Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos

Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos
GRU 13
2019-12-13 13:34 2019

Mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių dalis nuolat auga ir jau siekia 2 procentus visų gyventojų. Tarp 58 tūkstančių čia apsistojusių kitų valstybių piliečių pabėgėliai sudaro nedidelę dalį, tačiau būtent jiems yra sudėtingiausia integruotis tiek į visuomenę, tiek į darbo rinką.

Bene didžiausias pabėgėlių srautas užfiksuotas 2017 metais, kai jų į Lietuvą atvyko 599. Pernai čia įsikūrė 245, šįmet – 423 pabėgėliai, daugiausia – iš Tadžikistano, Rusijos, Sirijos, Irako. Požiūris keičiasi, nors ir pamažu. Tiek vietos gyventojai, tiek kai kurie darbdaviai iki šiol junta priešiškumą pabėgėlių atžvilgiu. Tiesa, stereotipai pamažu nyksta.

Antai 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. šalies gyventojų įsitikinę, jog pabėgėlių pas mus jau per akis ir daugiau nebereikėtų priimti, o net 80 procentų įspėjo, jog atvykėliai susidurs su neigiama visuomenės nuomone.

Tuo tarpu šįmet Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos duomenimis, jau tik 27 procentai respondentų teigė nenorintys, kad pabėgėliai įsikurtų jų kaimynystėje.

„Tas pats tyrimas parodė, kad žmonės pabėgėlius vertina ne pagal asmeninę patirtį – dažniausiai jie net nėra su jais susidūrę. Be to, atskiras grupes, pavyzdžiui, krikščionis ar politinius pabėgėlius, žmonės vertina palankiau. Mano nuomone, tos neigiamos visuomenės nuostatos keičiasi“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Keisti stereotipinį mąstymą padeda ir įvairios edukacinės iniciatyvos, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“, kurios tikslas – keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas parodant, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.

Pirmasis žingsnis – kalbos kursai

Pabėgėliams integruojantis didžiausia iškylanti kliūtis yra kalbos barjeras – kuo menkiau moki lietuviškai, tuo mažesnės galimybės susirasti darbą.

„Dažniausiai tokiais atvejais siūlomas nekvalifikuotas darbas už menkesnį atlygį. O juk atvyksta nemažos šeimos, kuriose paprastai dirba vienas žmogus – vyras.

Sunku ir rasti būstą dėl neigiamų visuomenės nuostatų. Neretai būna sumenkę šių žmonių įgūdžiai pasirūpinti šeima ir savimi, ypač jei jie ilgesnį laiką yra praleidę pabėgėlių stovyklose, kur sprendimai priimami už juos. Ir, žinoma, prisideda psichologinės traumos“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius už Europos Sąjungos lėšas yra atidaręs du pabėgėlių konsultavimo centrus – Kaune ir Klaipėdoje. Čia galima gauti psichologo, teisininko pagalbą, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti renginiuose.

„Taip pat turime kuratorių komandą, kuri su prieglobstį jau gavusiu žmogumi sudaro integracijos planą, nusistato trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, lydi juos į įvairias institucijas.

Tačiau labiau prisidėti galėtų ir visuomenė, ir valstybė. Ji turėtų rasti būdą rengti profesinius kursus keliomis kalbomis, kol atvykėliai nėra išmokę lietuviškai. Taip pat reikalingas profesinis rengimas, perkvalifikavimas. Ir labai svarbus kvalifikacijos pripažinimas, nes neretai žmonės turi išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tik jie Lietuvoje negalioja“, – sakė E. Samuchovaitė.

Siekia kuo greičiau įsidarbinti

Raudonojo Kryžiaus atstovės nuomone, intensyvesni lietuvių kalbos kursai galėtų būti rengiami jau pačioje darbo vietoje.

Tinkamai integruotis ypač padeda paslaugūs ir padedantys bendradarbiai, socialinę atsakomybę suvokiantis darbdavys. Reikia paminėti, kad darbo vietų pabėgėliams sukūrimas yra subsiduojamas. Didžioji dalis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos integruojamų žmonių dirba – apie 90 procentų šeimų vyrų arba viengungių. Jie patys suvokia, kad skiriama parama nėra amžina.

„Ilgiau integruotis į darbo rinką užtrunka moterims. Pirmiausia, tose šalyse, iš kurių atvyksta pabėgėliai, dažnai vyrui įprasta išlaikyti šeimą. Antra, šeimos atkeliauja su vaikais, todėl moterys turi jais rūpintis.

Tačiau vis gausėja tokių atvejų, kai moterys, kurios savo kilmės valstybėje niekada nėra dirbusios, Lietuvoje sugeba įsitraukti į darbo rinką, ima kabintis. Yra nemažai sėkmės istorijų – antai turime anglų kalbą tarptautinėje mokykloje dėstantį žmogų, kuriam puikiausiai sekasi“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Panašūs straipsniai

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Ekspertai prognozuoja, kad sparčiai prastėjant ekonominei situacijai, augant nedarbui, nusikalstamumo lygis šalyje ir toliau sparčiai augs: daugės vagysčių iš prekybos centrų, gyvenamų, ūkinių patalpų, retai...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų a...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje 2

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą. Projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje: Venecijoje bei Barselon...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes 2

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie Lietuvos verslo atstovai pradėjo aktyviai teikti paramą kovoje su koronavirusu: vieni aukoja pinigus gydymo įstaigoms, kiti nemokamai vaišina kava ar pietumis ...

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra senjorams. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centr...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

Jonaviečiai tuoktis neskuba: aukso žiedus sumainiusių porų amžiaus vidurkis didesnis nei visos Lietuvos

Jonaviečiai tuoktis neskuba: aukso žiedus sumainiusių porų amžiaus vidurkis didesnis nei visos Lietuvos

Registrų centro tvarkomos Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, 2019 m. visoje Lietuvoje susituokė 21,3 tūkst. porų, išsiskyrė – 9,2 tūkst. Vien tik Jonavoje per metus užfiksuota 25...

   „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių. Linijos konsultantė Anastasija sako, kad tokių skambu...

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“ 1

Jonavos kultūros centras, norėdamas įprasminti artėjantį 270 miesto jubiliejų, nori sukurti elektroninį leidinį, kuriame būtų ne tik sudėti išskirtiniai, jonaviečių šeimai ar etnokultūriniam regionui būdingi...

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...