Seimo nario A. Strelčiūno pranešimas: „Daugiabučių namų bendrijų ateitis – būti ar nebūti savivaldai?“

Seimo nario A. Strelčiūno pranešimas: „Daugiabučių namų bendrijų ateitis – būti ar nebūti savivaldai?“
GRU 05
2019-12-05 10:42 2019

Aplinkos ministerijos parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, sukėlė daug diskusijų.

Šiuo įstatymo projektu norima apjungti kelis dabar galiojančius įstatymus, reglamentuojančius jungtinės veiklos sutarčių, bendrijų ir administratorių valdymo formas.

Tačiau ar nebus taip, kad keliamas tikslas taip ir liks nepasiektas, o šiuo metu esanti situacija dar labiau pabloginta.

Aiškinamajame šio projekto rašte nurodoma, kad sukuriant vieną įstatymą yra siekiama įtvirtinti tokį gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, kad savininkai įgyvendinti savo teises ir pareigas būtų skatinami tai daryti aktyviai, jiems veikiant patiems ar perduodant tvarkyti su bendrojo naudojimo objektais susijusius klausimus tiems asmenims, kurie galėtų tinkamiausiai atstovauti jų interesams. Tačiau ar nebus taip, kad keliamas tikslas taip ir liks nepasiektas, o šiuo metu esanti situacija dar labiau pabloginta. Sulaukiau daugybės bendrijos pirmininkų nuogąstavimų dėl šio įstatymo projekto, jie įsitikinę, kad naujasis įstatymas sunaikins egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir tik paskatins gyventojus namo priežiūrai rinktis administratorius, o ne kurti naujas bendrijas.

Lietuvoje daugiabučių namų administravimas gana monopolizuotas, todėl turime skatinti bendrijų steigimąsi, taip apsaugant gyventojus nuo brangios namų priežiūros. Esama centralizuota daugiabučių namų administravimo struktūra, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, gyventojams neužtikrina tinkamos paslaugų kokybės. Užuot skatinusi savarankiškas daugiabučių valdymo formas, Aplinkos ministerija siūlo teisinio reguliarumo pakeitimus, keliančius grėsmę pačių bendrijų egzistavimui. 

Ar atsiras norinčiųjų eiti bendrijos pirmininkų pareigas? 

Įstatymo projekte numatyti pakeitimai kelia nerimą, ar atsiras žmonių, kurie norėtų dirbti bendrijų pirmininkais. Jau ir šiuo metu įsteigtoms daugiabučių bendrijoms dažnai yra nerandama pirmininkų, nes daugeliui jų ši veikla tik papildoma ir yra dirbama tik už simbolinį atlygį. Bendrijų pirmininkams kelia nerimą įstatymo projekte numatyta naujoji ataskaitų tvirtinimo tvarka. Įstatymo projekto 31 straipsnis numato, kad valdytojas ne vėliau kaip iki vasario 1 d. parengia ir savininkų susirinkimui pateikia tvirtinti metinę savo veiklos ataskaitą. Jeigu ataskaitai savininkų susirinkimas nepritaria dėl to, kad ji neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ataskaita turi būti patikslinta ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savininkų sprendimo nepritarti ataskaitai priėmimo dienos pakartotinai teikiama savininkų susirinkimui tvirtinti. Tačiau jeigu savininkų susirinkimas nepritaria ataskaitai nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su ataskaitos tikslinimu pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, bendrijos pirmininkas netenka įgaliojimų po 30 dienų nuo tokio savininkų susirinkimo sprendimo dienos.

Ar sprendimų naštą palikus tik bendrijos pirmininkui būtų tinkamai sprendžiami iškilę klausimai ir atstovaujama visiems bendrijos nariams.

Įstatymo projekte taip pat siūloma naikinti bendrijos valdybą numatant, kad bendrijos organai yra tik bendrijos pirmininkas ir bendrijos narių susirinkimas. Projekto 12 straipsnyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas sprendžia esminius klausimus, tokius kaip bendrijos metinės administravimo sąmatos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir kitus. Kadangi bendrijos narių susirinkimas spręstų svarbiausius klausimus, tad ir būtų šaukiamas tik keletą kartų per metus. O kiti svarbūs per metus atsiradę klausimai panaikinus bendrijos valdymą būtų sprendžiami bendrijos pirmininko. Kyla klausimas, ar sprendimų naštą palikus tik bendrijos pirmininkui būtų tinkamai sprendžiami iškilę klausimai ir atstovaujama visiems bendrijos nariams. Pasunkinus darbo sąlygas bendrijos pirmininkams galime taip ir nesulaukti norinčiųjų eiti šias pareigas. 

Didesnės valdymo sąnaudos 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką bendrijos gali būti kuriamos bendrai keliems namams. Tuo metu naujajame įstatymo projekte numatyta, kad bendrijas bus galima steigti tik viename name. Toks sprendimas bendrijas padarytų gerokai nepatrauklesnes gyventojams, būtų ne tik pasunkintas jų valdymas, bet ir padidintos valdymo sąnaudos. Vien jau tai, kad reiktų samdyti bendrijos pirmininką, kiekvienam namui reikštų papildomų išlaidų atsiradimą. Akivaizdu, kad bendrijų kūrimo procesą padarius sudėtingesniu ir brangesniu, tai būtų didelis žingsnis atgal. Gyventojai norėdami išvengti sudėtingų procesų nebekurtų bendrijų ir vėl patektų į ne visada geriausiai jų interesams atstovaujančių administratorių rankas. 

Naujos tvarkos rezultatas – dar brangesni pirkimai? 

Įstatymo projekte taip pat siūloma keisti pirkimų tvarką, šį procesą padarant gerokai sudėtingesniu. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdytojas prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu perka naudodamasis Viešosios įstaigos CPO LT administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis arba, gavęs savininkų leidimą, kitu būdu, išskyrus skubius ir nenumatytus atvejus.

Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti skaidrumą pirkimuose, tačiau nors siektinas tikslas ir geras, bet kyla klausimas, ar tokia tvarka naudinga gyventojams. Visų pirma, pirkimų procesai galėtų labai užsitęsti dėl to, kad CPO LT sistemoje gali nebūti valdytojui reikalingų prekių ar paslaugų tiekėjų. Visų antra, reiktų prisiminti, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visiems tiekėjams yra apmokestinamos CPO LT teikiamos paslaugos, todėl galutinė prekių ar paslaugų kaina gali būti didesnė negu su įmonėmis derantis savarankiškai. Jeigu įsigaliotų tokia pirkimų tvarka, akivaizdu, kad tiek visas procesas truktų gerokai ilgiau ir tuo pačiu padidėtų daugiabučių namų tvarkymo sąnaudos. 

Pamirštami gyventojų interesai balsuojant 

Ir šiame siūlomame naujajame įstatyme pamirštami vyresnio amžiaus ar turinčių sveikatos problemų gyventojų interesai. Šio įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bendrijos narių sprendimai priimami susirinkime arba balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmiausia, kyla klausimas kuriais atvejais bus priimami sprendimai balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, o svarbiausia, kaip bus užtikrinamos galimybės visiems bendrijos nariams balsuoti šiomis priemonėmis. Natūralu, kad tik maža dalis vyresnio amžiaus gyventojų geba naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir gali sau leisti apmokėti interneto išlaidas. Tačiau ne tik vyresnio amžiaus gyventojai gali neturėti galimybės balsuoti, bet ir kiti bendrijos nariai, kurie neturi elektroninių ryšių priemonių. Todėl manau, kad tokia įstatymo  projekto norma kurta nepagalvojant apie tai, kad gali būti pažeisti daugelio bendrijos gyventojų interesai.

Ne tik vyresnio amžiaus gyventojai gali neturėti galimybės balsuoti, bet ir kiti bendrijos nariai, kurie neturi elektroninių ryšių priemonių. 

Taigi, prieš priimant skubotus įstatymus reiktų apsvarstyti, ar naujasis reguliavimas neatneš daugiau sumaišties nei naudos ir neapsunks daugiabučių namų valdymo. Bet kokiu atveju, įstatymo projektas turėtų būti derinamas ir diskutuojamas atsižvelgiant į bendrijos pirmininkų pastabas ir pasiūlymus. O svarbiausia reikia nepamiršti, kad  teisės aktai turėtų būti kuriami siekiant pagrindinio tikslo – gyventojų interesų gynimo užtikrinant gerą daugiabučių administravimo paslaugų kokybę. Todėl tikiuosi, kad Aplinkos ministerijos rengiamas įstatymo projektas neras pritarimo Seime.

 

LR Seimo narys Algis Strelčiūnas

Panašūs straipsniai

Gintas Jasiulionis: Visa tiesa apie Ruklos seniūno rinkimus

Gintas Jasiulionis: Visa tiesa apie Ruklos seniūno rinkimus 1

Tarybos nario Ginto Jasiulionio atsakas į gruodžio 12 dieną publikuotą straipsnį "Ruklos seniūno rinkimai virt...

A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“

A. Lobovas: „Farmacija gali švęsti pergalę“ 12

„Tas korona virusas – tikra tragikomedija. Toks įspūdis, kad nebeliko mirčių nuo kitų ligų, visi dabar miršta tik nuo koronos. Tai tikras baimės įvarymas tautai ir atviras išsityčiojimas iš žmonių“, - pokalb...

Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?

Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?

Ką tik Europa – taigi ir Lietuva – pasitvirtino „Žaliąjį kursą“. Per pusmetį buvo parengta detali – o kai gerai įsiskaitai, tai pradeda atrodyti ir nuobodi – programa. Viskas labai teisingai suplanuota į gra...

I. Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai

I. Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės komentaras apie kainų reguliavimą.  Koronaviruso pandemija kardinaliai pakeitė mūsų kasdienę elgseną, ...

Edmundas Gedvila: Jonavos senosios kapinės – ar tinkama vieta pramogoms?

Edmundas Gedvila: Jonavos senosios kapinės – ar tinkama vieta pramogoms? 5

Daugeliui lietuvių kapai yra šventa vieta. Jie lankomi, prižiūrimi. Kartu giminės ir artimieji prisimena mirusįjį ir, žinoma, tik teigiamas jo savybes. Žmonės taip pat elgėsi ir tarybiniais laikais. Bet ...

Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“

Karo inžinierė šauktinė G. Telšinskaitė: „Daugeliui gal sunku suvokti, jog nebūtinai reikia karo, kad vykdytum priesaiką“ 1

Jaunesnioji eilinė Greta Telšinskaitė – savo noru tarnybą pasirinkusi šauktinė, šiuo metu tarnaujanti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Dvidešimtmetė vilnietė...

Skaitytoja: ,,Atsimerkim! Vieni ,,šluoja" iš parduotuvių viską, kiti lieka be nieko"

Skaitytoja: ,,Atsimerkim! Vieni ,,šluoja" iš parduotuvių viską, kiti lieka be nieko" 2

Pastarųjų dienų aktualijos, neatsiejamos nuo koronaviruso parodė, kad pandemija dideliam kiekiui žmonių kelia baimę - dalis jų griežtai izoliavosi namuose ir neina į miesto gatves be reikalo, nemažai darbing...

M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį

M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį

Jau pradedame priprasti prie milžiniško naujienų srauto apie koronavirusą. Kasdien skelbiama, kiek žmonių gyvybių prarasta. Mirtingumo procentas išties nemažas, bet keista tai, kiek daug dėmesio sulaukia vir...

Kraštiečio pasakojimas:  Kaip nuo COVID -19 saugosi svetur

Kraštiečio pasakojimas: Kaip nuo COVID -19 saugosi svetur

Neatslūgstant įtampai dėl koronaviruso COVID – 19 bei besitęsiant karantinui, oficialios ir net melagingos informacijos srautai taipogi „atakuoja“ gyventojus.  Kiekvienas šalies pilietis dėl šios situacijos ...

Jonavoje dirbanti pardavėja: nustokit bambėt ir nepamirškit - mes irgi žmonės

Jonavoje dirbanti pardavėja: nustokit bambėt ir nepamirškit - mes irgi žmonės 15

Vakar paskelbus jonavietės kreipimąsi į gyventojus, kuriame žmonės paraginti nepir...

A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje -  susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas

A. Šalaševičius: Jonavos ligoninėje - susidorojimas, patyčios bei darbuotojų kiršinimas 14

Pirmąją naujų metų dieną gydytojas – akušeris Artūras Šalaševičius socialiniame tinkle "Facebook" pasveikino visus su naujais metais bei pranešė, kad nuo sausio 1 d. atsisako VŠĮ „Jonavos ligoninė“ akušerijo...

Tomas Šiaudvytis: Ar įtampa darbo rinkoje išblėso?

Tomas Šiaudvytis: Ar įtampa darbo rinkoje išblėso?

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. A...