Psichologė I.Dulinskaitė: „Leiskime vaikams jausti“

Psichologė I.Dulinskaitė: „Leiskime vaikams jausti“
KOV 22
2019-03-22 10:34 2019

Vaikai geriau sutaria su bendraamžiais ir suaugusiais, lengviau išsprendžia tarpusavio konfliktus, atsispiria impulsyviam elgesiui, kai supranta save ir kitus – moka atpažinti, įvardinti, tinkamai išreikšti jausmus. Kaip padėti vaikams to išmokti ir ugdyti jų emocinį intelektą? 

Pirmiausia, vaikai turėtų žinoti, kad visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nei vieno nereikia vengti ar slopinti.

Visi jausmai – svarbūs ir reikalingi 

Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą?“ Paramos vaikams centro psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė pabrėžė, kad nėra tokio amžiaus, kai jau per vėlu pradėti ugdyti emocinį intelektą. Tačiau kuo anksčiau vaikas mokomas suprasti savo jausmus, tuo greičiau juos pradeda tinkamai reikšti – žino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, iš anksto numato savo elgesio pasekmes, išmoksta nusiraminti. 

„Pirmiausia, vaikai turėtų žinoti, kad visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nei vieno nereikia vengti ar slopinti. Pavyzdžiui, baimė įspėja, kad kažko galime netekti ir skatina ieškoti išeičių. Pyktis siunčia signalą, kad kažkas peržengė ir pažeidė tam tikras mūsų ribas, kurias svarbu atstatyti. Todėl leiskime vaikams jausti”, - sakė psichologė projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitos metu. 

Svarbu įvardinti savo ir atspindėti vaiko jausmus 

Pasak I.Dulinskaitės, galima ir reikia leisti jausti pyktį, nerimą, baimę ar kitas stiprias emocijas, tačiau jos neturėtų būti reiškiamos netinkamu elgesiu. Destruktyvius vaiko veiksmus svarbu stabdyti ir mokyti keisti savo elgesį. Tai vaikui greičiau ir lengviau pavyksta, kai jis supranta, kaip jaučiasi pats ir kiti. 

Kai tėvai patys nevengia įvardinti jausmų, pavyzdžiui, „Man liūdna, nes šiandien darbe nepavyko  užduotis“, vaikas irgi kur kas greičiau pradeda jais dalintis. Atskleisti tai, kas vyksta ar neramina, vaiką paskatina ir jo jausmų atspindėjimas: „Matau, kad esi liūdnas“, „Turėtų būti sunku, kai draugai nuvilia“, „Tai turbūt tave trikdo“. Tuo tarpu įkyriai klausinėjant, kaip jautiesi, kas patiko, kodėl liūdi ir pan., vaikai dažniausiai užsisklendžia, nes jaučia spaudimą.  

Paramos vaikams centro psichologė pastebi, kad vaikui lengviau suprasti kitą ir keistis, kai jis girdi ne kaltinimus ar priekaištus, o tai, kaip jaučiasi tas žmogus dėl jo elgesio: „Nerimauju, kai laiku negrįžti“, „Man labai gera, kai matau sutvarkytą virtuvę“. 

Kai vaikas išmoksta įvardinti savo jausmus, taip pat svarbu mokyti įvairių nusiraminimo strategijų.

Kaip mokytis nusiraminti? 

„Kai vaikas išmoksta įvardinti savo jausmus, taip pat svarbu mokyti įvairių nusiraminimo strategijų. Atsitraukti nuo situacijos ir grįžti į save padeda gilus kvėpavimas, skaičiavimas atbuline tvarka, galvojimas apie ką nors raminančio, kalbėjimasis su savimi. Aptarti šiuos metodus reikėtų iš anksto, pavyzdžiui, paskatinti sugalvoti raminančią vietą, į kurią supykęs vaikas galėtų nusikelti mintimis. Taip pat labai svarbu mokyti vaiką keisti automatines neigiamas mintis, tokias kaip „Aš nevykėlis/-ė“, „Man niekuomet nesiseka“, „Taip man ir reikia“. Kai kas nors nepavyksta, vaikas galėtų sau kartoti, kad tai „atsitiko netyčia“ ir „kiekvienas gali suklysti“, - paskaitoje patarė I.Dulinskaitė. 

Tiek mokyti atpažinti jausmus, tiek nusiraminti, vaiko nereikėtų pasisodinus prie stalo lyg pamokoje. Kur kas efektyviau apie tai kalbėtis išėjus pasivaikščioti, žiūrint filmą, skaitant. Galima paklausti, ką vaiko nuomone, reiškia vieno ar kito praeivio kūno kalba, kaip galėtų jaustis knygos veikėjas. Taip pat galima pasiteirauti, kaip panašioje situacijoje jaustųsi pats vaikas, ką jautė, jeigu jam jau panašiai buvo nutikę. 

Pasak I.Dulinskaitės, kuo dažniau įvairiose situacijose suaugusieji patys dalinasi, kaip jaučiasi, ir išklauso bei paskatina tai išsakyti vaikus, tuo greičiau kalbėjimas apie savo jausmus tampa įpročiu, padedančiu patenkinti kiekvieno emocinius poreikius ir kurti stipresnius tarpusavio santykius. 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti profesionalią, efektyvią, visavertę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vykdomos programos: “Big Brothers Big Sisters”, “Antras žingsnis”, “Vaikystė be smurto”, “Pozityvi tėvystė”.

 

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė Vaida Stoškuvienė

 Nuotr. Vygaudo Juozaičio

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Tarptautiniame chorinės muzikos ir šokių festivalyje Jonavoje – daugiau nei 340 dalyvių, svečiai iš Moldavijos ir Estijos

Tarptautiniame chorinės muzikos ir šokių festivalyje Jonavoje – daugiau nei 340 dalyvių, svečiai iš Moldavijos ir Estijos

XI Tarptautinis chorinės muzikos ir šokių festivalis „Šviesa amžinoji dainos“, pirmą kartą per festivalio gyvavimo istoriją įtraukęs šokius, vyks gegužės 24-26 d. Jonavoje, Joninių slėnyje. Festivalyje dalyvaus ...

Jonavos socialdemokratai apsisprendė: jiems ir toliau vadovaus Mindaugas Sinkevičius

Jonavos socialdemokratai apsisprendė: jiems ir toliau vadovaus Mindaugas Sinkevičius

Kovo 28 d. įvykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dviejų metų  kadencijai išrinktas skyriaus vadovas. Pirmininko pareigas rajono bičiuliai jau ket...

Braškes auginantis ūkininkas: ,,Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo“

Braškes auginantis ūkininkas: ,,Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo“

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Vis tik pirmuoju derliumi, ko gero, pasidžiaugti sau leis ne visi – aiškėja, kad ankstyvų uogų kilogramo kaina Lietuvoje sieks apie 10 eurų. Už...

Kultūra – neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo dalis (Politinė reklama)

Kultūra – neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo dalis (Politinė reklama)

Tikriausiai nė vienas žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be kultūros – koncertų, spektaklių, parodų, knygų, susitikimų su žymiais Lietuvos žmonėmis ir t. t. Šios ir kitos sritys ne tik sudaro puikią dvasinę atmosfer...

Jonavietė Deimantė Šimbaraitė – kylanti žvaigždė

Jonavietė Deimantė Šimbaraitė – kylanti žvaigždė

Kovo 9 d. Kauno mieste vyko vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos festivalis „Septynios natos", kuriame dalyvauja vaikų ir jaunimo vokalinės studijos, pop grupės, ansambliai, duetai bei solistai, atliekantys p...

Malkos, mišinukai kūdikiui ir psichiatras į namus – padėjo išsaugoti jauną šeimą kartu

Malkos, mišinukai kūdikiui ir psichiatras į namus – padėjo išsaugoti jauną šeimą kartu 1

Dirbantiems itin jautrioje vaiko apsaugos srityje, neretai pasitaiko situacijų, kai tenka padaryti kur kas daugiau nei priklauso. Viena iš tokių istorijų šią savaitę klostėsi nedideliame Kauno regiono miestelyje...

Darbas Lietuvoje Sirijos pabėgėliui atveria naujų galimybių

Darbas Lietuvoje Sirijos pabėgėliui atveria naujų galimybių

Majdas Mohammadas – vienas iš 400 baldų gamyklos darbuotojų. Jis dirba maždaug 28 tūkst. gyventojų turinčiame vidurio Lietuvos mieste – Jonavoje. 2017 metais  30-metis Sirijos gyventojas Majdas iš Homso buvo per...

Ranką darželyje susilaužiusios mergaitės senelis: ar mūsų vaikai saugūs?

Ranką darželyje susilaužiusios mergaitės senelis: ar mūsų vaikai saugūs? 1

Jonavos vaikų lopšelyje darželyje „Pakalnutė“ 4,5 metų mergaitė, žaisdama lauke, ant čiuožyklos susilaužė ranką. Mergaitės senelis teigia, kad tėvai atvesdami vaikus į darželį nori būti tikri, kad vaikai saugūs,...

Pokyčiai sveikatos apsaugos ir vaikų globos srityse (Politinė reklama)

Pokyčiai sveikatos apsaugos ir vaikų globos srityse (Politinė reklama)

Prieš ketverius metus rinkėjai man patikėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės mandatą. Pirmoji mano politinės veiklos kadencija sudarė galimybę susipažinti su Jonavos krašto problemomis bei davė didelės ...