Pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą iki 607 eurų

Pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą iki 607 eurų
LIE 03
2019-07-03 13:37 2019

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

„Per pastaruosius kelerius metus žymiai sumažėjo minimalią mėnesinę algą gaunančių ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius, nes įtvirtinome nuostatą, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis buvo pagerinta įtvirtinus „Sodros“ įmokų grindis, kurios reiškia, jog, pavyzdžiui, puse etato už pusę minimalios algos dirbantis darbuotojas vis tiek įgyja pilnas socialines garantijas nuo minimumo“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Nuoseklus minimalios algos didinimas taip pat yra labai svarbus instrumentas, padedantis didinti gyventojų pajamas ir socialinį saugumą: jei šiuo metu žmogus, kuriam mokamas minimalus atlyginimas, į rankas gauna 395 eurus, tai padidinus gaus – 425 eurus. Tikimės, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas stums aukštyn ir kitus darbo užmokesčius“, - priduria ministras.

Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, minimalią mėnesinę algą ir mažiau gavo apie 156 tūkst. darbuotojų. Minimalios mėnesinės algos padidinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų.

Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.

Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

Paskutinį kartą minimali mėnesinė alga didinta nuo 400 iki 430 eurų 2019 m. pradžioje. Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ siekė 555 eurus.

Kaip keisis įmokos ir išmokos padidinus minimalią mėnesinę algą?

ĮMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, valstybė skirs daugiau lėšų socialinio draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus žmones. Iš viso įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidės apie 4 mln. eurų.

Valstybė savo lėšomis draudžia senatvės pensijos nesulaukusius ir draudžiamųjų pajamų neturinčius valstybės tarnautojų, profesinės karo tarnybos karių ir diplomatų sutuoktinius, kai jie gyvena užsienyje, valstybės prezidento sutuoktinį, vieną iš tėvų, kuris augina vaiką iki 3 metų, senatvės pensijos amžiaus nesulaukusius ir neįgalius vaikus slaugančius tėvus ar globėjus, privalomosios pradinės karo tarnybos karius bei asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, profesinių mokyklų mokinius, universitetų ir kolegijų studentus, Užimtumo tarnybos mokytis ar persikvalifikuoti siųstus asmenis, religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei vienuolius, meno kūrėjo statusą turinčius darbingo amžiaus žmones, jei neturi draudžiamųjų pajamų, žmones, atliekančius savanorišką praktiką.

Keistųsi ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus).

Taip pat padidės savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėnesį. Ji padidės 3,63 euro ir sieks 42,37 euro.

Keisis ir verslo liudijimų socialinio draudimo įmokos. Žmonės, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, o šių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo MMA.

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo MMA. Šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Keisis privalomojo sveikatos draudimo įmokų žemutinė riba per metus visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek deklaruojantiems pajamas, tiek mokantiems nuo minimalios algos. Įmokos per metus negalės būti mažesnės kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių ūkis ne didesnis nei 2 EDV, sveikatos draudimas per metus sudaro ne mažiau nei 2,33 proc. nuo 12 MMA.

IŠMOKOS

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, tiesiogiai priklausanti nuo MMA, padidės 9,3 proc. arba 12 eurų nuo 129 eurų iki 141 euro.

Taip pat keisis ir iš Garantinio fondo mokamos darbuotojams priklausančios išmokos, kuomet darbdavys tampa nemokus: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, apmokėjimai už prastovas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

 

Panašūs straipsniai

Priimti visi pasiūlymai: kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintys artimuosius

Priimti visi pasiūlymai: kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintys artimuosius

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis neg...

,,Sodra": Lietuvoje mažėja daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamų atskirtis

,,Sodra": Lietuvoje mažėja daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamų atskirtis

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. Santykinai sparčiausia...

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo 2

Švelnėjant karantinui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pagalbos priemonių planą gyventojams bei darbdaviams, kuris padėtų greičiau atsitiesti pasibaigus karantinui. Penktadienį siūlymai pateik...

Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius

Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius

2020 m. kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmon...

Savarankiškai dirbantiems asmenims pradedamos mokėti išmokos už balandį

Savarankiškai dirbantiems asmenims pradedamos mokėti išmokos už balandį

Savarankiškai dirbantiems asmenims šią savaitę pradedamos mokėti 257 eurų dydžio išmokos už balandžio mėnesį. Prašymus Užimtumo tarnybai jau anksčiau pateikusių ir teisę į išmoką turinčių gyventojų sąskaitas...

Pasiūlyta paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus

Pasiūlyta paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus

Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad pandemijos akivaizdoje darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes sveikatos požiūriu vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje dėl koronaviruso infekcijo...

Seimas patvirtino pagalbos priemones darbuotojams ir verslui po karantino

Seimas patvirtino pagalbos priemones darbuotojams ir verslui po karantino

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Užimtumo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4774(2), kuriomis siekiama užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir spartų žmonių grąžinimą į darbo ...

Patvirtintos pagalbos priemonės vyresniems darbuotojams

Patvirtintos pagalbos priemonės vyresniems darbuotojams

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų ir Darbo kodekso pataisas (projektai Nr. XIIIP-4901(2), Nr. XIIIP-4903(2), Nr. XIIIP-4904(2), ku...

Visuomenės sveikatos apsaugai ir šalies ekonomikai – 5 mlrd. eurų

Visuomenės sveikatos apsaugai ir šalies ekonomikai – 5 mlrd. eurų

Ryžtingas, solidarus, veiksmingas ir todėl prasmingas – tokį ekonominių ir finansinių priemonių planą šiandien Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų minis...

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, s...

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 7...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

Planuotam atlyginimų didinimui visai medikų bendruomenei – dar 130 mln. eurų

Planuotam atlyginimų didinimui visai medikų bendruomenei – dar 130 mln. eurų

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus  sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo ...

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik...

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės  veiklos  ...

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gy...