Naujos įvežtinės parazitinės ligos Lietuvoje

Naujos įvežtinės parazitinės ligos Lietuvoje
KOV 05
2020-03-05 09:40 2020

Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) gali atlikti retų infekcinių ligų laboratorinius tyrimus. Jos specialistai įvardija Lietuvoje tiriamas ligas. Tai:

  • įvežtinės virusinės infekcijos: virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Dengė, Geltonoji, Krymo Kongo, hemoraginė karštligė su inkstų sindromu), Vakarų Nilo karštligė, Čikungunija, Zika virusinė infekcija;
  • bakterinės ligos: bruceliozė, tuliaremija, maras, juodligė, leptospirozė, legioneliozė, botulizmas ir kt.;
  • vakcinomis valdomos infekcijos: stabligė, difterija, tymai, raudonukė, poliomielitas ir kt.;
  • parazitinės ligos: echinokokozė, leišmaniozė,toksokarozė, tungiazė, trichineliozė, anisakiazė, maliarija ir kt.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2019 m. užregistruota 17 legionierių ligos, 6 listeriozės, 4 tuliaremijos, 2 kriptosporidiazės, po vieną stabligės, botulizmo atvejį. Taip pat 9 dengės karštligės ir 7 įvežtiniai maliarijos atvejai.

NVSPL Parazitologijos poskyrio specialistė Daiva Veitienė papasakojo apie 4 naujas pastarųjų metų įvežtines ligas.

Strongiloidozė 

Apvaliųjų kirmėlių (strongiloidų) sukeliama chroninė liga, kurios metu pažeidžiamas virškinamasis traktas ir žmogui pasireiškia bendrieji alerginiai reiškiniai. Šie helmintai turi itin sudėtingą vystymosi ciklą. Į žmogaus organizmą strongiloidai įsiskverbia per odą arba pakliūna per burną su neplautomis daržovėmis ar vaisiais. Žmogaus organizme parazituojančios patelės yra miniatiūrinės – tik apie 2 mm ilgio. Jos įsirausia į žmogaus žarnų gleivinę. Patinėliai – žymiai mažesni ir nepiktybiniai. Suaugę helmintai parazituoja dvylikapirštėje ir plonojoje žarnose kelis mėnesius. Patelė per parą išskiria apie 50 kiaušinėlių, iš kurių išsineria lervos kiaušinėliams dar esant žmogaus žarnyne.

Parazito įsiskverbimo vietoje atsiranda niežėjimas, eriteminis bėrimas, papulės, kurios po pusvalandžio dingsta. Lokalūs alerginiai dermatitai atsiranda dažniausiai ant kojų pėdų ir pirštų, ten, pro kur dažniausiai įsiskverbia strongiloidų lervos. Po kelių valandų tose vietose atsiranda patinimai, pradeda skaudėti pirštų sąnarius. Po užsikrėtimo praėjus 4–5 savaitėms atsiranda žarnyno pakenkimo reiškiniai. Ligoniai skundžiasi sumažėjusiu apetitu, sunkumu viršutinėje pilvo dalyje, maudžiančiais ar duriančio pobūdžio pilvo skausmais, atsiranda riaugėjimas, rėmuo, pykinimas ir vėmimas, kurie sustiprėja valgio metu ar iš karto po valgio. Pagrindinis simptomas – viduriavimas 20 ar daugiau kartų per dieną. Taip pat pastebimas staigus svorio kritimas.

Filariozė

Apvaliųjų kirmėlių, panašių į siūlą, sukeliama chroninė liga, kurios sukėlėjus (filarijų lervutes) perduoda kraujasiurbiai dvisparniai vabzdžiai. Žmogaus ar gyvūno organizme suaugėliai kirminai limfinėje sistemoje, paodiniame jungiamajame audinyje parazituoja iki 10 metų. Patelės gyvagimdės, jų lervutės, ilgą laiką cirkuliuoja periferiniame kraujyje, paviršiniuose odos sluoksniuose, kituose organuose ir audiniuose, kol jas įsiurbia įkandęs kraujasiurbis vabzdys. Pastarasis įkandimo kitam asmeniui metu lervutes perduoda. Kadangi filarijų yra ne viena rūšis, kiekvienos vystymosi ir sukeliamų žmogui negalavimų pobūdis skirtingas. Kol lervutės cirkuliuoja kraujo srovėje ir limfiniuose takuose, pasireiškia alerginės reakcijos, vėliau – limfagyslių obstrukcija, limfostazė, limfedema ir dramblialigė.

Dirofilaria repens (šių filarijų pasitaiko ir Lietuvoje)

Helminto galutinis šeimininkas yra šuninių ir katinių šeimų atstovai, tačiau jų, kaip ir kitų filarijų lervutes, perneša kraujasiurbiai vabzdžiai, šiuo atveju – uodų patelės. Žmogus – atsitiktinis šeimininkas, tačiau lervutei pakliuvus į žmogaus organizmą, suaugęs kirminas apsigyvena poodiniame jungiamajame audinyje, suauga ir pradeda migruoti. 10–40 proc. atvejų stebima parazito migracija po oda iki 10 cm per parą.

Leišmaniozė 

Parazitinis susirgimas, kuris gali būti visceralinis. Tai reiškia, pakenkiami vidaus organai bei odos ar gleivinių forma. Sukėlėjas – leišmanijos – parazituoja stuburiniuose gyvūnuose, taigi ir žmoguje. Sukėlėjų pernešėjas dažniausiai yra moskitų patelės.

Odos leišmaniozės metu, kai įkanda infekuotas moskitas, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies, toje vietoje susiformuoja raudona papulė, kuri didėja, transformuojasi į opą su nelygiais kraštais arba opa būna pripildyta pūlingo eksudato, iki 6 cm skersmens. Kartais opa gali būti sausa ir nedidelė – iki 2 cm. Ji neskausminga, dažniausiai pasveikstama savaime, tik lieka hipopigmentinis įdubęs randas.

Susirgus visceraline arba vidaus organų leišmanioze dažnai simptomų nebūna arba liga praeina lengva forma, tačiau kartais išsivysto sunki ligos eiga. Pasireiškia karščiavimas, kacheksija, padidėja kepenų ir blužnies parametrai. Dar vienas būdingas šios ligos simptomas – žemės spalvos oda, o ligai progresuojant pažeidžiamas virškinamasis traktas, gręsia išsekimas.

Šistosomatozė

Tai tropinių kraštų parazitų – siurbikių – sukeliamas susirgimas. Ūmioje stadijoje pasireiškia toksiko-alerginiai reiškiniai, o chroninėje – žarnyno ar šlapimo-lytinių takų pakenkimas. Šistosomos parazituoja smulkiausiuose žinduolių šlapimo-lytinių ar žarnyno kraujo induose. Jos maitinasi krauju, dalinai jį absorbuodamos per savo kūno paviršių. Kiaušinėlius jie išskiria į kraujo indus ir subrendę šeimininko audiniuose į išorinę aplinką patenka su šlapimu ar išmatomis (šistosomų vystymosi ciklas gana sudėtingas).  Žmogus jomis užsikrečia gerdamas infekuotą vandenį ar jame braidydamas, maudydamasis. Visi šistosomų kiaušinėliai turi spyglius ar kitokius panašius darinius, galinčius pradurti kraujo indų sieneles. Taip pat jos turi tam tikrus fermentus, kuriuos išskiria lervos, tūnančios kiaušinėliuose, tuo palengvindamos jų prasiskverbimą iš kraujo indų.

Šistosomos žmogaus organizme gali išgyventi 5–8 metus, kartais ir iki 30 metų. Šistosomų lervutėms skverbiantis per odą galimi tokie simptomai kaip šaltkrėtis, niežėjimas, odos patinimas. Parazitai, migruodami į savo nuolatinę vietą, mechaniškai žaloja audinius. Praėjus 3–4 savaitėms po invazijos atsiranda kosulys, skausmas krūtinės ląstoje, šaltkrėtis, dilgėlinė. Parazitams subrendus ir nukeliavus į nuolatinę parazitavimo vietą, priklausomai nuo šistosomų rūšies, atsiranda ir atitinkamų organų ar audinių patologiniai simptomai.

Jei žmogus užsikrečia šlapimo-lytinių takų šistosomomis, chroninio periodo metu šlapime pasirodo kraujas, jis paprastai atsiranda baigiant šlapintis. Turint žarnyno šistosomų atsiranda kraujingas viduriavimas, o kiaušinėliai nunešami į  kepenis. Visos šistosomų rūšys gali įtakoti vėžio išsivystymą.

NVSPL inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

Šiais metais pirmasis Laimo ligos atvejis užregistruotas Jonavos rajone

Šiais metais pirmasis Laimo ligos atvejis užregistruotas Jonavos rajone

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad, dėl ypač palankių meteorologinių sąlygų, vyravusių žiemą ir ankstyvą pava...

Legioneliozė ir jos profilaktika: 2019 m. registruoti atvejai ir Jonavos rajone

Legioneliozė ir jos profilaktika: 2019 m. registruoti atvejai ir Jonavos rajone

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kad dešimtmečius legioneliozė Lietuvoje buvo laikyta vien keliautojų problema, tačiau nuo 201...

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Lietuvoje patvirtinus dar pirmąjį koronaviruso atvejį, Vyriausybė pradėjo organizuoti gydymo paslaugų teikimą viruso plitimo metu. Vienas iš siūlymų buvo atsisakyti planinių operacijų ir vizitų pas gydytojus...

Sumažėjo sergamumas rotovirusine infekcija

Sumažėjo sergamumas rotovirusine infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 143 rotovirusinio enterito atvejai ir tai beveik septynis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (944 atv...

Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu

Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atv...

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Du metus iš eilės Lietuvoje neužregistruota žmonių trichineliozės atvejų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per paskutinius du metus (2018–2019) Lietuvoje žmonių trichineliozės atvejų neužregistruota. 2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 ...

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

Europos vaistų agentūra (EVA) stebi žiniasklaidoje pasirodžius pranešimus, kuriuose nerimaujama, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino re...

Šiemet registruoti 7 legioneliozės atvejai

Šiemet registruoti 7 legioneliozės atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 7 legioneliozės atvejai ir tai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo registruotas tik vienas susi...

Lietuvoje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis

Lietuvoje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvoje šiandien (2020 m. vasario 28 d.) nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronaviruso (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta ...

Šiais metais užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis

Šiais metais užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis

Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šiemet mūsų šalyje užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis. Manoma, kad ligonis šia retai Lietuvoje nustatoma liga užsikrėsti galėjo Indonezijoje...

Mažų vaikų liga Lietuvoje dažniausiai sirgo suaugusieji

Mažų vaikų liga Lietuvoje dažniausiai sirgo suaugusieji

Mažų vaikų liga - Haemophilus influenzae B infekcija – visi sirgę Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus (2015–2019) buvo asmenys, vyresni nei 30 metų, - rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) steb...

Laimo liga ir erkinis encefalitas. Kaip išvengti šių ligų?

Laimo liga ir erkinis encefalitas. Kaip išvengti šių ligų?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyrius informuoja, kad per 2019 m. Jonavos rajone buvo užregistruota 10 erkinio encefalito ir 77 Laimo ligos atvejai. Šiais metais jau užr...

Lietuvoje užfiksuoti 48 koronaviruso atvejai

Lietuvoje užfiksuoti 48 koronaviruso atvejai

Kovo 19-osios vėlų vakarą, prieš vidurnaktį, Lietuvoje patvirtinti dar septyni nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Bendrai Lietuvoje užfiksuoti 48 koronaviruso atvejai.  Penki iš n...

Psichosocialinė paslauga „Minesota“ bus apmokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis

Psichosocialinė paslauga „Minesota“ bus apmokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis

Birželio 10 d. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Valstybinio psichikos sveikatos cent...

Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti 8 meningokokinės infekcijos atvejai. Skiepijimų aprėptys padvigubėjo

Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti 8 meningokokinės infekcijos atvejai. Skiepijimų aprėptys padvigubėjo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį, registruoti 8 susirgimai meningokokine infekcija ir tai penkiais susirgimais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet ...

Trečias įtarimas dėl korona viruso Jonavoje - laimei, naujų atvejų Lietuvoje nėra

Trečias įtarimas dėl korona viruso Jonavoje - laimei, naujų atvejų Lietuvoje nėra

Pirmas įtarimas dėl korona viruso Jonavoje buvo fiksuotas vasario 25-ąją, kuomet iš VŠĮ „Jonavos ligoninės“ jonavietis buvo išvežtas tyrimams į Kauno klinikas. Po kurio laiko Jonavos greitosios pagalbos stoties ...