Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba

Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba
BAL 02
2019-04-02 13:05 2019

Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos.

Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris.

 „Jaunimas linkęs galvoti – aš jaunas, problemų su cholesteroliu tikrai neturiu, gyvenimo būdas nesvarbu. Deja, bet kapinėse matydamas antkapius jauniems žmonėms visada pagalvoju, kad arba mirė nuo traumos, arba ištiko ūmi kardialinė mirtis, – sako Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis. – Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos. Liūdna, bet akis bado mūsų šalies statistika ir požiūris į cholesterolį pasauliniuose sveikatos kongresuose – Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.“

Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris. Padidėjusį cholesterolio kiekį, galintį lemti insultą ar infarktą, nurodo ir daug kitų plika akimi nepastebimų simptomų, tokių kaip riebalų sankaupos ant vokų ar sausgyslių, skausmas širdies plote, svaigstanti galva, dusulys, tirpstančios lūpos ir liežuvio galiukas, šąlančios rankos, netgi pykinimas ar vėmimas bei aštrūs pilvo skausmai!

Gydytojų įspėjimus, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika

Cholesterolis reikalingas, bet jo perteklius – žalingas

Tyrimo duomenimis, nors trečdalis lietuvių teigia labai gerai žinantys, kas yra cholesterolis, tačiau net 72 proc. respondentų turi mažai žinių arba nežino apie padidėjusio cholesterolio sukeliamą žalą mūsų organizmui. Jeigu tarp vyresnių žmonių apie cholesterolio žalą dar žino kas trečias, tai mažiausiai informacijos turi 35–44 m. amžiaus respondentai – vos 23 proc. teigė turintys daug informacijos.

Gydytojų įspėjimus, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika – 2018 metų duomenimis, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien išeminės širdies ir kraujotakos sistemos ligos pražudė daugiau nei 37 tūkstančius lietuvių per metus. Tarp jų – daugiau nei 4 tūkstančiai 35–65 metų amžiaus asmenų. Tokią statistiką Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis aiškina kelių veiksnių deriniu.

„Apskritai cholesterolis nėra blogas dalykas – jis būtinas organizmui. Tačiau jeigu jo per daug – tuomet turime problemą. Čia kaip su automobiliu – į variklį įpylus per daug alyvos, variklis geriau nuo to nedirbs, tačiau jeigu per didelis kiekis alyvos varikliui ir nepakenks, tai žmogaus organizmui cholesterolis gali sukelti nepataisomą žalą. Jis kaupiasi po endoteliu – kraujagyslių vidiniame sluoksnyje atsiranda aterosklerozinių plokštelių, kurios kemša kraujagysles, trukdo kraujo tekėjimui. Tai lemia didesnį insultų ar infarktų skaičių. Aterosklerozės vystymąsi skatina ir visos lėtinės infekcijos. Todėl būtina  atsakingai gydyti tokias organizmo lėtines infekcijas kaip sugedę dantys ir t.t.“, – teigia specialistas.

Kodėl nereikia numoti ranka į cholesterolį tiek jaunam, tiek vyresniam

Anot kardiologų, dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL. Jei paciento pirmos eilės giminaičių tarpe buvo sirgusių ŠKL, jei tėvai ar broliai/seserys sirgo miokardo infarktu, buvo atliktos operacijos širdies šuntavimo, gydytojai kalba apie nepalankaus paveldėjimo galimybę, tai reiškia, kad pacientas gali sirgti ŠKL, nepaisant to, kad jam vos 30. Tokie pacientai, anot ekspertų, turėtų tirtis išsamiau, ypatingą dėmesį skirti cholesterolio kiekio organizme stebėjimui ir gyvenimo būdui – vengti rūkymo, reguliuoti svorį, laiku pradėti gydyti padidėjusį spaudimą.

Dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL.

P.Šerpytis pabrėžia, kad prasčiausiai pagal ŠKL statistiką Europoje atrodančios Lietuvos gyventojai ne tik nepasirūpina tyrimais, bet ir kenkia sau nusistatymais dėl cholesterolio kaip nepavojingo sveikatai, ar mitais apipinto gydymo statinais: „Aš per savo didelę darbo patirtį nesu matęs, kad statinai turėtų kažkokį mirtiną šalutinį poveikį, o štai mirčių nuo stentų trombozės ar apskritai staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų aš matai labai daug. Netgi per daug“ – sako profesorius.

Dažnai pamirštama, kad ŠKL gali negrįžtamai pakeisti gyvenimą ir asmeniui teks atsisakyti ne tik mėgstamo maisto, veiklų ar darbo, bet ir  gyventi su invalidumu.

„Dažnai numojama ranka, kad cholesterolis, jam skirti vaistai – tai gydytojų ir verslo pramanas. Netikima net klinikinių tyrimų rezultatais. Iš pradžių mąstoma, kad esame per jauni sirgti ŠKL ir nesirūpiname gyvenimo būdu, o vėliau po pirmųjų kardiovaskulinių įvykių vengiama gydytis statinais dėl su jais susijusių mitų. Todėl būtina ne tik ugdyti sąmoningumą dėl vaistų bei gydymo, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, svorio priežiūrą, mitybos koregavimą, metimą rūkyti“, – skatina Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas P.Šerpytis.

Kaip dažnai reikėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?

Keturi pagrindiniai su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme kontrolės būdai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir specialių medikamentų arba statinų vartojimas (tik tada, kai juos paskiria gydytojas). Visgi lietuviai neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatos priežiūrai: beveik penktadalis pripažįsta, kad jų gyvenimo būdas nėra sveikas. Kas penktas taip pat patvirtina niekada netikrinęs cholesterolio kiekio savo organizme ir net 43 procentai darbingo 35–44 metų amžiaus respondentų niekada neatliko šių tyrimų.

Vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. 

Kada vertėtų atlikti cholesterolio tyrimą priklauso nuo amžiaus, rizikos faktorių ar šeimos genetikos:

  • Jaunesniems nei 19 metų asmenims:
  • Jeigu šeimoje yra turinčių aukštą kraujo spaudimą, patyrusių širdies smūgius ar insultą asmenų. Tuomet galima ištirti dėl šeiminės cholesterinemijos, kurią nulemia genetika.
  • Vyresniems nei 20 m. amžiaus asmenims:
  • Pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų bent jau kas 5 metus;
  • Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus – kartą per 1 metus.

Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tad skirti valandą ir pasitikrinti juk nesudėtinga, o užbėgti ligoms už akių – tiesiog privaloma!

Tyrimą gruodžio 6–14 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.

 

Panašūs straipsniai

Korona virusas ir gripas – dažniausios paieškos ULAC interneto svetainėje

Korona virusas ir gripas – dažniausios paieškos ULAC interneto svetainėje

Korona virusas, gripas, skarlatina, kokliušas ir ŽIV – tai užkrečiamos ligos, apie kurias praėjusią savaitę gyventojai  DAŽNIAUSIAI ieškojo informacijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje ...

Kauniečių porai patvirtinti koronaviruso infekcijos atvejai

Kauniečių porai patvirtinti koronaviruso infekcijos atvejai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvoje nustatyti du nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai. Tai patvirtino kovo 10 d. vėlai vakare Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laborato...

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Slenkančios karantino savaitės turi įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei žmonių sveikatai, nes nerimas dažnai malšinamas varstant šaldytuvo dureles. Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyri...

Aptartas pasirengimas naujojo korona viruso infekcijai Kauno apskrityje

Aptartas pasirengimas naujojo korona viruso infekcijai Kauno apskrityje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento iniciatyva  2020 m. vasario 4 d. buvo organizuoti du pasitarimai naujojo korona viruso infekcijos valdy...

Asociacija „ŠKAC“ vėžiui sako škac!

Asociacija „ŠKAC“ vėžiui sako škac!

Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Jonavos onkologinių ligonių asociacija „ŠKAC“ kartu su Jonavos visuomenės sveikatos biuru surengė kiek kitokį šios dienos minėjimą. Šiandien, vasario 4-ąją, prie ...

Šaltuoju laiku padaugėja Rota arba Noro viruso sukelti žarnyno sutrikimai

Šaltuoju laiku padaugėja Rota arba Noro viruso sukelti žarnyno sutrikimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad šaltuoju metų laiku padidėja ne tik sergamumas įvairiomis peršalimo ligomi...

Kad atviri bateliai nebaugintų: vaistininkė dalinasi pėdų priežiūros vasarą ABC

Kad atviri bateliai nebaugintų: vaistininkė dalinasi pėdų priežiūros vasarą ABC

Karštis priverčia įšokti ne tik į berankovius marškinėlius, bet ir atvirus batelius. Basučių sezonas primena, kaip svarbu nepamiršti pasirūpinti ir pėdomis, kurios didžiąją metų dalį niekam nekrenta į akis. ...

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

Vis labiau šylant orams ir dažniau mėgaujantis vasaros saule, kai kuriuos vaistus vertėtų vartoti ypač atsargiai ir atsakingai, mat galima sąveika tarp vaisto sudėtyje esančios veikliosios medžiagos ir saulė...

Pernai Lietuvoje išaiškinti penki vėlyvojo sifilio atvejai

Pernai Lietuvoje išaiškinti penki vėlyvojo sifilio atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), pernai Lietuvoje penkiems asmenims diagnozuota pažengusio sifilio stadija – vėlyvasis sifilis (dviem vyrams ir trims moterims). Nustatytos šios pažengusio ...

Ligonių kasos ramina: dantų protezavimo paslaugos niekur nedings

Ligonių kasos ramina: dantų protezavimo paslaugos niekur nedings

​Laipsniškai švelnindama porą mėnesių galiojančio karantino sąlygas Vyriausybė nuo ateinančio pirmadienio, gegužės 18 dienos, leido atnaujinti odontologinių paslaugų teikimą. Ligonių kasos ragina visus pacie...

 Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai

Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai

Nuo karantino paskelbimo pradžios praėjo mėnuo. Per šį laiką kardinaliai pasikeitė daugelio žmonių gyvenimo ritmas: namuose įsirengėme sporto zonas, dezinfekatoriais purškiamės dažniau nei kvepalais. Daugiau...

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien –...

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

Tikrinant sporto mokyklą lankančių vaikų sveikatą, Jonavos kūno kultūros ir sporto centro gydytojui Andriui Šimkui tenka nustatyti įvairių ligų, kurios neabejotinai trukdo jauniesiems sportininkams pasiekti ...

Lietuvoje pradės veikti karščiavimo klinikos

Lietuvoje pradės veikti karščiavimo klinikos 2

Lietuvos savivaldybėse duris netrukus turėtų atverti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant k...

Patvirtinus COVID-19 kariuomenės dalinyje Rukloje, visi galimai turėję kontaktus, izoliuoti

Patvirtinus COVID-19 kariuomenės dalinyje Rukloje, visi galimai turėję kontaktus, izoliuoti 2

Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės. Visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir ...

Tarp koronavirusu infekuotųjų – medikas iš Ukmergės

Tarp koronavirusu infekuotųjų – medikas iš Ukmergės

Tarp kovo 19 dieną nustatytų koronavirusu apsikrėtusiųjų asmenų – medikas iš Ukmergės. Tikėtina, kad asmuo turėjo tiesioginį kontaktą su kolegomis, anksčiau keliavusiais Italijoje, Egipte, Afrikoje ir Dubaju...