Nepriklausomų šilumos gamintojų devyni melo ratai

Nepriklausomų šilumos gamintojų devyni melo ratai
LAP 21
2018-11-21 14:23 2018

Nepriklausomų šilumos gamintojų atstovai mėgina sumenkinti grėsmes, kurios kils šilumos ūkiui, kai nuo kitų metų įsigalios jiems palankiai šilumos supirkimo tvarka tvarka. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai meistriškai manipuliuoja gyventojų neišmanymu ir pateikia daugybę klaidinančių teiginių.  

Melas Nr. 1 

Anot Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), savivaldybių valdomoms centralizuotos šilumos tiekimo įmonėms, rūpi tik noras išsaugoti privilegijas, garantuotus pelnus ir metų metus nekintančias šiltnamio sąlygas, todėl jos stoja piestu prieš konkurenciją. 

Bet štai, kodėl tai yra netiesa: pažangių Skandinavijos šalių, o ir Lietuvos patirtis akivaizdžiai parodė, kad konkurencija šilumos ūkyje galima tik šiltuoju laiku, kai susidaro realus perteklius konkurencingų biokuro katilinių. Net Kaune, kur didžiausias skaičius NŠG, keturis šalčiausius žiemos mėnesius jokios konkurencijos nėra, kai jos labiausiai reikia, ir šilumos kainas riboja tik paties reguliuojamo šilumos tiekėjo palyginamoji šilumos gamybos kaina. Dėl to šilumos kainos nukrenta vasarą ir vėl užauga žiemą – ir tai labai piktina šilumos vartotojus. Kai savivaldybių šilumos tiekėjai valdžios įstaigoms pasiūlė visus šilumos gamintojus padaryti reguliuojamais ir dirbti tik dėl vartotojų, NŠG šoko piestu prieš, nes, suprantama, kad jų visiškai netenkina „tie garantuojami reguliuojami pelnai“. Privataus verslo ambicijos ir interesai yra kur kas didesni... 

Melas Nr. 2 

Anot NŠG, tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo bendrovės nuo 2012 m. pradėjo investuoti į biokuro katilines. Lietuvos šilumos rinka tuomet priklausė nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, o didžioji dalis savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių snaudė letargo miegu, nepajudindamos piršto situacijai pakeisti. Tai akivaizdus melas, nes dar gerokai iki NŠG atėjimo biokuras jau dominavo Šiauliuose, Mažeikiuose, Utenoje ir eilėje kitų miestų –  juose šilumos kainos ir dabar pačios mažiausios, nors nėra jokių NŠG. Vilniuje ir Kaune biokuro katilinių plėtrą kaip tik bandė stabdyti tie patys dabartiniai nepriklausomi šilumos gamintojai (KTE, Icor), kurie savo katilines statė „už tvoros“, arba iš viso kituose miestuose, kad tik jos būtų nereguliuojamos. Žinoma, to pagrindinis motyvas – kuo didesnis pelnas, nepasiekiamas valstybinio reguliatoriaus.     

Melas Nr. 3 

Nepriklausomi šilumos gamintojai tvirtina, kad jų investicijos į šilumos gamybą iš biokuro tapo kirčiu ne tik „Gazpromui“, jos pažadino ir tuos pačius šilumos tiekėjus investuoti į biokuro katilines. Biokuras tapo strategine žaliava Lietuvos šilumos rinkai, sumažinusia kainas.

Šis teiginys nekorektiškas, nes puikiai žinoma, kad biokuro katilinių negali būti per daug, nes jų investiciniai kaštai labai dideli. Ekonomiškai ir tvariai plėtrai šilumos tiekėjai naudojo valstybės skiriamą ES paramą. Tik taip galima pasiekti mažas galutines šilumos kainas. Ir priešingai, Kauno pavyzdys rodo, kad beatodairiškai priinvestavus, pajamų nebeužtenka katilinių išlaikymui. Todėl ir prasidėjo „kova“ dėl šios antklodės. 

Melas Nr. 4 

NŠG manipuliuoja skaičiais teigdami, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai nuo 2015 m. sutaupė 30 mln. eurų mažiau mokėdami už šilumą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos. Tai akivaizdi netiesa – iki šiol šiltuoju laikotarpiu daugiausia dirba tik reguliuojamos šilumos tiekėjų biokurą naudojančios katilinės, o šaltuoju - NŠG parduoda šilumą maksimalia kaina, kurią tik leidžia reguliuojama kainų riba. Ji labiausiai ir erzina NŠG, nes riboja pasipelnymo galimybes. 

Melas Nr. 5 

NŠG piktinasi, kad kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose šilumos tiekėjams pakanka pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo sąnaudas, kadangi kitus kaštus, tokius kaip darbuotojų atlyginimai, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos, jiems kompensuoja vartotojai. Tokiu būdu pelnas šioms įmonėms yra garantuojamas automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar jos dirba efektyviai, ar ne. Tačiau NŠG nutyli, kad šilumos tiekėjai savo įrenginiais garantuoja šilumos tiekimo sistemos parametrus ir patikimumą, taip turi daugybę licencijose numatytų prievolių, o jų pelnas negali viršyti 5 proc. – pelno perviršis yra grąžinamas vartotojams. Tuo tarpu NŠG rūpi tik jų pelnas. 

Melas Nr. 6 

Anot NŠG, šiuo metu šilumos tiekėjai turi privilegiją pirma susipirkti savo pačių pagamintą šilumą, net jei ją gamina brangiau, o tik trūkstamą kiekį įsigyti iš nepriklausomų gamintojų. Tačiau tiesa tokia - NŠG naudoja tuos pačius įrenginius ir kurą ir nėra efektyvesni už savivaldybių šilumos tiekėjus, kurie turi pakankamus biokuro katilinių pajėgumus. Tačiau NŠG siekia tas pačias vartotojų lėšas persitempti „už tvoros“. Vartotojams iš to naudos nedaug, o ilguoju laikotarpiu gali atsirūgti energijos brangumu. Prisimimkime, išorinio kapitalo investuotojų dalyvavimo monopolinėse įmonėse patirtį: Gazprom, Dalkia, Vakarų skirstomieji tinklai, LEO ir t.t. 

Melas Nr. 7 

NŠG tvirtina, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių. Jie taip pat nėra skaidriai informuojami, kiek moka už šilumos gamybą, kiek už jos perdavimą, kiek kainuoja klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos. O tiesa štai kokia – NŠG buvo pasiūlyta konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis, atlikti tas pačias funkcijas kaip ir šilumos tiekėjas, visus metus ir kiekvieną mėnesį šilumą gaminti pigiausiais įrenginiais, tačiau gauti vienodą pelno maržą.  Žinoma, NŠG kategoriškai nesutinka, nes „laukinė konkurencija“ leidžia uždirbti daug didesnius pelnus, o ilgalaikė atsakomybė už šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę jiems nerūpi. Privatūs investuotojai tikrai neateina mažinti šilumos kainų uždaroje ir besitraukiančioje šilumos rinkoje. Tą akivaizdžiai liudija VKEKK statistika – privačių operatorių valdomose įmonėse šilumos kainos pačios didžiausios. 

Melas Nr. 8 

NŠG manipuliuoja faktais aiškindama, kad  konkurencijos nauda nepasiekia gyventojų laiku, nes šilumos tiekimo įmonės tą naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu. NŠG labai mėgsta pateikti pavyzdį, kad  kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – daugiau nei 9 mln. eurų.

Tiesa tokia, kad šios permokos, kurios susidaro tik įmonėms efektyvinant veiklą, grąžinamos gyventojams. Būtent dėl to NŠG ir nesutinka nieku gyvu būti reguliuojamais, nes tada pasiektą ekonominį efektą tektų perduoti šilumos vartotojams, ką ir padarė Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai, pagal VKEKK nustatytą tvarką. Daug maloniau ekonomiją paversti pelnu ir „priglausti sau“.    

Melas Nr. 9 

Painios reguliavimo sistemos neišmanančius vartotojus NŠG vis klaidina teiginiais, kad šilumos tiekimo bendrovės jau metų metus kaupia gyventojų pinigus permokų už šilumą pavidalu ir gyventojų sąskaita įmonių pelningumas vos per penkmetį išaugo net ne procentais, o dešimtimis kartų. Tai yra manipuliavimas informacija – visuose energetikos sektoriuose civilizuotose šalyse taikoma ilgalaikė kainodara. Dėl investicijų, optimizavimo ar kitų priemonių pasiektas ekonominis efektas naudojamas reinvesticijoms, apyvartinėms lėšoms (klimatinių sąlygų kompensavimui) ir t.t. O pasibaigus reguliaciniam laikotarpiui (3-5 metai) perduodamas vartotojams. Valstybės ir savivaldos įmonės savo reguliuojamus pelnus naudoja Lietuvos žmonių gerovei. Ir priešingai, nei NŠG, neišveža jų  nei į Vokietiją, nei į Suomiją, nei į Rusiją ar kitur.  

 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius

 

Panašūs straipsniai

Liepos mėnesį nebus karšto vandens

Liepos mėnesį nebus karšto vandens

Skelbiamas šilumos perdavimo tinklų remonto ir hidraulinių bandymų (HB) grafikas 2019 m. (nebus karšto vandens):  7 gr. boilerinė: Varnutės g. 3, 5, 9, 11, 13; Žemaitės g. 6, 8, 12, 14, 16, 18, 20; Vilti...

Eismo sąlygas sunkina rūkas. Būkite atsargūs!

Eismo sąlygas sunkina rūkas. Būkite atsargūs!

Pietų bei vidurio Lietuvoje, ypač Kauno apskrityje, susiformavęs stiprus rūkas, matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia tik 50 metrų, todėl rekomenduojame būti ypatingai atidiems ir nelenkti kitų tran...

Renovacijos naujiena – valstybės parama senų daugiabučių šilumos punktams modernizuoti

Renovacijos naujiena – valstybės parama senų daugiabučių šilumos punktams modernizuoti 1

Daugiabučių namų modernizavimo programą administruojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ...

Juridiniai asmenys jau gali teikti paraiškas paramai panaudojant „žaliosios“ energijos išteklius

Juridiniai asmenys jau gali teikti paraiškas paramai panaudojant „žaliosios“ energijos išteklius

Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti ...

Energijos taupymo patarimai

Energijos taupymo patarimai 1

Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai teiraujasi - kodėl jiems tenka mokėti daugiau, nei gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų b...

Susisiekimo ministras: sklandi Lietuvos pašto veikla bus užtikrinta

Susisiekimo ministras: sklandi Lietuvos pašto veikla bus užtikrinta

Susisiekimo ministerija apgailestauja, kad nepavyko surasti sutarimo su AB Lietuvos paštas valdybos nariais ir dėkoja už jų indėlį į bendrovės veiklą. Atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susis...

Kietojo kuro katilams nuo kitų metų – nauji reikalavimai

Kietojo kuro katilams nuo kitų metų – nauji reikalavimai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rinkai pateikiami ir pradedami naudoti nauji kietojo kuro katilai privalės atitikti Europos Komisijos reglamente nustatytus ekologin...

Pokyčiai AB Lietuvos pašto valdyboje nesutrikdys pensijų išnešiojimo

Pokyčiai AB Lietuvos pašto valdyboje nesutrikdys pensijų išnešiojimo

Siekdama didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius ir valstybės interesus, spalio 31 d. Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą suformuoti naują AB Lietuvos pašto valdybą. Siekdama užtikrinti darbų ...

Dėl karšto oro ,,tirpsta" keliai - sumažinkite greitį

Dėl karšto oro ,,tirpsta" keliai - sumažinkite greitį

Hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad šiandien ne viename Lietuvos mieste bei rajone termometrų stulpeliai kils gerokai aukščiau 30 laipsnių. Dėl to šalies keliuose gali susidaryti pavojingos eis...

Ar šildymo sezonas jau ant nosies? Ko tikėtis jonaviečiams?

Ar šildymo sezonas jau ant nosies? Ko tikėtis jonaviečiams? 2

Kuomet rugsėjo 20 dieną klausėme Jūsų – ar reikėtų pradėti daugiabučių šildymo sezoną, iki rugsėjo 24 dienos 10 val. iš 1015 apklaustųjų net 517 pasisakė, kad NE. 285 pasisakė TAIP. Atsakymo variantą „Namuose ap...

Kalėdinės dovanos: Jonavos vaikų svajonėse – šilti batai ir striukės

Kalėdinės dovanos: Jonavos vaikų svajonėse – šilti batai ir striukės

Vaikai svajoja kone kasdien. O jūs ar atsimenate apie ką svajojote, kai buvote mažas? Norėjote kuo greičiau užaugti ir tapti nepriklausomu? Svajojote išmokti skraidyti? O gal norėjote gauti ypatingą žaislą, kuri...

Gąsdinantys plastiko ir baterijų atliekų kiekiai po Helovino

Gąsdinantys plastiko ir baterijų atliekų kiekiai po Helovino

JAV ir daugelyje Vakarų šalių švenčiamas Helovinas yra ne tik smagi pramoga. Šios šventės metu sukaupiami milžiniški kiekiai moliūgų, biologiškai neskaidaus plastiko ir baterijų atliekų.  Prelim...

Nelegalūs automobilių ardytojai persikėlė į socialinius tinklus

Nelegalūs automobilių ardytojai persikėlė į socialinius tinklus

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos, Lietuvoje vis dar dažni yra atvejai, kai asmenys užsiima nelegalia įvairių transporto priemonių ardymo veikla. Maža to, iš detalių pardavimo siekiantys pasipelnyt...

Automobilių padangos – plastiko teršėjas, apie kurį niekada nepagalvotumėte

Automobilių padangos – plastiko teršėjas, apie kurį niekada nepagalvotumėte

Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automob...

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybėmis pradeda bendrą nekilnojamojo turto auditą

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybėmis pradeda bendrą nekilnojamojo turto auditą

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – ir Lietuvos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos pradeda vykdyti bendrą savivaldybių nekilnojamojo turto (NT) auditą. Toks projektas šalyje bus vykdom...

Kompensuojamųjų vaistų kainynas pasipildė naujais generiniais vaistais

Kompensuojamųjų vaistų kainynas pasipildė naujais generiniais vaistais

Šiandien įsigaliojo naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, medikamentų prieinamumas nuolat gerėja. Taip pat geroka...