„Pati kalta?“ Kas moterims Lietuvoje trukdo palikti smurtaujančius vyrus

„Pati kalta?“ Kas moterims Lietuvoje trukdo palikti smurtaujančius vyrus
SPA 02
2018-10-02 09:43 2018

Lietuvoje moterys nesiryžta palikti smurtaujančių vyrų dėl visuomenės pasmerkimo. Moterys taip pat ne visada atpažįsta, kai prieš jas naudojamas psichologinis ir ekonominis smurtas, nes smurtaujantis partneris visuomenės akyse matomas kaip „besielgiantis vyriškai“. Šias ir kitas problemas išryškino naujas apie smurtą pranešusių moterų tyrimas.

Antradienį startavusi kampanija kreipiasi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones ir institucijas.

Siekiant įkvėpti visuomenę palaikyti apie smurtą kalbančias moteris, pradėta socialinė kampanija „Palaikyk“, kurią organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jos metu dvi savaites TV ekranuose, radijo stotyse, kino teatruose ir miestų gatvėse bus galima matyti socialines reklamas apie nukentėjusių moterų kaltinimo žalą.

„Kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį“, – ragina plakatai Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Kampanija yra judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Antradienį startavusi kampanija kreipiasi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones ir institucijas: drauges, motinas, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus.

„Kampanija nenorime diskredituoti nė vienos iš institucijų“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. „Siekiame parodyti, kiek giliai nukentėjusių moterų kaltinimas yra įaugęs į mūsų kultūrą. Kviečiame vienytis ir bendradarbiauti grąžinant atsakomybę dėl smurto tikriesiems kaltininkams – smurtautojams.“

Šiandien skelbiame informaciją apie Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrime dalyvavusią smurtą patyrusią ir apie jį papasakojusią 61 Lietuvos moterį. Trys ketvirtadaliai iš jų buvo patyrusios fizinį smurtą. Tokia pati dalis apklaustųjų teigė galvojusios, kad pranešusios apie smurtą artimiesiems arba policijai supykdys partnerį ir dėl to jis bandys joms pakenkti. Apie pusė teigė jautusios gėdą, kad apskritai atsidūrė tokioje situacijoje.

Draugių ir motinų palaikymas – esmingai svarbus

Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo.

„Mama sakydavo: „Nusileisk, gi žinai jo charakterį.“ Juo labiau kad mes turim dviejų metų dukrą. Mama prašydavo likti kartu dėl vaiko“, – prisiminė viena iš tyrimo dalyvių.

Tyrimo dalyvės teigė, kad tokių reakcijų sulaukia ir iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų: jie skatindavo moteris išlaikyti šeimą dėl vaikų. Apie analogiškas vertybes – gyvenimą kartu vaikų labui ir siekį žūtbūt išlaikyti santuoką, į antrą planą nustumiant asmeninį moters saugumą – buvo išgirsta ir iš dvasininkų.

„Reikia gyventi kartu, nes tau vienai bus blogai“, – savo mamos žodžius prisiminė kita tyrimo dalyvė, prieš kurią smurtavo jos vyras. „Tuo labiau kad jau buvau kartą išsiskyrusi. Pritarimo ar palaikymo negalėjau tikėtis.“

„Tokį smurto „įteisinimą“, kurio laikėsi motinos, galėjo nulemti jų pačių anksčiau patirtas smurtas artimoje aplinkoje“, – analizavo tyrimo autoriai.

Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo.

Tyrimas atskleidė ir priešingų – moterų solidarumo pavyzdžių. „Kai labai sumušė, nubėgau nakvoti pas bendradarbę, nes bijojau grįžti namo“, – kalbėjo viena iš dalyvių. „Kai ji pamatė, išsigando. Paskui savaitę nėjau į darbą, ji viską darė už mane.“

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad draugių ir mamų palaikymas išsipasakojančioms moterims yra esminis: jos, kaip pirmieji apie problemą sužinoję žmonės, turi padėti tiek išklausydamos, tiek palaikyti kreipiantis į policiją arba socialinius darbuotojus.

Tyrimo dalyvės teigia, kad policija, kur dauguma darbuotojų yra vyrai, kartais irgi yra linkusi kaltinti moterį. Viena iš apklaustųjų prisiminė savo patirtis pranešant apie ją persekiojantį buvusį partnerį: „Kiek ėjau į policiją, jie sakė: „Grasinimų nužudyti gavai?“ – „Ne, bet jis mane persekioja...“ – „Nu, tai vadinasi myli“. Tai, sakau, kai mušė – irgi mylėjo? Pasitikėti niekuo negaliu.“

Pasaulinė problema

Kaltinimas nukentėjusiosioms perteikiamas ir tada, kai galvojama, jog moteris visada gali išsiskirti su smurtaujančiu vyru, o jei to nepadaro, yra „pati kalta“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime net 85 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad „Jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru.“ Tačiau pačių moterų pranešimai rodo, jog išsiskirti trukdo ir finansinės sąlygos, ir visuomenės nepalaikymas.

51 proc. apklaustų lietuvių sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“. 53 proc. sako, kad „moterys pačios išprovokuoja“ smurtą, 27 proc. netgi teigė, kad „moterys mėgsta“, kai prieš jas smurtaujama. Tik 51 proc. apklaustųjų smurtu laiko situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, teigdamas, kad jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus.

2016 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje labiausiai pateisina seksualinį smurtą prieš moterį.

Visas šis smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims.

2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys.

Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad visame pasaulyje daugiau nei kas trečia (35 proc.) moteris bent kartą patyrė fizinį arba seksualinį smurtą. Dažniausiai prieš jas smurtauja partneriai. Organizacija smurtą prieš moteris yra paskelbusi viena didžiųjų pasaulio sveikatos problemų.

Nuotraukų galerija

Video

„Pati kalta?“ Kas moterims Lietuvoje trukdo palikti smurtaujančius vyrus

Panašūs straipsniai

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gy...

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Vyrai, norėdami apsilankyti pas urologą, privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą. Moterims vizitui pas akušerį ginekologą siuntimo nereikia. Ši situacija atkreipė vieno gyventojo dėmesį, tad jis pateikė skund...

Karantino metu gyventojams įkurta nacionalinė vieninga emocinės paramos telefonu linija 1809

Karantino metu gyventojams įkurta nacionalinė vieninga emocinės paramos telefonu linija 1809

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 180...

Nebegalinčių prekiauti galimybė - prekių atsiėmimo punktai

Nebegalinčių prekiauti galimybė - prekių atsiėmimo punktai 1

Paskelbus šalyje karantiną ir artėjant pavasariniams žemės ūkio darbams, Žemės ūkio ministerija nuolat gauna prekybininkų, nebegalinčių šiuo metu prekiauti sodininkystės, žemdirbystės prekėmis įprastose prek...

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietu...

Nuteista daugiabučių namų pirmininkė, aplaidžiai tvarkusi buhalterinę apskaitą

Nuteista daugiabučių namų pirmininkė, aplaidžiai tvarkusi buhalterinę apskaitą

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkei už aplaidžiai vykdytą apskaitą, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar visos piniginės lėšos, t. y. 14 885,81 Eur buvo panaudotos Bendrijos reikmėms bei iš...

„Keliauk Lietuvoje“ kviečia atrasti pasaulį Lietuvoje

„Keliauk Lietuvoje“ kviečia atrasti pasaulį Lietuvoje

Nedaug kas žino, kad Lietuvoje galima aplankyti nesibaigiančias savanos platybes primenančius gamtos kampelius, apžiūrėti tulpių laukus, niekuo nenusileidžiančius olandų gėlių augintojams, ir net pabuvoti mi...

Energetikos ministras: Astravo AE priežiūra – ir TATENA reputacijos klausimas

Energetikos ministras: Astravo AE priežiūra – ir TATENA reputacijos klausimas

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominę energetikos agentūrą (TATENA) dėl Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE) – į Astrave statomą BE aikštelę praėjusią savaitę atgaben...

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus 1

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas....

Pareigūnai prašo vairuotojų atidumo: daugėja autoįvykių su laukiniais gyvūnais

Pareigūnai prašo vairuotojų atidumo: daugėja autoįvykių su laukiniais gyvūnais

Balandžio 13–19 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimų skyrius gavo 315 pranešimų apie galimus pažeidimus, o pareigūnai išžvalgė 110 teritorijų, esančių vandens telkinių pakrantėse, parkuose, m...

Policija primena pagrindines taisykles, važiuojantiems dviračiais, elektriniais paspirtukais

Policija primena pagrindines taisykles, važiuojantiems dviračiais, elektriniais paspirtukais 1

Dviračių, motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų ir pan.) dalyvavimą eisme, kaip ir visą eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Kelių eismo taisyklės ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo auto...

Beveik 8 tūkst. pranešimų apie transporto priemonių susidūrimus su laukiniu gyvūnu

Beveik 8 tūkst. pranešimų apie transporto priemonių susidūrimus su laukiniu gyvūnu

2019 m. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo 7833 pranešimus apie eismo įvykius transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu.  Dažniausiai apie tokius susidūrimus pranešta Vilniaus, K...

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Europos narkotikų ir narkomanijos centras (EMCDDA) 2020 m. balandžio pabaigoje iniciavo tyrimą, kurio metu įvertino narkotikų vartojimo įpročius COVID-19 metu Europoje. Internetinėje apklausoje dalyvavo viso...

Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams

Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams

Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat star...

Emocinę pagalbą specialistai ir savanoriai suteikė beveik trims tūkstančiams žmonių

Emocinę pagalbą specialistai ir savanoriai suteikė beveik trims tūkstančiams žmonių

Išklausymas sunkiu metu, patarimai, kaip į užklupusias problemas pažvelgti kitaip, ir net išgelbėtos gyvybės – tokią pagalbą specialistai ir savanoriai karantino metu suteikė beveik trims tūkstančiams žmonių...

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių k...