Prieš įveikiant ŽIV plitimą, būtina įveikti diagnozės keliamas baimes

Prieš įveikiant ŽIV plitimą, būtina įveikti diagnozės keliamas baimes
SPA 12
2017-10-12 17:10 2017

ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji  sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa. 

ŽIV infekcijos negalima perduoti per lytėjimą ar maistą, bet Lietuvos medicinos darbuotojams  valgyti infekuotojo paruoštą maistą būtų iššūkis. Tikrai tokį maistą valgytų tik 17 proc. apklausoje dalyvavusių sveikatos apsaugos specialistų, kai Latvijoje tokių būtų 29 proc., o Estijoje 55 proc. Visose Baltijos šalyse šeši iš dešimties apklaustųjų mano esantys pakankamai informuoti, kaip dirbti su teigiamą ŽIV diagnozę turinčiais pacientais, bet likusieji pripažįsta, kad informacijos trūksta. Apklausos rezultatai rodo, kad problema nėra informacijos kiekyje, bet jos kokybėje — sveikatos priežiūros specialistai  supranta pagrindines rizikas, bet požiūrio į pacientą ir modernaus gydymo vertės supratimo srityse dar yra erdvės tobulėjimui.

Šiuolaikiniai medikamentai visiškai sumažina ŽIV viruso krūvį sergančiojo kraujyje ir užkerta kelią jo plitimui

„Medicinos personalui beveik nėra rizikos užsikrėsti konsultuojant tokius medikamentus vartojantį ŽIV infekuotą pacientą, – teigia Lietuvos studentų medikų asociacijos (LiMSA) atstovė E. Janušonytė ir priduria, kad gydant tokius pacientus užtenka laikytis standartinių saugumo procedūrų, – lygiai taip pat ir infekuotojo aplinkos žmonės gali bendrauti su juo neturėdami baimės, o pats žmogus su ŽIV gali gyventi pilnavertį gyvenimą, tereikia nuolat tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, jokiu būdu nenutraukti gydymo ir būti atidžiam savo pasirinkimuose.“

Jei gydymo metu tektų kontaktuoti su teigiamą ŽIV diagnozę turinčio paciento krauju, nesaugiai jaustųsi trečdalis (33 proc.) apklaustų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Palyginimui, Latvijoje nesaugiai jaustųsi 37 proc., o Estijoje – 20 proc., medikų. Atlikdami įprastas paciento apžiūros procedūras ketvirtadalis apklaustų Lietuvos medikų norėtų žinoti diagnozę, kad galėtų imtis tinkamų saugumo priemonių. 

 „Yra nuostabių gydytojų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų, kurie labai padeda ŽIV pacientams ir įdeda daug pastangų, kad jie jaustųsi saugiai. Vis dėl to, tai neturėtų būti palikta geranoriškumui — reikia dar daug nuveikti, kad Lietuvoje pacientai infekuoti ŽIV galėtų drąsiai įžengti į gydytojo kabinetą. Ne vienas pacientas yra konkrečiai pasakojęs apie atvejus, kai sužinojus apie ŽIV diagnozę, būna atsisakoma suteikti medicinines paslaugas”, — situaciją Lietuvoje komentuoja Koalicijos „Galiu gyventi” direktorė Jurgita Poškevičiūtė. 

Išankstinis pacientų smerkimas dėl ŽIV diagnozės, atsisakymas ar vengimas suteikti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas, net asmens privatumo ir konfidencialumo pažeidimas yra tik keletas stigmatizavimo pavyzdžių.  Su ŽIV susijusi stigma sveikatos priežiūros sistemoje yra viena iš priežasčių, kodėl  nustačius ŽIV infekcijos diagnozę, pacientai vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jiems nepaskiriamas reikalingas gydymas, o ŽIV plitimas šalyje yra vis dar yra sunkiai valdomas.  

Ruošiant medikus būtina ugdyti empatiją

Pusė Lietuvos respondentų medikų sutinka, kad gydymo įstaigose į infekuotuosius ŽIV reaguojama kitaip nei likusius pacientus. 16 proc. gydytojų teigia, kad taip yra dėl žinių trūkumo, o 33 proc., kad tai labiau pasąmoninė reakcija. 39 proc. gydytojų skirtumo tarp to, kaip elgiamasi su pacientais, priklausomai nuo jų ŽIV diagnozės, neįžvelgia. Atviriausi Baltijos šalyse yra Estijos medikai, nors ir ten ŽIV diagnozei jokios reikšmės neteikia tik pusė apklaustųjų. 

„Ruošiant gydytojus būtina daugiau dėmesio skirti ne tik profesinėms žinioms, bet ir lavinti empatiją pacientui. Pajutę, kad net gydymo įstaigoje nėra laukiami, žmonės pradeda vengti gydymo, taip į pavojų stumdami ne tik save, bet ŽIV infekcijos atveju ir savo artimuosius. Ši gydytojų apklausa parodė, kad daugiau patirties turintys medikai Lietuvoje yra atviresni, geriau informuoti ir mažiau vadovaujasi baimėmis. Vadinasi, didesnis dėmesys ŽIV stigmų mažinimui būsimų medikų studijų universitetuose metu galėtų padėti pakeisti Lietuvos situaciją“, — įsitikinusi Lietuvos studentų medikų asociacijos atstovė Eglė Janušonytė.

Su ŽIV susijusios stigmos — Jungtinių Tautų akiratyje

Teigiamą ŽIV diagnozę turinčių žmonių stigmatizavimas yra ne tik Baltijos šalių problema. Šių metų spalio mėn. pradžioje Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) programos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad su ŽIV susijusios stigmos ir diskriminavimas stabdo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą žmonėms gyvenantiems su ŽIV ir jų artimiesiems. UNAIDS pristatytos pasaulinės ataskaitos duomenimis, žmonės patiriantys aukštą stigmatizavimą maždaug dvigubai labiau linkę atidėti ŽIV gydymo pradžią nei stigmos nejaučiantys. 

Ataskaitoje, apimančioje 19 pasaulio šalių duomenis, parodoma, kad ŽIV infekuotųjų baimės nėra be pagrindo. 1 iš 4 žmonių gyvenančių su ŽIV yra patyrę diskriminaciją sveikatos priežiūros įstaigose. Viena iš trijų moterų, gyvenančių su ŽIV, yra patyrusi bent vieno pobūdžio diskriminaciją,  susijusią su jos seksualine ar reprodukcine sveikata. UNAIDS stigmatizavimo problemų sprendimą kelia kaip vieną svarbiausių iššūkių siekiant iki 2030 metų visiškai pažaboti ŽIV.

Lietuvoje ŽIV atvejų daugėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje ŽIV buvo diagnozuota 214 asmenų. Tai trečdaliu daugiau nei 2015 m., kai buvo nustatyti 154 nauji atvejai. 

ŽIV plitimas gali būti kontroliuojamas laiku skiriant antiretrovirusinį gydymą. Pagal Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) programą, rekomenduojama taikyti „90-90-90” strategiją, kai 90 proc. žmonių gyvenančių su ŽIV žino savo diagnozę, 90 proc. žinančių gauna tinkamą gydymą ir 90 proc. besigydančių viruso krūvis yra maksimaliai sumažintas.  

Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šie rodikliai atitinkamai buvo 80, 30 ir 82. Tai yra, tik maža dalis (30%) žinančių savo diagnozę Lietuvos gyventojų gauna tinkamą gydymą. 

Apie apklausą

Kokybinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos priežiūros specialistų apklausa buvo atlikta  2016 – 2017 metais.  Iš viso buvo apklausti 867 respondentai, Lietuvoje — 298 bendrosios praktikos gydytojai, specialistai ir seselės. 

Lietuvoje apklausą atliko „Spinter tyrimai“, bendradarbiaujant su Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija bei šviečiamojo projekto informacine partnere sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“. 

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tyrimas dėl ŽIV

 

Panašūs straipsniai

Aplinkosaugininkai primena: sudegusi žolė – nėra pievų trąša, už tai gresia baudos

Aplinkosaugininkai primena: sudegusi žolė – nėra pievų trąša, už tai gresia baudos

Šylant orams ir džiūstant žemei, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Kadangi dažniausiai žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisr...

Gediminas Gutauskas dėkoja, kad pavyko pateisinti žiūrovų lūkesčius

Gediminas Gutauskas dėkoja, kad pavyko pateisinti žiūrovų lūkesčius

Vakar du kartu leidomės ieškoti Jono dūdos. Ir pasakysiu - išgelbėjo tik Kalėdų stebuklas. Mestos buvo begalinės pajėgos, scenoje pasirodė per 120 atlikėjų: choristai, šokėjai, aktoriai, muzikantai. Visiems jiem...

Vaiko teisių specialistai nepasiklysta skirtingų kultūrų labirinte

Vaiko teisių specialistai nepasiklysta skirtingų kultūrų labirinte

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone specialistai susiduria su skirtingų kultūrų ir tikėjimo šeimose gyvenančių vaikų teisių užtikrinimu. Čia veikia Ruklos pabėgėlių priėmimo centras, o...

Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?

Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?

Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti ne...

Kol ES ir JK derasi, „Regitra“ yra pasiruošusi galimiems scenarijams

Kol ES ir JK derasi, „Regitra“ yra pasiruošusi galimiems scenarijams

Kaip žinia, kovo 29 d. yra numatytas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, tačiau dėl konkrečių sąlygų vis dar nėra nutarta. Jei iki to laiko susitarimas bus patvirtintas, jame bus numatyta, kaip ...

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavoje susiduria su plačiu spektru problemų

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavoje susiduria su plačiu spektru problemų

Vasario 4d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavoje sprendė, kaip užtikrinti sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavoje susiduria su...

Nauja internetinė platforma gamtą pažinti norintiems vaikams

Nauja internetinė platforma gamtą pažinti norintiems vaikams

Nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija „Baltijos aplinkos forumas” šiandien pristatė naują nemokamą platformą vaikams, kurioje jaunieji gamtos mylėtojai galės mokytis pažinti gamtą žaisdami žaidimus ir spręsd...

Sausio 1 d. įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai

Sausio 1 d. įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-481-(1.3E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ patvirtinti žemės verč...

Paukščių sugrįžimo metas: kodėl keliame inkilus?

Paukščių sugrįžimo metas: kodėl keliame inkilus?

Prasidėjęs pavasaris jau budina gamtą ir byloja apie išskridusių paukščių sugrįžimą. VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia visus prisidėti prie pasiruošimo šiltajam sezonui ir kovo 21 d. Pasaulinės miškų dienos p...

Jonavos lopšelyje-darželyje „Bitutė“ rajono priešmokyklinukai pagilino žinias apie saugų elgesį su ugnimi

Jonavos lopšelyje-darželyje „Bitutė“ rajono priešmokyklinukai pagilino žinias apie saugų elgesį su ugnimi

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Bitutė“ vykdo projektą, skirtą vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimui. Praeitais mokslo metais pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugiam elgesiui gatvėje. Šiemet, tęsdami projek...

Pagalbos prašymas ir atviras senolės kreipimasis į visuomenę

Pagalbos prašymas ir atviras senolės kreipimasis į visuomenę 4

Turbūt nevisiems malonu prašyti pagalbos, kai jos reikia. Galbūt nedaugelis išdrįsta prašyti finansinės paramos, kai užgriūna gyvenimo negandos. O ką daryti tiems, kurie neturi artimųjų, giminių ar draugų? Ką da...

Vyks nemokami mokymo kursai „Aukšto produktyvumo karvių šėrimas“

Vyks nemokami mokymo kursai „Aukšto produktyvumo karvių šėrimas“

LSMU Veterinarijos akademija 2019 m. sausio 22 dieną Žeimių seniūnijos salėje ( Kauno g. 47, Žeimių seniūnija, Jonavos r.) pradeda nemokamus 2 dienų (16 ak. val.) mokymo kursus „Aukšto produktyvumo karvi...

Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti

Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti

Laikotarpiu tarp Padėkos dienos ir Naujųjų metų amerikiečiai sukaupia net 25 proc. daugiau šiukšlių nei per bet kurią kitą metų dalį – panašiai turbūt sukaupiame ir mes. Tarp šiukšlių atsiduria ir neveikiančios ...

Vasario 5 d. minima Duonos diena

Vasario 5 d. minima Duonos diena

Vasario 5 d. kasmet švenčiama šventos Agotos arba Duonos diena. Tikima, kad šv. Agotos dieną pašventinta duona padeda didinti linų derlių, privilioti bičių spiečius, gydyti nužiūrėtus gyvulius, akių ligas, kūno ...

VVTAT: Skundai dėl avalynės kelia vartotojų teisių gynėjų susirūpinimą

VVTAT: Skundai dėl avalynės kelia vartotojų teisių gynėjų susirūpinimą

Liaudyje sakoma, kad didžiausias dėmesys apsiperkant turi būti skiriamas avalynei ir čiužiniui. Ir jeigu miegodami mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, avėdami batus – beveik du trečdalius. Tačiau tai ne vie...

Pavojinga atlieka, kurios nemeta į buitinių atliekų konteinerius

Pavojinga atlieka, kurios nemeta į buitinių atliekų konteinerius 1

Kai kurios pavojingos atliekos vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius, tačiau tik ne automobilių akumuliatoriai. Kokios priežastys lemia, kad netinkami naudojimui akumuliatoriai nesimėto bet kur?  ...