Po Naujųjų Užimtumo tarnybą gali užplūsti net 7 tūkst. naujų bedarbių

Po Naujųjų Užimtumo tarnybą gali užplūsti net 7 tūkst. naujų bedarbių
LAP 29
2018-11-29 19:47 2018

Darbo vietas negalią turintiems žmonėms kuriančios socialinės įmonės sunerimę: dėl teisinės aplinkos nestabilumo ir sunkiai prognozuojamų perspektyvų po Naujųjų gali tekti priimti pačius skaudžiausius sprendimus. Socialinių įmonių atstovai teigia, kad dėl to apie 7 tūkst. žmonių gali netekti darbo.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (NSĮS) kritikuoja Seime svarstomus socialinių įmonių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus, kurie į laisvą rinką gali išsiųsti specifinių poreikių ir ribotas galimybes turinčius neįgaliuosius. Pasak NSĮS atstovo, pokyčiai skubinami, nors kas neįgaliųjų laukia ateityje iki galo taip ir neaišku.

„Tarp neįgaliųjų yra daug pažeidžiamų žmonių, kurie pagal savo sugebėjimus ir galimybes dalyvauja darbo rinkoje ir dirba socialinėse įmonėse, kurioms iš dalies subsidijuojamos jų darbo vietos. Deja, akivaizdu, kad sisteminio požiūrio trūkumas planuojamą reformą kreipia patiems neįgaliesiems nepalankia kryptimi. Kol ignoruojamas dialogas ir detalus esamos situacijos analizės poreikis, mums sunku planuoti tolesnę veiklą. Priėmus ir įgyvendinus įstatymų projektus būtų sunaikinta absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių ir visi vidutinę ir lengvą negalią turintys neįgalieji, šiuo metu dirbantys socialinėse įmonėse, netektų darbo. Taigi 7 tūkst. šiuo metu dirbančių neįgaliųjų po Naujųjų gali papildyti bedarbių gretas ir sunku pasakyti, ar iš tiesų jie bus pasiruošę ir sugebės sėkmingai konkuruoti atviroje rinkoje“, – sako NSIS vadovas Gediminas Bartkus.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (NSĮS) kritikuoja Seime svarstomus socialinių įmonių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus.

Anot jo, reformos architektai, kartodami, kad pakeitimai leis įsidarbinti didesniam sunkiausią negalią turinčių žmonių skaičiui, iki šiol nesugebėjo suskaičiuoti, apie kokį skaičių žmonių apskritai kalbama. 

„Sakoma, kad naujoji sistema atvers kelius į darbo rinką sunkiausią negalią turintiems žmonėms, tačiau paradoksalu, kad pirma sukonstruojama reforma, o tada mėginama išsiaiškinti, kiek konkrečiai žmonių ji palies. Maža to, norima sukurti naujas struktūras neįgaliųjų motyvavimui, mokymui, ir geresnei integracijai, tačiau nei kas tai darys, nei kiek tai kainuos, nei kokį efektą duos – skaičiavimų nėra. Ir kažkodėl visiškai nekreipiama dėmesio į tuos, kurie norėdami ir galėdami dirbti turės su savo darbo vieta atsisveikinti. Mums tai yra signalas, kad siūlomi pakeitimai sistemiškai neįgaliųjų situacijos nepagerins, o kokie tikrieji tokių pokyčių motyvai – lieka paslaptis“, – įsitikinęs G. Bartkus. 

Pasak jo, siūlymas keisti socialinių įmonių subsidijavimo tvarką lengvą ir vidutinę negalią turintiems dirbantiems žmonėms bei nurodymas reinvestuoti ne mažiau kaip 75 proc. į tikslinių grupių grįžimą į darbo rinką, kontroliuojančioms institucijoms paliks didelę laisvę subjektyviai interpretuoti, ar pinigai iš tiesų panaudoti tinkamai. Tokiu būdu nuvertinama investicijų į įrangą, jos atnaujinimą reikšmė, nors tai yra svarbu išlaikant darbo vietas bei konkuruojant rinkoje.

„Esame pasiruošę kalbėtis, derinti pozicijas, ieškoti protingų ir pagrįstų sprendimų. Tačiau aiškiai matome perdėtą skubą, socialinio dialogo stoką, nenorą įsiklausyti į racionalius argumentus ir girdėti fakto, kad šiuo metu į biudžetą iš socialinių įmonių surenkama daugiau pajamų nei išleidžiama subsidijoms socialinėse įmonėse dirbantiems neįgaliesiems. Tai konkretūs skaičiai, kurie kalba patys už save, tuo tarpu siūlomos alternatyvos atrodo nepasvertos, gerai skambančios, bet toli gražu neaišku, kaip jos veiks“, – teigia NSĮS vadovas.

Pateiktuose įstatymo projektuose taip pat siūloma keisti subsidijavimo tvarką: už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, subsidija būtų mokama du metus, o už įdarbintus lengvą neįgalumo lygį turinčius žmones, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 45–55 proc. neviršijantis darbingumo lygis, subsidija būtų mokama vos 6 mėnesius. 

„Skaitant šiuos siūlymus susidaro įspūdis, kad negalia yra laikinas sveikatos sutrikimas ar liga, praeinanti po pusmečio ar dviejų metų. Tačiau trūksta akivaizdaus supratimo, kad neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra ilgalaikis įsipareigojimas. Tai pakankamai sudėtingas ir laikui imlus procesas, būtent dėl tos priežasties neįgaliųjų niekas taip labai nelaukia atviroje darbo rinkoje, nors ir norima įtikinti, kad yra priešingai. Praktika rodo, kad norint pritaikyti darbo vietą, apmokyti darbuotoją, prisitaikyti prie jo darbo tempo bei darbo grafiko, užsitikrinti, kad žmogus įsilietų į kolektyvą reikia daug laiko, dažnai tam nepakanka ir visų 6 mėnesių“, – teigia G. Bartkus. 

Asociacijos atstovo vertinimu, siūlomų pokyčių dėl jų abstraktumo niekaip negalima laikyti pozityvia diskriminacija. Maža to, jautri ir pažeidžiama visuomenės grupė supriešinama, priverčiama tarpusavyje konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis. Žmonės, turintys sunkiausią negalią, ar tai būtų fiziniai ar psichiniai sutrikimai, dažnai taip ir neįstengia sėkmingai dirbti, pritapti kolektyve, o tai, kiek sveikatos problemų ir specifinių poreikių turi ir lengvesnę negalią turintys darbuotojai, papasakotų bet kurios socialinės įmonės vadovai. 

Siūlomų pokyčių dėl jų abstraktumo niekaip negalima laikyti pozityvia diskriminacija. 

G. Bartkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvos visuomenė kol kas labai lėtai juda link supratimo, kad socialinis verslas kaip toks yra nekasdienis, ypatingas. 

„Mokantys pinigus užsakovai, klientai nori mainais laiku gauti sutartą paslaugą ar prekę. Didelės patirties ir vadybos sugebėjimų reikalauja viso darbo proceso sustygavimas ir tai, kad jis nenutrūktų nepaisant to, kad daliai darbuotojų laikinai pablogėjo sveikatos būklė, reikalinga reabilitacija ir panašiai. Ir įprastose įmonėse užtenka nesusipratimų, kad kai kurie darbuotojai gali būti paprašyti perimti kolegų užduotis, o tokioje jautrioje srityje tokios situacijos yra kasdienybė“, – teigia NSĮS vadovas. 

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga yra viešoji pelno nesiekianti įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra neįgaliųjų asmenų integracija į darbo rinką skatinant neįgaliųjų socialinių įmonių konkurencingumą. 

 

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga

Panašūs straipsniai

Nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje augo ir rugpjūtį

Nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje augo ir rugpjūtį

Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad registruotas nedarbas Jonavos rajono savivalybės teritorijoje per rugpjūtį padidėjo 0,1 proc. ir mėnesio pabaigoje siekė 11, 5 proc. Prieš metus nedarbas šioje t...

Nedarbas Jonavos rajone toliau auga

Nedarbas Jonavos rajone toliau auga 1

Užimtumo tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad nedarbas Jonavos rajone per liepos mėnesį išaugo dar 0,2 proc. ir dabar siekia 11,4 proc. Situacija Jonavos rajone Liepos...

Nedarbas Jonavos rajone nemažėja: kokios profesijos paklausiausios?

Nedarbas Jonavos rajone nemažėja: kokios profesijos paklausiausios?

Užimtumo tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad nedarbas Jonavos rajone per birželio mėnesį išaugo 0,3 proc. ir dabar siekia 11,2 proc. Nedarbo lygiu ir toliau lenkiame visas Kauno apskrities savivaldybes....

Jonavos miesto bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys kviečiame dalyvauti nemokamose projekto „Noriu mokyti“ veiklose

Jonavos miesto bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys kviečiame dalyvauti nemokamose projekto „Noriu mokyti“ veiklose

VšĮ Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centras įgyvendina projektą „Noriu mokyti"  pagal finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0036. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo l...

Jonavos globos namuose atidaryta ekoterapinė zona

Jonavos globos namuose atidaryta ekoterapinė zona

Birželio 19 d. Jonavos globos namuose vyko neeilinė šventė: ekoterapinės (rekreacinės muzikos ir fizinio aktyvinimo) zonos atidarymas. Ekoterapija – pavadinimas, suteiktas daugeliui gydymo programų, kuri...

Kaip gimnazistai „matavosi tėvų klumpes” arba visuotinė atvirų durų diena tėvų darbovietėse

Kaip gimnazistai „matavosi tėvų klumpes” arba visuotinė atvirų durų diena tėvų darbovietėse

Ar lengva atrasti savo kelią? Kuo gi man būti užaugus? Ką pasirinkti baigus mokyklą? Daugelį jaunų žmonių kamuoja panašios mintys. Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti ir tėvai. Birželio 7 d. Jonavos S...

Vyriausybė pritarė Lietuvos karių skaičiaus didinimui

Vyriausybė pritarė Lietuvos karių skaičiaus didinimui

Birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos sistemos personalo plėtros 2019-2028 metais planui, kuris parengtas įgyvendinant 2018 m. ilgalaikę Krašto apsaugos sistemos plėtros programą....

Siūlo keisti šauktinių amžiaus ribas

Siūlo keisti šauktinių amžiaus ribas

Parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo Karo prievolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti maksimalų šauktinių amžių. Pagal dabar galiojančią tvarką, ...

,,Jonavos autobusai“ tęsia atsinaujinimą

,,Jonavos autobusai“ tęsia atsinaujinimą

UAB ,,Jonavos autobusai“ tęsia atsinaujinimą: bendrovės parką papildė trys autobusai, du iš jų – visiškai nauji.  ,,Viešųjų pirkimų konkurso būdu įsigijome du naujus ,,Iveco“ autobusus ir vieną dė...

Atsakingai vaikus į mokyklą ruošiantys tėvai išvengs papildomų išlaidų

Atsakingai vaikus į mokyklą ruošiantys tėvai išvengs papildomų išlaidų

Apie tai, kad artėja nauji mokslo metai, liudija ne tik po vasaros atostogų į gatves sugrįžtantys vaikai, bet ir gausiai mokyklinėmis prekėmis apkrautos parduotuvių lentynos ar tėvams vis aktyviau siūlomi va...

Savivaldybių indeksas: keturis metus iš eilės Jonava smunka žemyn

Savivaldybių indeksas: keturis metus iš eilės Jonava smunka žemyn

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė devintą Lietuvos savivaldybių indeksą. Šis indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės....

MOSTA: Senstanti visuomenė Lietuvos darbo rinkoje gali atverti prarają

MOSTA: Senstanti visuomenė Lietuvos darbo rinkoje gali atverti prarają

Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros. Tuo tarpu 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa d...

Paramai plėsti ekonominę veiklą – rekordinė suma

Paramai plėsti ekonominę veiklą – rekordinė suma

Vakar pradėtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne ž...

 Elektroninis įgaliojimas - pagalba kebliose situacijose

Elektroninis įgaliojimas - pagalba kebliose situacijose

Gyvenime neretai susiduriame su situacijomis, kai vienu metu negalime būti dviejose skirtingose vietose, ir tuomet nors imk ir persiplėšk. Svarbių dokumentų atsiėmimas, automobilio įregistravimas, siuntų ats...

Dragūnų batalionas laukia didžiausio rezervo karių skaičiaus

Dragūnų batalionas laukia didžiausio rezervo karių skaičiaus

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione prasidės tris savaites truksiantys  kartotiniai mokymai skirti r...

VMI: Kauno apskrityje pamiršusių sumokėti GPM kasdien vis mažiau, bet ilgiau delsti neverta

VMI: Kauno apskrityje pamiršusių sumokėti GPM kasdien vis mažiau, bet ilgiau delsti neverta

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad 11,7 tūkst. Kauno apskrities gyventojų, kurie deklaravo pajamas už 2018 metus, pamiršo sumokėti 1,46 mln. gyventojų pajam...