Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo santaupas

Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo santaupas
GEG 13
2020-05-13 11:30 2020

Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas

Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai

Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, –konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

Iki kada privalu registruoti visiškai netinkamus naudoti ir signalinius ginklus

Iki kada privalu registruoti visiškai netinkamus naudoti ir signalinius ginklus

Lietuvos policijoje patvirtintas Visiškai netinkamų naudoti ginklų ir signalinių ginklų registravimo tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta visiškai netinkamų naudoti ginklų ir signalinių ginklų, įsigytų iki 2019...

Lietuvos gyventojai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas, parodė apklausa

Lietuvos gyventojai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas, parodė apklausa

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyvent...

Minime Medicinos darbuotojų dieną: ko pandemijos metu vieni kitiems linki medikai?

Minime Medicinos darbuotojų dieną: ko pandemijos metu vieni kitiems linki medikai?

Šiuo metu apie medikus, besikaunančius su koronavirusu, rašoma daug: pandemija primena, koks svarbus yra jų darbas ir kokia trapi gali būti sveikatos sistema. Minėdami Medicinos dar...

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gy...

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2019 m.

2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,1 litro mažiau nei 2018 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statist...

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Prieš prasidedant oficialiam šiltojo meto sezonui, portalas jonavoszinios.lt klausė jonaviečių – ar jau planuojate vasaros atostogas? Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti šiais metais....

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Šalyje sėkmingai valdoma pandemija ir švelninamas karantinas visuomenei leidžia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevenciją. Per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procen...

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės  veiklos  ...

Šių metų spalio mėn. šilumos kaina žemiausia nuo 2012 -ųjų

Šių metų spalio mėn. šilumos kaina žemiausia nuo 2012 -ųjų

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) praneša, kad vidutinė spalio mėnesio šilumos kaina yra 15 proc. mažesnė nei pernai - tai žemiausia spalio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.  ...

Pirmosiomis gripo vakcinomis bus skiepijami didžiausią riziką patiriantys medikai

Pirmosiomis gripo vakcinomis bus skiepijami didžiausią riziką patiriantys medikai

Lietuvoje augant koronoviruso infekcijos (Covid-19) atvejų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina nepamiršti ir gripo grėsmės, nes jo ir koronaviruso infekcijos simpt...

Jonavos rajone pajamas šiemet deklaravo virš 19 tūkst. gyventojų

Jonavos rajone pajamas šiemet deklaravo virš 19 tūkst. gyventojų

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliu – Kauno AVMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta a...

Balsavimo rezultatai Jonavos rinkimų apygardoje

Balsavimo rezultatai Jonavos rinkimų apygardoje 2

LR Seimo rinkimų pirmajame ture rinkėjai atidavė balsus už kandidatus. Jonavoje prireiks pakartotinio balsavimo antrajame ture, kuris vyks 2020 m. spalio 25 dieną. Antrajame Seimo rinkimų ture, ...

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Internetinė apklausa apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročius COVID-19 metu

Europos narkotikų ir narkomanijos centras (EMCDDA) 2020 m. balandžio pabaigoje iniciavo tyrimą, kurio metu įvertino narkotikų vartojimo įpročius COVID-19 metu Europoje. Internetinėje apklausoje dalyvavo viso...

Apklausa: lietuviai dėl žemesnės kainos renkasi nelegalias paslaugas, nors patys atlyginimą norėtų gauti oficialiai

Apklausa: lietuviai dėl žemesnės kainos renkasi nelegalias paslaugas, nors patys atlyginimą norėtų gauti oficialiai

Valstybinė darbo inspekcija nustato vis daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų užfiksuota ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. „Eurobarometro“ atlikt...

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Lietuvos gyventojai pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias šalies gyventojų informu...

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablog...