Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos

Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos
GRU 13
2019-12-13 12:34 2019

Mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių dalis nuolat auga ir jau siekia 2 procentus visų gyventojų. Tarp 58 tūkstančių čia apsistojusių kitų valstybių piliečių pabėgėliai sudaro nedidelę dalį, tačiau būtent jiems yra sudėtingiausia integruotis tiek į visuomenę, tiek į darbo rinką.

Bene didžiausias pabėgėlių srautas užfiksuotas 2017 metais, kai jų į Lietuvą atvyko 599. Pernai čia įsikūrė 245, šįmet – 423 pabėgėliai, daugiausia – iš Tadžikistano, Rusijos, Sirijos, Irako. Požiūris keičiasi, nors ir pamažu. Tiek vietos gyventojai, tiek kai kurie darbdaviai iki šiol junta priešiškumą pabėgėlių atžvilgiu. Tiesa, stereotipai pamažu nyksta.

Antai 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. šalies gyventojų įsitikinę, jog pabėgėlių pas mus jau per akis ir daugiau nebereikėtų priimti, o net 80 procentų įspėjo, jog atvykėliai susidurs su neigiama visuomenės nuomone.

Tuo tarpu šįmet Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos duomenimis, jau tik 27 procentai respondentų teigė nenorintys, kad pabėgėliai įsikurtų jų kaimynystėje.

„Tas pats tyrimas parodė, kad žmonės pabėgėlius vertina ne pagal asmeninę patirtį – dažniausiai jie net nėra su jais susidūrę. Be to, atskiras grupes, pavyzdžiui, krikščionis ar politinius pabėgėlius, žmonės vertina palankiau. Mano nuomone, tos neigiamos visuomenės nuostatos keičiasi“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Keisti stereotipinį mąstymą padeda ir įvairios edukacinės iniciatyvos, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“, kurios tikslas – keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas parodant, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.

Pirmasis žingsnis – kalbos kursai

Pabėgėliams integruojantis didžiausia iškylanti kliūtis yra kalbos barjeras – kuo menkiau moki lietuviškai, tuo mažesnės galimybės susirasti darbą.

„Dažniausiai tokiais atvejais siūlomas nekvalifikuotas darbas už menkesnį atlygį. O juk atvyksta nemažos šeimos, kuriose paprastai dirba vienas žmogus – vyras.

Sunku ir rasti būstą dėl neigiamų visuomenės nuostatų. Neretai būna sumenkę šių žmonių įgūdžiai pasirūpinti šeima ir savimi, ypač jei jie ilgesnį laiką yra praleidę pabėgėlių stovyklose, kur sprendimai priimami už juos. Ir, žinoma, prisideda psichologinės traumos“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius už Europos Sąjungos lėšas yra atidaręs du pabėgėlių konsultavimo centrus – Kaune ir Klaipėdoje. Čia galima gauti psichologo, teisininko pagalbą, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti renginiuose.

„Taip pat turime kuratorių komandą, kuri su prieglobstį jau gavusiu žmogumi sudaro integracijos planą, nusistato trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, lydi juos į įvairias institucijas.

Tačiau labiau prisidėti galėtų ir visuomenė, ir valstybė. Ji turėtų rasti būdą rengti profesinius kursus keliomis kalbomis, kol atvykėliai nėra išmokę lietuviškai. Taip pat reikalingas profesinis rengimas, perkvalifikavimas. Ir labai svarbus kvalifikacijos pripažinimas, nes neretai žmonės turi išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tik jie Lietuvoje negalioja“, – sakė E. Samuchovaitė.

Siekia kuo greičiau įsidarbinti

Raudonojo Kryžiaus atstovės nuomone, intensyvesni lietuvių kalbos kursai galėtų būti rengiami jau pačioje darbo vietoje.

Tinkamai integruotis ypač padeda paslaugūs ir padedantys bendradarbiai, socialinę atsakomybę suvokiantis darbdavys. Reikia paminėti, kad darbo vietų pabėgėliams sukūrimas yra subsiduojamas. Didžioji dalis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos integruojamų žmonių dirba – apie 90 procentų šeimų vyrų arba viengungių. Jie patys suvokia, kad skiriama parama nėra amžina.

„Ilgiau integruotis į darbo rinką užtrunka moterims. Pirmiausia, tose šalyse, iš kurių atvyksta pabėgėliai, dažnai vyrui įprasta išlaikyti šeimą. Antra, šeimos atkeliauja su vaikais, todėl moterys turi jais rūpintis.

Tačiau vis gausėja tokių atvejų, kai moterys, kurios savo kilmės valstybėje niekada nėra dirbusios, Lietuvoje sugeba įsitraukti į darbo rinką, ima kabintis. Yra nemažai sėkmės istorijų – antai turime anglų kalbą tarptautinėje mokykloje dėstantį žmogų, kuriam puikiausiai sekasi“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Panašūs straipsniai

Jonaviečiai tuoktis neskuba: aukso žiedus sumainiusių porų amžiaus vidurkis didesnis nei visos Lietuvos

Jonaviečiai tuoktis neskuba: aukso žiedus sumainiusių porų amžiaus vidurkis didesnis nei visos Lietuvos

Registrų centro tvarkomos Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, 2019 m. visoje Lietuvoje susituokė 21,3 tūkst. porų, išsiskyrė – 9,2 tūkst. Vien tik Jonavoje per metus užfiksuota 25...

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Su neigiamais stereotipais susijusios visuomenės grupės vis dar patiria spaudimą darbe, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, atskleidusi, kad šalies gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti kartu su an...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Ner...

Šešėlinė ekonomika: apie penktadalis suvartojamo alkoholio ir cigarečių – nelegalūs

Šešėlinė ekonomika: apie penktadalis suvartojamo alkoholio ir cigarečių – nelegalūs

Šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė „į grindis“. Tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos. Tokias tend...

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

Informacinis karas ir propaganda – reiškiniai, kurie, atrodo, turėtų išskirtinai dominti tik žurnalistus, komunikacijos ar informacijos ekspertus, tačiau šiandien taip nėra. „Su propaganda susid...

Kun. Kęstutis Dvareckas: „Požiūris į priklausomybę turinčius žmonės keičiasi. Gaila, kad lėtai“

Kun. Kęstutis Dvareckas: „Požiūris į priklausomybę turinčius žmonės keičiasi. Gaila, kad lėtai“

Priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“ prieš dešimtmetį įkūręs kunigas Kęstutis Dvareckas drąsiai pasakoja nuo priklausomybių išsivadavusių ir naujam gyvenimui pakilusių žmonių istorijas, atvirai kalba apie ...

Žvilgsnis į 2019-uosius: kontrolierė išskyrė 3 ryškiausias lygių galimybių temas

Žvilgsnis į 2019-uosius: kontrolierė išskyrė 3 ryškiausias lygių galimybių temas

Metų pabaigoje lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė apibendrino ir išrinko 3 reikšmingiausias temas, kurioms visuomenė ir organizacijos šiemet skyrė daugiausiai dėmesio. Kontro...

Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis

Lietuvoje auga žygių karštligė. Keliauja ne tik po žinomas vietas, bet ir pasieniais, miškais, pelkėmis

Pastaruoju metu populiarėjantys žygiai įtraukia dešimtis tūkstančių dalyvių visoje Lietuvoje,  kurie yra pasiryžę nupėdinti net ir 40 ar daugiau kilometrų per dieną. Žygių organizatoriai sako, kad žmonės atr...

Dovanų paieškos internetu: kaip išvengti papildomų išlaidų?

Dovanų paieškos internetu: kaip išvengti papildomų išlaidų?

Nespėjus praūžti „Juodojo penktadienio“ išpardavimams, internetinėse parduotuvėse ir vėl apstu patrauklių pasiūlymų – speciali kaina, kalėdinis pasiūlymas, nemokamas prekių pristatymas, šventiniai dovanų rin...

Socialinė kampanija „Rūpestingi tėvai“ skatina būti atidžiais ir dėmesingais savo vaikams

Socialinė kampanija „Rūpestingi tėvai“ skatina būti atidžiais ir dėmesingais savo vaikams

Mokslinių tyrimų išvados ir psichologų, dirbančių su vaikais ir šeimomis, patirtis rodo, kad vaikai pasižymi geresniais mokslo pasiekimais, aukštesne saviverte, atsparumu nesėkmėms, mažiau linkę į destrukcin...

Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?

Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

Jonavietis Marius Libas (20 m.) – muzikalus vaikinas, studijuojantis populiariąją muziką Pietų Anglijoje, Falmouth Universitete (daugiau...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...