Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas

Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas
LAP 26
2019-11-26 09:49 2019

Lapkritį šalies mokyklose startavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota šiuolaikiška kovos su patyčiomis priemonė – elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“. Internete ir per mobiliąją programėlę veikianti platforma suteikia galimybę skubiai pranešti apie patyčias ir greitai į jas reaguoti. Žinomas vaikų psichiatras Linas Slušnys atkreipia dėmesį: atskirti, kur baigiasi pajuokavimai ir prasideda patyčios, ne visada lengva tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.

„Patyčių dėžutė“ – nauja, bet ne vienintelė priemonė

„Elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“ yra puiki galimybė anonimiškai pranešti apie patyčias, tačiau ji nėra vienintelė alternatyva kitiems iki šiol naudotiems kovos prieš patyčias būdams. Ne sykį tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek ir vaikams teks įdėti pastangų, kad atpažintų patyčias, nes juk ilgą laiką gyvenome kultūroje, kur patyčios nebuvo įvardijamos kaip didelis blogis. „Patyčių dėžutė“ pirmiausia bus anonimiškumą užtikrinanti greito reagavimo priemonė, kuri, tikime, padės visiems keistis bei puoselėti bendravimo kultūrą be patyčių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Pasak žinomo vaikų psichiatro Lino Slušnio, patyčios – tai žalingi ir aktyvūs nuolatiniai veiksmai žmogaus atžvilgiu. „Tokie veiksmai turi labai dažnai kartotis. Paprastai jais atkakliai siekiama kaip nors pakenkti kitam asmeniui, jį įskaudinti ar net kontroliuoti. Patyčios yra agresija, nukreipta į kitą asmenį“, – aiškina L. Slušnys.

Vaikų psichiatras taip pat sako, kad jau laikas mums visiems išmokti nepainioti pajuokavimų ir žalingo, agresyvaus elgesio. Esą pats savaime šaipymasis dar nėra problema. Problema, kai iš to paties asmens šaipomasi nuolatos, dažniausiai – iš žmogaus fizinių trūkumų ar gebėjimų.

„Linksmybės baigiasi ten, kur kitam jau pradeda skaudėti. Daugelis vaikų dar nėra išmokę pajausti tos subtilios ribos ir todėl nustemba, kai kas nors įsižeidžia. Kartais tokiais atvejais užtenka paprasčiausiai atsiprašyti ir situacija pasikeis. Gebėjimas suprasti, kur šaipymasis peraugo į skausmingą veiksmą kitam asmeniui yra empatiškumo dalis. Kai jo nėra – nėra ir suvokimo, kas galima ir kas ne“, – aiškina vaikų psichiatras. 

Patyčių pavyzdžiai – vaikų pamėgtose knygose

Kartais aiškinama, kad patyčios – vienas iš grupės apibrėžimo ir stiprinimo metodų.

„Grupės gali bandyti apibrėžti save tokiu būdu, siekti kontroliuoti kitus. Bet kokiu agresyviu elgesiu siekiama naudos sau su tikslu įgyti dominuojančią poziciją panaudojant bauginimo metodus. Beje, tai egzistuoja ne tik tarp vaikų. Suaugusiųjų aplinkoje tai vadinama mobingu, kuris nėra labai retas reiškinys darbo santykiuose. Knygose ir filmuose apie Harį Poterį yra patyčių, bet juose rodoma ir kita dalis – kaip reikia siekti tikslo ir mokėti atsispirti agresyviam elgesiui, koks svarbus tarpusavio palaikymas, kai šalia egzistuoja patyčios“, – atkreipia dėmesį L. Slušnys.

Prie patyčių formų specialistai priskiria ir tokius atvejus, kai vienas moksleivis ar jų grupė kitam mokiniui neleidžia eiti, kur jis nori, ar atiminėja daiktus.

„Kartais panašus elgesys suvokiamas ne kaip piktybinis veiksmas, o kaip malonus dėmesys. Veiksmai turi kartotis nuolatos ir turėtume jau aiškiai justi, kad tas veiksmas nėra šiaip pasilinksminimas, o noras kitą pažeminti ir parodyti galią. Privalome išmokti ir išmokyti pajausti, kada jau veiksmai peržengė juokavimo ir paprasto „kabinimo“ veiksmus ir tai kitam žmogui nepatinka. Svarbu ne kaip jaučiuosi aš, o kaip jaučiasi kitas. Kitaip tariant čia turi suveikti socialinis sąmoningumas“, – atkreipia dėmesį L. Slušnys.

Psichologinis skausmas neretai baisesnis nei fizinis

Vaikų psichiatras taip pat pastebi, kad neretai sarkastiški ir ironiją dažnai išsakantys vaikai kartu demonstruoja ir aukštus mokslo rodiklius. Labai dažnai jie yra mėgstami mokytojų.

„Mes kartais tiesiog neatpažįstame žalingo elgesio, nes daugelis asmenų iki 30 metų užaugo visuomenėje, kurioje buvo svarbiausia nesimušti. Jeigu nebuvo fizinio smurto, tai nuolatinis vaiko vaidinimas „kaliošu“ nelaikytas užgauliu. Dar per trumpas laikas, kai mes pradėjome mokytis, kad skausmas gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. Tai skausmas, kurio nesimato, bet jis neretai didesnis nei tas, kurį sukelia fizinis smurtas“, – aiškina L. Slušnys.

Psichiatras pabrėžia, kad tai gali nutikti bet kuriam vaikui. Vargu ar yra tokių, kurie apsaugoti nuo patyčių. Esminė prielaida patyčioms atsirasti – pasitikėjimo savimi stoka. Vaikai tai gretai pajaučia ir tada vaikas, kuris savimi pasitiki kiek mažiau, greitai tampa patyčių auka. Toks mokinys ima vengti mokyklos, nelanko pamokų, išgyvena liūdesį, pyktį, tampa agresyvus ir net suserga depresija.

„Pagarbos ir tolerancijos mokymasis yra nuolatinis ir ilgas procesas. Geriausiai veikia nuoseklios ir ilgalaikės programos. Apie tai kalba ir Jungtinių Tautų tyrimais pagrįstos išvados. Elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“ kartu su kitomis priemonėmis, manau, labai padės ugdyti vaikus be patyčių kultūros“, – teigia vaikų psichiatras.

***

„Patyčių dėžutė“ – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.

Platformą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapio (www.smm.lt/patyciu-dezute) nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. „Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę „Patyčių dėžutė” atsisiųsti galima iš „Google Play“ arba „App store“.

ŠMSM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Savižudybė: kaip padėti sau ir kitiems?

Savižudybė: kaip padėti sau ir kitiems?

Per praėjusias dvi savaites pagalbos tarnybos gavo net kelis pranešimus apie nusižudyti ketinančius jonaviečius. Šis faktas ir liūdina, ir glumina. Ar visada žinome, kaip padėti asmeniui, kuris jau prabilo ap...

Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis

Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) jau pristatyta pirmoji valstybės...

Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) duomenimis,  675 vaikai, kuriems nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygi...

Lietuvoje prasideda gripo sezonas

Lietuvoje prasideda gripo sezonas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad šią savaitę prasideda 2019–2020 m. gripo sezonas. Šiuo periodu, kuris įprastai trunka nuo 40-osios kale...

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išlieka didžiausias Europoje

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išlieka didžiausias Europoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu ence...

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (NVSC Šiaulių departamentas) specialistai informuoja, kad Pakruojo rajone užreg...

Policija primena rudeniškus iššūkius keliuose

Policija primena rudeniškus iššūkius keliuose

Lietuvos kelių policijos tarnyba įspėja eismo dalyvius – keliuose prasidėjo pavojingas eismui laikas, nes rudeniški orai keičia važiavimo sąlygas. Tamsusis paros metas prasideda anksčiau, dažnai susidaro rūk...

Elektriniai dviračiai laiškininkams – ar tikrai tik geri pokyčiai?

Elektriniai dviračiai laiškininkams – ar tikrai tik geri pokyčiai?

Lietuvos pašto darbuotojams, tarp jų ir Jonavos laiškanešiams, įteikti nauji elektriniai dviračiai. Į Jonavos miesto  gatves išriedės penki elektriniai dviračiai, kurie, su pakrautu akumuliatoriumi,  gali nuvaži...

Organų donorystė – stebuklas: mirtis gali dovanoti gyvenimą

Organų donorystė – stebuklas: mirtis gali dovanoti gyvenimą

Artėjant Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia prasmingo pokalbio apie mirtį. Pašnekovė – psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap....

Psichologė: „Jeigu vaiko teisės ignoruojamos, jis auga su dideliu nusivylimu, skriauda, menkavertiškumo jausmu, pykčiu ir baime“

Psichologė: „Jeigu vaiko teisės ignoruojamos, jis auga su dideliu nusivylimu, skriauda, menkavertiškumo jausmu, pykčiu ir baime“

Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau kreipiamas dėmesys į vaiko teises, intensyviai dirbama užtikrinant geriausius vaikų interesus. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad praktikoje vis dar susiduriama su ...

Konge – Ebolos karštligės protrūkis: ką reikia žinoti keliautojams ir sveikatos priežiūros įstaigoms?

Konge – Ebolos karštligės protrūkis: ką reikia žinoti keliautojams ir sveikatos priežiūros įstaigoms?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos hemoraginė karštligė (toliau – EHK). 2019 m. liepos 17 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptaut...