Mokytojų apklausa: paauglių ekonomikos žinios vis dar šlubuoja, mokyti pradedama per vėlai

Mokytojų apklausa: paauglių ekonomikos žinios vis dar šlubuoja, mokyti pradedama per vėlai
RGP 20
2019-08-20 10:25 2019

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek paauglių – ekonominis raštingumas yra menkas. Tai patvirtina ir ekonomikos mokytojų apklausa. Iš apklausoje dalyvavusių trečdalio šalies ekonomikos mokytojų, mažiau kaip 2 proc. mano, kad paauglių ekonominis raštingumas yra puikus. Dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų pedagogų pastebi, kad mokiniai nesugeba ekonomikos principų taikyti realybėje, net jei juos ir išmoksta. 

„Siekdami valstybės institucijų išsikelto tikslo – pagal ekonomikos žinias viršyti EBPO šalių vidurkį, pirmiausia turime atsižvelgti į pačių mokytojų nuomonę ir realias kasdienes problemas. Juo labiau kad prieš metus daryta visuomenės apklausa parodė, kad dauguma žmonių ekonomikos žinių įgauna būtent mokymosi įstaigose“, – teigia mokytojų apklausą atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė. 

Apklausus ekonomikos mokytojus 57-iose šalies savivaldybėse paaiškėjo, kad jie ekonomikos mokymo programą vertina kaip iš dalies atitinkančią poreikį. Tačiau daugiau kaip trečdalis pedagogų jos tiesiog nespėja išdėstyti. 99 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų teigia, kad ekonomikos būtina mokyti nuo jaunesnio amžiaus, tai daryti nuosekliau. Šiuo metu ekonomikos mokoma 9-10 klasėse, tam bendrojo ugdymo programoje skiriama 30 valandų per 12 mokyklos metų. 

Tarptautiniai ekspertai taip pat rekomenduoja finansinio raštingumo mokyti ankstesniame amžiuje 

„Pradedama mokyti per vėlai, kai mokiniai jau turi susiformavusią nuomonę ir juos reikia „permokinti“. Tarptautiniai ekspertai taip pat rekomenduoja finansinio raštingumo mokyti ankstesniame amžiuje – gerus ekonominio raštingumo rezultatus rodančios šalys, pavyzdžiui, Australija, Nyderlandai, taip ir daro. Žinoma, mokinių krūvis ir taip didelis, dėl to efektyvu būtų ją labiau integruoti į kitus dalykus jau nuo pradinių klasių. Tokį sprendimą diktuoja ir  ekonomiškai raštingų šalių patirtis – daugelyje mokiniai mokosi pagal jungtinį socialinių disciplinų modelį“, – teigia M. Vyšniauskaitė. 

Trečdalis apklaustų mokytojų pastebi, kad mokiniams trūksta motyvacijos. Vis dėlto tik 8 proc. mano, kad padėtų privalomas ekonomikos egzaminas.  

„Iš tiesų reikalinga pagalba – galimybė mokytojams kelti kvalifikaciją, kad jie turėtų daugiau įgūdžių, kaip mokinį sudominti ir susieti dėstomus dalykus su kasdienybe. Juo labiau kad ekonomikos dažniausiai moko kitų sričių specialistai. Juk ir patys mokytojai, būdami arčiausiai mokinių, mato, kad veikia ne išorinių priemonių taikymas, tokios kaip egzaminas, o vidinės motyvacijos žadinimas. Tai garantuoja, kad įgyti įgūdžiai taps jaunų žmonių elgesio normomis, o nepasimirš vos nuskambėjus pamokos pabaigos skambučiui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė.  

Ekonomikos mokytojai teigia, kad svarbiausia išmokyti pagrindinių ekonomikos principų. Antrąją vietą daugelis mokytojų skyrė asmeniniams finansams, trečią – praktinei verslumo patirčiai, mažiausiai svarbu pasirodė mokyti valstybės finansų. 

„Šis faktas svarbus, nes viešoje erdvėje dažnai pasigirsta iniciatyvų ekonomiką supaprastinti iki verslumo ar asmeninių finansų. Mokytojai teigia, kad to per maža. Juk tiek asmeninių finansų valdymo priemonės, tiek viešųjų išlaidų prioritetai gali pasikeisti per kelis metus, o ekonomikos dėsniai ir principai išlieka aktualūs. Svarbiausia – išmokyti mąstyti, suprasti ekonominę logiką, ją taikyti, analizuoti realius reiškinius ir juos vertinti. Pavyzdžiui, aiškinti, iš kur atsiranda pinigai, kodėl pasirinkimai kainuoja, kaip formuojasi kaina ir panašiai. Perpratus pagrindinius ekonomikos principus, daug paprasčiau bus ir elgtis su savo pinigais, tvarkyti asmeninį biudžetą, kurti verslą. Ekonomikos neišmanymas sukelia skaudžių pasekmių“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.   

Apklausą ir išsamią jos analizę galite skaityti ir parsisiųsti čia: http://bit.ly/2TvW9fF 

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.  

 

Panašūs straipsniai

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Su neigiamais stereotipais susijusios visuomenės grupės vis dar patiria spaudimą darbe, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, atskleidusi, kad šalies gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti kartu su an...

Ką daryti tėvams, susiduriantiems su brolių/seserų peštynėmis ir konkurencija?

Ką daryti tėvams, susiduriantiems su brolių/seserų peštynėmis ir konkurencija?

Kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ar seserų, tuo aršesnė konkurencija ir tarpusavio kovos. Tėvai dažnai nerimauja, kad tai nemeilės ir įtemptų santykių tarp brolių ar se...

Kas slypi po vaiko ištartu „nenoriu mokytis“?

Kas slypi po vaiko ištartu „nenoriu mokytis“?

Jūsų vaikui trūksta atkaklumo mokantis naujų dalykų? Jis nenori atlikti namų darbų, o neišmoktas pamokas lydi suprastėję pažymiai? Gal vaikas nuolat priešgyniauja ir namai tamp...

Akcija „Būsiu pirmūnas“ kviečia palengvinti mokslo metų pradžią

Akcija „Būsiu pirmūnas“ kviečia palengvinti mokslo metų pradžią

Šį savaitgalį Jonavoje esančiuose prekybos centruose „Iki“ ir „Norfa“ vyks jau tradicine tapusi socialinėakcija „Būsiu pirmūnas“. Akcija mieste vyksta jau keletą metų ir spėjo tapti gražia tra...

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje nesibaiminama įvairovės

Jonavos Justino Vareikio progimnazija – viena iš tų mokyklų, kur gerai jaučiasi visi vaikai. Čia mokosi ne tik specialiųjų poreikių turintys mokiniai, bet ir į Lietuvą sugrįžusių emigrantų vaikai bei besiadaptuo...

Palmių aliejus maišomas į degalus: šį faktą žino tik kas dešimtas lietuvis

Palmių aliejus maišomas į degalus: šį faktą žino tik kas dešimtas lietuvis

Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa. Pusė Į ES įvežamo palmių aliejaus skiriama degalų gamybai, tačiau net 90 proc. lietuvių net nežino, kad palmių ali...

Šiemet mokesčiams dirbome keturiomis dienomis trumpiau nei pernai

Šiemet mokesčiams dirbome keturiomis dienomis trumpiau nei pernai

Gegužės 20-oji šiemet yra simbolinė pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Eko...

Jonavietė pataria nesižavėti skambiomis reklamomis: internetu užsakytos piliulės paguldė į ligos patalą

Jonavietė pataria nesižavėti skambiomis reklamomis: internetu užsakytos piliulės paguldė į ligos patalą 3

Jonavietė Marija Dranginienė (55 m.) jau kurį laiką bando atsikratyti papildomų kilogramų. Moteris pasakoja išbandžiusi specialius, Lietuvoje populiarius kokteilius, pratimus namuose ir pan.  Nors svoris pama...

Po socialinio būsto apžiūros: ,,Siūlomas butas – Jonavos gėda“

Po socialinio būsto apžiūros: ,,Siūlomas butas – Jonavos gėda“ 1

Jonaviečiams devyniolikmetės Deimantės Fominos, ko gero, pristatinėti nebereikia – jau ne kartą rašėme apie šios merginos kovą dėl dukros susigrąžinimo iš globėjų namų (plačiau apie tai galite skaityti ...