Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo santaupas

Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo santaupas
GEG 13
2020-05-13 11:30 2020

Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas

Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai

Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, –konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) inf.

pixabay.com nuotrauka 

Panašūs straipsniai

Minime Medicinos darbuotojų dieną: ko pandemijos metu vieni kitiems linki medikai?

Minime Medicinos darbuotojų dieną: ko pandemijos metu vieni kitiems linki medikai?

Šiuo metu apie medikus, besikaunančius su koronavirusu, rašoma daug: pandemija primena, koks svarbus yra jų darbas ir kokia trapi gali būti sveikatos sistema. Minėdami Medicinos dar...

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Šalyje sėkmingai valdoma pandemija ir švelninamas karantinas visuomenei leidžia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevenciją. Per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procen...

Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyven...

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

Vidutinė šilumos kaina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,49 ct/kWh (be PVM). Palygin...

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. ...

Vaizdo įraše užfiksuotas itin pavojingas petardų galios didinimas

Vaizdo įraše užfiksuotas itin pavojingas petardų galios didinimas

Kasmet šalyje dėl nesaugaus elgesio su pirotechnikos priemonėmis (fejerverkais, petardomis) nukenčia žmonės. Sužalojimai dėl nesaugaus ir neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo itin skaudūs ‒ nutrauki...

Policijos pareigūnai primena būti atidiems, įsigyjant pirotechnikos gaminius

Policijos pareigūnai primena būti atidiems, įsigyjant pirotechnikos gaminius

Atėjus didžiosioms metų šventėms, vis daugiau atsiranda įvairių pirotechnikos prekybos vietų, kurias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuolat tikrina, siekdami, kad šventės gyvent...

Užimtumo tarnyba turi savo paaiškinimą, kodėl Jonavoje nuolat auga registruoto nedarbo rodiklis

Užimtumo tarnyba turi savo paaiškinimą, kodėl Jonavoje nuolat auga registruoto nedarbo rodiklis

Kaip rodo viešai skelbiami Užimtumo tarnybos duomenys, 2020 m. kovo 1 d. Jonavos raj. savivaldybėje darbo ieškojo 3,1 tūkst. asmenų, t. y. 117 asmenų arba 3,9 proc. daugiau nei vasario 1 d.  Iš jų – 51,1 pro...

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Saugesnio interneto savaitė, kas tai? Saugesnio interneto diena (Safer internet day), tai daugelyje pasaulio šalių minima iniciatyva, kuri tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kal...

Lietuvos gyventojų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką

Lietuvos gyventojų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo nauji prekybos alkoholiu apribojimai, vis netyla šių ribojimų vertinimai įvairiuose formatuose. Diskutuoja ir visuomenė, ir politikai. ...

Karantino statistika: gaisrų beveik perpus mažiau, žuvusiųjų daugiau

Karantino statistika: gaisrų beveik perpus mažiau, žuvusiųjų daugiau

Beveik 10 karantino savaičių daugelis šalies gyventojų dirba nuotoliniu būdu iš namų. Ar per šį laikotarpį pasikeitė gyventojų saugos įpročiai? Ar jie pradėjo labiau rūpintis savo ir savo namų saugumu? Deja,...

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

2020 m. I ketvirtį pasaulio žiniasklaida minėdama Lietuvą ir  įvykius mūsų šalyje daugiausiai dėmesio skyrė inovatyviems sprendimams kovai su koronavirusu (COVID-19), informavo apie užsienio ir vidaus politi...

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablog...

Policija: karantino metu keičiasi nusikalstamumo statistika

Policija: karantino metu keičiasi nusikalstamumo statistika

Lietuvos policija, reaguodama į pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje, ne tik  perorientavo savo veiklą ir didesnį dėmesį skiria gyventojų sveikatos apsaugai, viruso plitimo mažinimui, izoliacijoje esančių asm...

Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemone...

LAKD: Dezinformacija turi liautis - lėšų panaudota tiek, kiek leido įstatymai

LAKD: Dezinformacija turi liautis - lėšų panaudota tiek, kiek leido įstatymai 1

,,Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad per 2017–2019 metus panaudojo 102,7 proc. lėšų, galimų naudoti kelių tink...