Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba

Profesorius P.Šerpytis: cholesterolis – tiksinti X ir Y kartų atstovų bomba
BAL 02
2019-04-02 13:05 2019

Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos.

Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris.

 „Jaunimas linkęs galvoti – aš jaunas, problemų su cholesteroliu tikrai neturiu, gyvenimo būdas nesvarbu. Deja, bet kapinėse matydamas antkapius jauniems žmonėms visada pagalvoju, kad arba mirė nuo traumos, arba ištiko ūmi kardialinė mirtis, – sako Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis. – Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos. Liūdna, bet akis bado mūsų šalies statistika ir požiūris į cholesterolį pasauliniuose sveikatos kongresuose – Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.“

Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris. Padidėjusį cholesterolio kiekį, galintį lemti insultą ar infarktą, nurodo ir daug kitų plika akimi nepastebimų simptomų, tokių kaip riebalų sankaupos ant vokų ar sausgyslių, skausmas širdies plote, svaigstanti galva, dusulys, tirpstančios lūpos ir liežuvio galiukas, šąlančios rankos, netgi pykinimas ar vėmimas bei aštrūs pilvo skausmai!

Gydytojų įspėjimus, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika

Cholesterolis reikalingas, bet jo perteklius – žalingas

Tyrimo duomenimis, nors trečdalis lietuvių teigia labai gerai žinantys, kas yra cholesterolis, tačiau net 72 proc. respondentų turi mažai žinių arba nežino apie padidėjusio cholesterolio sukeliamą žalą mūsų organizmui. Jeigu tarp vyresnių žmonių apie cholesterolio žalą dar žino kas trečias, tai mažiausiai informacijos turi 35–44 m. amžiaus respondentai – vos 23 proc. teigė turintys daug informacijos.

Gydytojų įspėjimus, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika – 2018 metų duomenimis, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien išeminės širdies ir kraujotakos sistemos ligos pražudė daugiau nei 37 tūkstančius lietuvių per metus. Tarp jų – daugiau nei 4 tūkstančiai 35–65 metų amžiaus asmenų. Tokią statistiką Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis aiškina kelių veiksnių deriniu.

„Apskritai cholesterolis nėra blogas dalykas – jis būtinas organizmui. Tačiau jeigu jo per daug – tuomet turime problemą. Čia kaip su automobiliu – į variklį įpylus per daug alyvos, variklis geriau nuo to nedirbs, tačiau jeigu per didelis kiekis alyvos varikliui ir nepakenks, tai žmogaus organizmui cholesterolis gali sukelti nepataisomą žalą. Jis kaupiasi po endoteliu – kraujagyslių vidiniame sluoksnyje atsiranda aterosklerozinių plokštelių, kurios kemša kraujagysles, trukdo kraujo tekėjimui. Tai lemia didesnį insultų ar infarktų skaičių. Aterosklerozės vystymąsi skatina ir visos lėtinės infekcijos. Todėl būtina  atsakingai gydyti tokias organizmo lėtines infekcijas kaip sugedę dantys ir t.t.“, – teigia specialistas.

Kodėl nereikia numoti ranka į cholesterolį tiek jaunam, tiek vyresniam

Anot kardiologų, dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL. Jei paciento pirmos eilės giminaičių tarpe buvo sirgusių ŠKL, jei tėvai ar broliai/seserys sirgo miokardo infarktu, buvo atliktos operacijos širdies šuntavimo, gydytojai kalba apie nepalankaus paveldėjimo galimybę, tai reiškia, kad pacientas gali sirgti ŠKL, nepaisant to, kad jam vos 30. Tokie pacientai, anot ekspertų, turėtų tirtis išsamiau, ypatingą dėmesį skirti cholesterolio kiekio organizme stebėjimui ir gyvenimo būdui – vengti rūkymo, reguliuoti svorį, laiku pradėti gydyti padidėjusį spaudimą.

Dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL.

P.Šerpytis pabrėžia, kad prasčiausiai pagal ŠKL statistiką Europoje atrodančios Lietuvos gyventojai ne tik nepasirūpina tyrimais, bet ir kenkia sau nusistatymais dėl cholesterolio kaip nepavojingo sveikatai, ar mitais apipinto gydymo statinais: „Aš per savo didelę darbo patirtį nesu matęs, kad statinai turėtų kažkokį mirtiną šalutinį poveikį, o štai mirčių nuo stentų trombozės ar apskritai staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų aš matai labai daug. Netgi per daug“ – sako profesorius.

Dažnai pamirštama, kad ŠKL gali negrįžtamai pakeisti gyvenimą ir asmeniui teks atsisakyti ne tik mėgstamo maisto, veiklų ar darbo, bet ir  gyventi su invalidumu.

„Dažnai numojama ranka, kad cholesterolis, jam skirti vaistai – tai gydytojų ir verslo pramanas. Netikima net klinikinių tyrimų rezultatais. Iš pradžių mąstoma, kad esame per jauni sirgti ŠKL ir nesirūpiname gyvenimo būdu, o vėliau po pirmųjų kardiovaskulinių įvykių vengiama gydytis statinais dėl su jais susijusių mitų. Todėl būtina ne tik ugdyti sąmoningumą dėl vaistų bei gydymo, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, svorio priežiūrą, mitybos koregavimą, metimą rūkyti“, – skatina Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas P.Šerpytis.

Kaip dažnai reikėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?

Keturi pagrindiniai su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme kontrolės būdai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir specialių medikamentų arba statinų vartojimas (tik tada, kai juos paskiria gydytojas). Visgi lietuviai neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatos priežiūrai: beveik penktadalis pripažįsta, kad jų gyvenimo būdas nėra sveikas. Kas penktas taip pat patvirtina niekada netikrinęs cholesterolio kiekio savo organizme ir net 43 procentai darbingo 35–44 metų amžiaus respondentų niekada neatliko šių tyrimų.

Vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. 

Kada vertėtų atlikti cholesterolio tyrimą priklauso nuo amžiaus, rizikos faktorių ar šeimos genetikos:

  • Jaunesniems nei 19 metų asmenims:
  • Jeigu šeimoje yra turinčių aukštą kraujo spaudimą, patyrusių širdies smūgius ar insultą asmenų. Tuomet galima ištirti dėl šeiminės cholesterinemijos, kurią nulemia genetika.
  • Vyresniems nei 20 m. amžiaus asmenims:
  • Pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų bent jau kas 5 metus;
  • Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus – kartą per 1 metus.

Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tad skirti valandą ir pasitikrinti juk nesudėtinga, o užbėgti ligoms už akių – tiesiog privaloma!

Tyrimą gruodžio 6–14 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.

 

Panašūs straipsniai

Dar daugiau įmonių prisijungia prie susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį

Dar daugiau įmonių prisijungia prie susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį

Vis labiau plečiasi socialiai atsakingų Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių ratas, kurios prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėt...

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos – nuo teorijos link praktikos

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos – nuo teorijos link praktikos 1

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos – tai medžiagos, kurios keičia organizmo hormonų sistemos funkcijas. Hormonai kartu su centrine nervų sistema atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant organizmo biocheminių...

Siūloma licencijuoti visus sveikatos priežiūros specialistus

Siūloma licencijuoti visus sveikatos priežiūros specialistus

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) informuoja, kad parengtas ir šiuo metu pateiktas visuomenei derinti teisės akto projektas,...

Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį  – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. V...

7 augalai, labai reikalingi žmogaus organizmui

7 augalai, labai reikalingi žmogaus organizmui

Vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė apie gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui. Fito...

Kaip nekenkiant sveikatai naudotis soliariumais?

Kaip nekenkiant sveikatai naudotis soliariumais?

Saulės teikiami malonumai baigėsi kartu su vasara. Šaltuoju metų laiku žmonės, norėdami skaisčios ir įdegusios odos, lankosi soliariumuose, tačiau neretai persistengia. Ką reikia žinoti, kad šios procedūros jums...

Mokyklos galės nemokamai naudotis joms sukurtais receptais

Mokyklos galės nemokamai naudotis joms sukurtais receptais 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (RLVVKA) parengė patiekalų receptūras, kuriomis nemokamai galės naudotis mūsų šalies ugdymo įstaigos –...

Imunitetą stiprinantys receptai su vištiena

Imunitetą stiprinantys receptai su vištiena

„Nepasirodysiu šiandien darbe, eisiu pas gydytoją: karščiuoju, bėga nosis“, - kur girdėtos tokios dejonės? Tam, kad organizmas tinkamai pasiruoštų šaltam ir drėgnam metų sezonui, būtina pasirūpinti savo ...

Raminamieji bei migdomieji vaistai nėra tik nekaltos tabletės

Raminamieji bei migdomieji vaistai nėra tik nekaltos tabletės 1

Išgyvenate stiprų stresą? Kamuoja nepaaiškinamas nerimas? Sunku užmigti? Jaučiate, kad dėl tokios būsenos, liaudiškai tariant, tuoj „nuneš stogą“? Be jokios abejonės šioje ir panašiose situacijose padėti gali ti...

Nemokami pirmos pagalbos mokymai Jonavos įstaigoms, organizacijoms ir gyventojams

Nemokami pirmos pagalbos mokymai Jonavos įstaigoms, organizacijoms ir gyventojams

Ūminė liga ar sužeidimas galimi bet kur ir bet kada. Dauguma staigios mirties atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje, namuose, darbe, todėl pirmiausia padėti gali greta esantys žmonės. UAB „Jonavos hidrot...

Kviečiame vaikų, turinčių negalią, artimuosius į seminarus

Kviečiame vaikų, turinčių negalią, artimuosius į seminarus

Kauno kolegija kartu su Kauno rajono socialinių paslaugų centru pradeda įgyvendinti projektą „Vaikų, turinčių kompleksinę negalią, sveikatos stiprinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu“. Trumpas šio projekt...

Po Naujųjų sutikimo: vaistininkė pataria, kaip greitai panaikinti bemiegės nakties pėdsakus veide

Po Naujųjų sutikimo: vaistininkė pataria, kaip greitai panaikinti bemiegės nakties pėdsakus veide

Artėjanti Naujųjų metų naktis daugeliui baigsis poilsio ir miego trūkumu. Bemiegės nakties pėdsakai neišvengiamai pirmąją naujų metų dieną atsispindės ir veide. Patamsėję ir paburkę paakiai bei nuo ryškaus nauja...

Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo sausio  Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas ...

Tautvilė Šliažaitė: kai trūksta virškinimo fermentų, senstame greičiau

Tautvilė Šliažaitė: kai trūksta virškinimo fermentų, senstame greičiau

„Sakoma, kad nuo 30-ies metų mūsų virškinimo sistema pradeda senti, vadinasi, gaminti vis mažiau virškinimo fermentų. Jos darbas lėtėja – prasčiau įsisaviname maisto medžiagas, lengviau priaugame svorio, dažniau...

Kad stresas nevirstų depresija: kaip atpažinti rimtą pervargimą

Kad stresas nevirstų depresija: kaip atpažinti rimtą pervargimą

Nuolatinis stresas darbe ar namuose, per mažai dėmesio laisvalaikiui, fizinio aktyvumo stoka – tokioje aplinkoje kasdien gyvena tūkstančiai lietuvių. Specialistai įspėja, pervargimas ir išsekimas tampa labai rim...

Organizmo valymo procedūra „valo“ pacientų pinigines

Organizmo valymo procedūra „valo“ pacientų pinigines

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) gauna paklausimų dėl internetinėse svetainėse, spaudoje, sveikatinimo centruose s...