir pradedant savarankišką gyvenimą.

Deja, šiuo metu tik apie 10 proc. Lietuvos mokyklų sudaro galimybę moksleiviams ir pedagogams valgykloje atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. O galimybių šiais laikais tikrai yra labai įvairių – valgyklos gali priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, įdiegti elektroninę piniginę, susietą su moksleivio pažymėjimu ar kita panašaus pobūdžio kortele (pvz., vilniečio kortele). Vienos maitinimo įmonės, įdiegusios elektroninius mokėjimus, vadovė prisipažino, kad, suteikus galimybę vaikams atsiskaityti ne tik grynaisiais, mažėja rūpesčių dėl grynųjų pinigų apskaitos ir sutaupoma daugiau laiko. Nepaisant to, dauguma maitintojų vis dar vengia alternatyvių atsiskaitymo priemonių ir iš inercijos kiekvieną popietę praleidžia skaičiuodami centus.  

Tam, kad dauguma mokyklų valgyklų pasivytų laiką ir suteiktų galimybę už dienos pietus susimokėti ne tik grynaisiais pinigais, būtinas ir savivaldybių palaikymas. Kai kurios savivaldybės jau žengia pirmuosius žingsnius diegdamos atsiskaitymus negrynaisiais mokyklose – jos šį klausimą sprendžia įvairiai. Vienos perka maitinimo paslaugą centralizuotai, kitos parengia rekomenduojamas tipines maitinimo paslaugų pirkimo sąlygas, kuriose numatyta sudaryti galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tiek vienų, tiek kitų sėkmė priklausys tiek nuo pasirinkto elektroninio atsiskaitymo būdo, tiek ir nuo to, ar visi mokiniai bus aprūpinti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Tėvų patirtis rodo, kad čia taip pat susiduriama su nemenkais iššūkiais. 

Pilotinį projektą dėl atsiskaitymų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis mokyklų valgyklose įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija. Pradėjus įgyvendinti šį projektą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais buvo kas penktoje Vilniaus mokykloje, o šių mokslo metų pradžioje tokią galimybę jau siūlė trečdalis. Per artimiausius metus tikimasi, kad kas antroje mokyklos valgykloje jau bus galima atsiskaityti ir negrynaisiais. Vis dėlto pagrindinis iššūkis, kurį reikia įveikti – tai moksleivių bei jų tėvų gebėjimas ir noras naudotis naujomis atsiskaitymų galimybėmis. 

Siekdami pašalinti įvairias kliūtis diegiant atsiskaitymų alternatyvą mokyklose, koordinuotų veiksmų ėmėsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Mokėjimų taryba, kurioje bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjai, vartotojai, įmonės, valstybės institucijos ir mokslo įstaigos, 2019 m. nusprendė pradėti spręsti šį klausimą. Artimiausiu metu ketinama parengti rekomendacijas, kaip įdiegti atsiskaitymus negrynaisiais daugumoje Lietuvos mokyklų. Siekiant interesų balanso grupėje dalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių atstovai. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės mokyklų administracijoms spręsti kylančius klausimus ir sukurti patogias mokėjimų alternatyvas tėvams ir moksleiviams.   


Lietuvos banko inf. 

Panašūs straipsniai

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Ner...

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

Jonavietis Marius Libas (20 m.) – muzikalus vaikinas, studijuojantis populiariąją muziką Pietų Anglijoje, Falmouth Universitete (daugiau...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Vaikas bėga iš namų: bausti ar padėti?

Vaikas bėga iš namų: bausti ar padėti?

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip ...

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Elektroninei prekybai karantino metu aplenkus net kalėdinę prekybą, ne ką mažiau išaugo ir siuntų savitarnos terminaluose kiekiai. AB Lietuvos pašto duomenimis, gyventojų naudojimasis terminala...

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus 1

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „Regitra“, kurioje retas nėra buvęs, tad ir įvairių istorijų gausu. O ypač – apie vairavimo egzaminus. Taigi, „Regitros“ egzaminuotojas pasakoja, koki...

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Su neigiamais stereotipais susijusios visuomenės grupės vis dar patiria spaudimą darbe, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, atskleidusi, kad šalies gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti kartu su an...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio. Bent kartą...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

Organų donorystės procesas buvo koordinuojamas ir kruvinąją sausio naktį

Organų donorystės procesas buvo koordinuojamas ir kruvinąją sausio naktį

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio13-osios nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, ka...

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra senjorams. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centr...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Kovo 19 dieną prasidės jubiliejinis 25-asis kino festivalis „Kino pavasaris“. 16-oje Lietuvos miestų festivalį atidarys prancūzų režisierės Alice Winocour drama „Proksima“. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė g...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...