Nepriklausomų šilumos gamintojų devyni melo ratai

Nepriklausomų šilumos gamintojų devyni melo ratai
LAP 21
2018-11-21 15:23 2018

Nepriklausomų šilumos gamintojų atstovai mėgina sumenkinti grėsmes, kurios kils šilumos ūkiui, kai nuo kitų metų įsigalios jiems palankiai šilumos supirkimo tvarka tvarka. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai meistriškai manipuliuoja gyventojų neišmanymu ir pateikia daugybę klaidinančių teiginių.  

Melas Nr. 1 

Anot Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), savivaldybių valdomoms centralizuotos šilumos tiekimo įmonėms, rūpi tik noras išsaugoti privilegijas, garantuotus pelnus ir metų metus nekintančias šiltnamio sąlygas, todėl jos stoja piestu prieš konkurenciją. 

Bet štai, kodėl tai yra netiesa: pažangių Skandinavijos šalių, o ir Lietuvos patirtis akivaizdžiai parodė, kad konkurencija šilumos ūkyje galima tik šiltuoju laiku, kai susidaro realus perteklius konkurencingų biokuro katilinių. Net Kaune, kur didžiausias skaičius NŠG, keturis šalčiausius žiemos mėnesius jokios konkurencijos nėra, kai jos labiausiai reikia, ir šilumos kainas riboja tik paties reguliuojamo šilumos tiekėjo palyginamoji šilumos gamybos kaina. Dėl to šilumos kainos nukrenta vasarą ir vėl užauga žiemą – ir tai labai piktina šilumos vartotojus. Kai savivaldybių šilumos tiekėjai valdžios įstaigoms pasiūlė visus šilumos gamintojus padaryti reguliuojamais ir dirbti tik dėl vartotojų, NŠG šoko piestu prieš, nes, suprantama, kad jų visiškai netenkina „tie garantuojami reguliuojami pelnai“. Privataus verslo ambicijos ir interesai yra kur kas didesni... 

Melas Nr. 2 

Anot NŠG, tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo bendrovės nuo 2012 m. pradėjo investuoti į biokuro katilines. Lietuvos šilumos rinka tuomet priklausė nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, o didžioji dalis savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių snaudė letargo miegu, nepajudindamos piršto situacijai pakeisti. Tai akivaizdus melas, nes dar gerokai iki NŠG atėjimo biokuras jau dominavo Šiauliuose, Mažeikiuose, Utenoje ir eilėje kitų miestų –  juose šilumos kainos ir dabar pačios mažiausios, nors nėra jokių NŠG. Vilniuje ir Kaune biokuro katilinių plėtrą kaip tik bandė stabdyti tie patys dabartiniai nepriklausomi šilumos gamintojai (KTE, Icor), kurie savo katilines statė „už tvoros“, arba iš viso kituose miestuose, kad tik jos būtų nereguliuojamos. Žinoma, to pagrindinis motyvas – kuo didesnis pelnas, nepasiekiamas valstybinio reguliatoriaus.     

Melas Nr. 3 

Nepriklausomi šilumos gamintojai tvirtina, kad jų investicijos į šilumos gamybą iš biokuro tapo kirčiu ne tik „Gazpromui“, jos pažadino ir tuos pačius šilumos tiekėjus investuoti į biokuro katilines. Biokuras tapo strategine žaliava Lietuvos šilumos rinkai, sumažinusia kainas.

Šis teiginys nekorektiškas, nes puikiai žinoma, kad biokuro katilinių negali būti per daug, nes jų investiciniai kaštai labai dideli. Ekonomiškai ir tvariai plėtrai šilumos tiekėjai naudojo valstybės skiriamą ES paramą. Tik taip galima pasiekti mažas galutines šilumos kainas. Ir priešingai, Kauno pavyzdys rodo, kad beatodairiškai priinvestavus, pajamų nebeužtenka katilinių išlaikymui. Todėl ir prasidėjo „kova“ dėl šios antklodės. 

Melas Nr. 4 

NŠG manipuliuoja skaičiais teigdami, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai nuo 2015 m. sutaupė 30 mln. eurų mažiau mokėdami už šilumą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos. Tai akivaizdi netiesa – iki šiol šiltuoju laikotarpiu daugiausia dirba tik reguliuojamos šilumos tiekėjų biokurą naudojančios katilinės, o šaltuoju - NŠG parduoda šilumą maksimalia kaina, kurią tik leidžia reguliuojama kainų riba. Ji labiausiai ir erzina NŠG, nes riboja pasipelnymo galimybes. 

Melas Nr. 5 

NŠG piktinasi, kad kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose šilumos tiekėjams pakanka pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo sąnaudas, kadangi kitus kaštus, tokius kaip darbuotojų atlyginimai, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos, jiems kompensuoja vartotojai. Tokiu būdu pelnas šioms įmonėms yra garantuojamas automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar jos dirba efektyviai, ar ne. Tačiau NŠG nutyli, kad šilumos tiekėjai savo įrenginiais garantuoja šilumos tiekimo sistemos parametrus ir patikimumą, taip turi daugybę licencijose numatytų prievolių, o jų pelnas negali viršyti 5 proc. – pelno perviršis yra grąžinamas vartotojams. Tuo tarpu NŠG rūpi tik jų pelnas. 

Melas Nr. 6 

Anot NŠG, šiuo metu šilumos tiekėjai turi privilegiją pirma susipirkti savo pačių pagamintą šilumą, net jei ją gamina brangiau, o tik trūkstamą kiekį įsigyti iš nepriklausomų gamintojų. Tačiau tiesa tokia - NŠG naudoja tuos pačius įrenginius ir kurą ir nėra efektyvesni už savivaldybių šilumos tiekėjus, kurie turi pakankamus biokuro katilinių pajėgumus. Tačiau NŠG siekia tas pačias vartotojų lėšas persitempti „už tvoros“. Vartotojams iš to naudos nedaug, o ilguoju laikotarpiu gali atsirūgti energijos brangumu. Prisimimkime, išorinio kapitalo investuotojų dalyvavimo monopolinėse įmonėse patirtį: Gazprom, Dalkia, Vakarų skirstomieji tinklai, LEO ir t.t. 

Melas Nr. 7 

NŠG tvirtina, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių. Jie taip pat nėra skaidriai informuojami, kiek moka už šilumos gamybą, kiek už jos perdavimą, kiek kainuoja klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos. O tiesa štai kokia – NŠG buvo pasiūlyta konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis, atlikti tas pačias funkcijas kaip ir šilumos tiekėjas, visus metus ir kiekvieną mėnesį šilumą gaminti pigiausiais įrenginiais, tačiau gauti vienodą pelno maržą.  Žinoma, NŠG kategoriškai nesutinka, nes „laukinė konkurencija“ leidžia uždirbti daug didesnius pelnus, o ilgalaikė atsakomybė už šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę jiems nerūpi. Privatūs investuotojai tikrai neateina mažinti šilumos kainų uždaroje ir besitraukiančioje šilumos rinkoje. Tą akivaizdžiai liudija VKEKK statistika – privačių operatorių valdomose įmonėse šilumos kainos pačios didžiausios. 

Melas Nr. 8 

NŠG manipuliuoja faktais aiškindama, kad  konkurencijos nauda nepasiekia gyventojų laiku, nes šilumos tiekimo įmonės tą naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu. NŠG labai mėgsta pateikti pavyzdį, kad  kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – daugiau nei 9 mln. eurų.

Tiesa tokia, kad šios permokos, kurios susidaro tik įmonėms efektyvinant veiklą, grąžinamos gyventojams. Būtent dėl to NŠG ir nesutinka nieku gyvu būti reguliuojamais, nes tada pasiektą ekonominį efektą tektų perduoti šilumos vartotojams, ką ir padarė Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai, pagal VKEKK nustatytą tvarką. Daug maloniau ekonomiją paversti pelnu ir „priglausti sau“.    

Melas Nr. 9 

Painios reguliavimo sistemos neišmanančius vartotojus NŠG vis klaidina teiginiais, kad šilumos tiekimo bendrovės jau metų metus kaupia gyventojų pinigus permokų už šilumą pavidalu ir gyventojų sąskaita įmonių pelningumas vos per penkmetį išaugo net ne procentais, o dešimtimis kartų. Tai yra manipuliavimas informacija – visuose energetikos sektoriuose civilizuotose šalyse taikoma ilgalaikė kainodara. Dėl investicijų, optimizavimo ar kitų priemonių pasiektas ekonominis efektas naudojamas reinvesticijoms, apyvartinėms lėšoms (klimatinių sąlygų kompensavimui) ir t.t. O pasibaigus reguliaciniam laikotarpiui (3-5 metai) perduodamas vartotojams. Valstybės ir savivaldos įmonės savo reguliuojamus pelnus naudoja Lietuvos žmonių gerovei. Ir priešingai, nei NŠG, neišveža jų  nei į Vokietiją, nei į Suomiją, nei į Rusiją ar kitur.  

 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius

 

Panašūs straipsniai

Seimas reglamentavo nuotolinių šilumos apskaitos priemonių įrengimą

Seimas reglamentavo nuotolinių šilumos apskaitos priemonių įrengimą

Seimas papildė Šilumos ūkio įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4702(3), reglamentuodamas nuotolinių šilumos apskaitos priemonių įrengimą....

Šilumos tiekimo įmonėms modernizuoti – subsidijos iš Klimato kaitos programos

Šilumos tiekimo įmonėms modernizuoti – subsidijos iš Klimato kaitos programos

Centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos aplinkos ministro įsakymu skirtas finansav...

Dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms – subsidijos iš Klimato kaitos programos

Dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms – subsidijos iš Klimato kaitos programos

Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos at...

Lietuvoje įsitvirtins karšti orai

Lietuvoje įsitvirtins karšti orai

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, birželio 9-os naktį vietomis, didesnė tikimybė rytinėje šalies pusėje, numatomi trumpi lietūs, griaudės perkūnija. Kai kur susidarys rūkas. Vėjas rims. Žemiausi...

VERT suderino UAB „Jonavos šilumos tinklai“ investicijas

VERT suderino UAB „Jonavos šilumos tinklai“ investicijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Jonavos šilumos tinklai“ investicijas, kurių bendra vertė 243,11 tūkst. Eur. Didžiausia bendrovės investicija - šilumos perdavimo t...

Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai. Nuo š. m. rugpjūčio 3 d. priimamos paraiškos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų mo...

NATO ir Lietuvos gynyba – dezinformacijos taikiniai

NATO ir Lietuvos gynyba – dezinformacijos taikiniai

NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir sąjungininkų kariai mūsų šalyje tampa vis didesniu melo, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos taikiniu – informuoja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos d...

Suderinta UAB „Jonavos šilumos tinklai“ katilinės rekonstrukcija

Suderinta UAB „Jonavos šilumos tinklai“ katilinės rekonstrukcija

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Jonavos šilumos tinklai“ 2022 metais numatytą atlikti  Girelės rajoninės katilinės Jonavoje rekonstrukciją, įrengiant 8,5 MW šilumos galios biok...

Privačių visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai – valstybės parama

Privačių visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai – valstybės parama

Nuo š. m. birželio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) priima paraiškas privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai. Pagal šį kvietimą į valstybė...

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skelbia kur ir kada nebus karšto vandens

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skelbia kur ir kada nebus karšto vandens

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skelbia šilumos perdavimo tinklų remonto ir hidraulinių bandymų (HB) grafiką 2020 m. (nebus karšto vandens).  Šilumos perdavimo tinklai:  1...

Automobilių sėdynės – augantis atliekų srautas ir sąvartynuose

Automobilių sėdynės – augantis atliekų srautas ir sąvartynuose

Automobilių sėdynės ir automobilinės kėdutės vaikams – augantis neigiamų atliekų srautas, kurį vis sunkiau sutvarkyti. Dėl to įvairiose šalyse daugėja raginimų įtvirtinti gamintojams atsakomybę už šių atliek...

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija dėl hidraulinių bandymų – nebus karšto vandens

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija dėl hidraulinių bandymų – nebus karšto vandens

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skelbia  šilumos perdavimo tinklų remonto ir hidraulinių bandymų (HB) grafiką 2020 m. Skelbiamu laikotarpiu nebus karšto vandens:  Chemikų...

Dėmesio! Kur ir kada nebus karšto vandens

Dėmesio! Kur ir kada nebus karšto vandens

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skelbia šilumos perdavimo tinklų remonto ir hidraulinių bandymų (HB) grafiką 2020 m. Vykdant HB - nebus karšto vandens.   Šilumos perdavimo tinklai: ...

Kaip saugiai pakeisti automobilio padangas karantino metu?

Kaip saugiai pakeisti automobilio padangas karantino metu? 1

Dauguma autoservisų ir karantino metu stengiasi užtikrinti transporto priemonių remonto paslaugas. Naudojimasis nuosavu automobiliu leidžia išvengti viešojo transporto ir tiesioginio kontakto su aplinka. Kai...

225 tonos dezinfekcinio skysčio jau pasiekė rinką

225 tonos dezinfekcinio skysčio jau pasiekė rinką 1

225 tonos dezinfekcinio skysčio – tiek jo buvo pagaminta kovo 14-17 dienomis ir iškeliavo į šalies vaistines bei kitas prekybos vietas Lietuvos visuomenės poreikiams. Tokius duomeni...

Naudotą alyvą degina neteisėtai ir teršia orą

Naudotą alyvą degina neteisėtai ir teršia orą

Automobilių servisuose susidarančios atliekos vis dar kelia nemažai rūpesčių dėl netinkamo jų sutvarkymo.  Transporto priemonių naudota alyva neretai šildomos patalpos ir taip teršiamas oras, tačiau už netin...