Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos

Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos
GRU 13
2019-12-13 13:34 2019

Mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių dalis nuolat auga ir jau siekia 2 procentus visų gyventojų. Tarp 58 tūkstančių čia apsistojusių kitų valstybių piliečių pabėgėliai sudaro nedidelę dalį, tačiau būtent jiems yra sudėtingiausia integruotis tiek į visuomenę, tiek į darbo rinką.

Bene didžiausias pabėgėlių srautas užfiksuotas 2017 metais, kai jų į Lietuvą atvyko 599. Pernai čia įsikūrė 245, šįmet – 423 pabėgėliai, daugiausia – iš Tadžikistano, Rusijos, Sirijos, Irako. Požiūris keičiasi, nors ir pamažu. Tiek vietos gyventojai, tiek kai kurie darbdaviai iki šiol junta priešiškumą pabėgėlių atžvilgiu. Tiesa, stereotipai pamažu nyksta.

Antai 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. šalies gyventojų įsitikinę, jog pabėgėlių pas mus jau per akis ir daugiau nebereikėtų priimti, o net 80 procentų įspėjo, jog atvykėliai susidurs su neigiama visuomenės nuomone.

Tuo tarpu šįmet Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos duomenimis, jau tik 27 procentai respondentų teigė nenorintys, kad pabėgėliai įsikurtų jų kaimynystėje.

„Tas pats tyrimas parodė, kad žmonės pabėgėlius vertina ne pagal asmeninę patirtį – dažniausiai jie net nėra su jais susidūrę. Be to, atskiras grupes, pavyzdžiui, krikščionis ar politinius pabėgėlius, žmonės vertina palankiau. Mano nuomone, tos neigiamos visuomenės nuostatos keičiasi“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Keisti stereotipinį mąstymą padeda ir įvairios edukacinės iniciatyvos, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdoma iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“, kurios tikslas – keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas parodant, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.

Pirmasis žingsnis – kalbos kursai

Pabėgėliams integruojantis didžiausia iškylanti kliūtis yra kalbos barjeras – kuo menkiau moki lietuviškai, tuo mažesnės galimybės susirasti darbą.

„Dažniausiai tokiais atvejais siūlomas nekvalifikuotas darbas už menkesnį atlygį. O juk atvyksta nemažos šeimos, kuriose paprastai dirba vienas žmogus – vyras.

Sunku ir rasti būstą dėl neigiamų visuomenės nuostatų. Neretai būna sumenkę šių žmonių įgūdžiai pasirūpinti šeima ir savimi, ypač jei jie ilgesnį laiką yra praleidę pabėgėlių stovyklose, kur sprendimai priimami už juos. Ir, žinoma, prisideda psichologinės traumos“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius už Europos Sąjungos lėšas yra atidaręs du pabėgėlių konsultavimo centrus – Kaune ir Klaipėdoje. Čia galima gauti psichologo, teisininko pagalbą, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti renginiuose.

„Taip pat turime kuratorių komandą, kuri su prieglobstį jau gavusiu žmogumi sudaro integracijos planą, nusistato trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, lydi juos į įvairias institucijas.

Tačiau labiau prisidėti galėtų ir visuomenė, ir valstybė. Ji turėtų rasti būdą rengti profesinius kursus keliomis kalbomis, kol atvykėliai nėra išmokę lietuviškai. Taip pat reikalingas profesinis rengimas, perkvalifikavimas. Ir labai svarbus kvalifikacijos pripažinimas, nes neretai žmonės turi išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tik jie Lietuvoje negalioja“, – sakė E. Samuchovaitė.

Siekia kuo greičiau įsidarbinti

Raudonojo Kryžiaus atstovės nuomone, intensyvesni lietuvių kalbos kursai galėtų būti rengiami jau pačioje darbo vietoje.

Tinkamai integruotis ypač padeda paslaugūs ir padedantys bendradarbiai, socialinę atsakomybę suvokiantis darbdavys. Reikia paminėti, kad darbo vietų pabėgėliams sukūrimas yra subsiduojamas. Didžioji dalis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos integruojamų žmonių dirba – apie 90 procentų šeimų vyrų arba viengungių. Jie patys suvokia, kad skiriama parama nėra amžina.

„Ilgiau integruotis į darbo rinką užtrunka moterims. Pirmiausia, tose šalyse, iš kurių atvyksta pabėgėliai, dažnai vyrui įprasta išlaikyti šeimą. Antra, šeimos atkeliauja su vaikais, todėl moterys turi jais rūpintis.

Tačiau vis gausėja tokių atvejų, kai moterys, kurios savo kilmės valstybėje niekada nėra dirbusios, Lietuvoje sugeba įsitraukti į darbo rinką, ima kabintis. Yra nemažai sėkmės istorijų – antai turime anglų kalbą tarptautinėje mokykloje dėstantį žmogų, kuriam puikiausiai sekasi“, – vardijo E. Samuchovaitė.

Panašūs straipsniai

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Specialistai įspėja: šalyje nusikalstamumas tik didės

Ekspertai prognozuoja, kad sparčiai prastėjant ekonominei situacijai, augant nedarbui, nusikalstamumo lygis šalyje ir toliau sparčiai augs: daugės vagysčių iš prekybos centrų, gyvenamų, ūkinių patalpų, retai...

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Melagienos apie koronavirusą neaplenkia ir jonaviečių: specialistai ragina atsakingai rinktis informacijos šaltinius

Apie tai, kad internete vis pasirodo melagingi, klaidinantys įrašai, kurie yra susiję su koronavirusu, specialistai praneša nuolat. Nepaisant to, dalis gyventojų nelinkę atsižvelgti į pastarųjų pastebėjimus ...

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų a...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje 2

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą. Projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje: Venecijoje bei Barselon...

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai spr...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Mat...

Unikalieji Skaruliai: Jonava, senesnė už Jonavą

Unikalieji Skaruliai: Jonava, senesnė už Jonavą

Yra vietų, kuriuose privalai apsilankyti. Ne todėl, kad užsidėtum eilinį pliusą – buvau ten – ir paskelbtum apie tai socialiniuose tinkluose. Todėl, kad šaukia pasąmonė. Tą šauksmą išgirdau prieš daugiau nei...

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti 2

Puikiai žinome, jog dviračiu kertant važiuojamąją dalį ar važiuojant bendrojo naudojimo keliu, reikia būti itin atidžiam, susikoncentruoti į aplinką, numatyti kitų eismo dalyvių vei...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...