Šešiasdešimtmečiai Lietuvoje: darbingi, bet nereikalingi

Šešiasdešimtmečiai Lietuvoje: darbingi, bet nereikalingi
SPA 28
2020-10-28 14:06 2020

Dabartinė šešiasdešimtmečių karta pateko į darbingo amžiaus gyventojų gretas, kai ankstesnės kartos galėjo rinktis poilsį dešimtmečiu anksčiau. Gyvenimo kokybei gerėjant formaliai „jauninami“ 60+ iš tikrųjų daugelis ir gyvena, ir atrodo kitaip nei prieš 30 metų.

Tačiau nemažai žmonių, perkopusių penkiasdešimtmetį ar sulaukę šešiasdešimties jaučiasi tarsi pakibę tarp dangaus ir žemės. Darbo rinkoje jiems kaip ir nebėra vietos ne tik dėl kompetencijų stokos ar technologijų neišmanymo. Tiesiog mūsų visuomenėje ir darbo rinkoje jie nepatrauklūs. Galbūt labiau pasisekė menininkams ir kūrybinių profesijų atstovams, kurių savęs realizacija labiau priklauso nuo asmenybės gebėjimų, tačiau žemiškas profesijas įgiję kai kurie atsidūrė kryžkelėje.

„Vyresnių asmenų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė. Jiems sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje, turimos kvalifikacijos ir kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių, stinga gebėjimo prisitaikyti ar keistis, sunkiau investuoti į save bei persikvalifikuoti. Užimtumo galimybes taip pat mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Dažnai šios išvardintos problemos atsveria jų turimą darbo ir gyvenimo patirtį ir dažnai lemia aukštesnius vyresnio amžiaus asmenų registruoto nedarbo rodiklius nei kitų amžiaus grupių. Per metus jų skaičius išaugo 65,7 proc.

„Vakarų šalyse žavimės šešiasdešimtmečiais ir septyniasdešimtmečiais, besisukiojančiais tarp staliukų kavinėse, dirbančiais viešbučiuose, parduotuvėse. Kodėl Lietuvoje tokio amžiaus žmones dažnai nurašome kaip nedarbingus?“, – klausė I.Balnanosienė.

Lietuvoje yra 196 708 gyventojų, kurie yra 60-64 metų amžiaus. Dar 32 774 yra sulaukę 65 metų (Statistikos departamento duomenys). Atviroje darbo rinkoje, kaip nurodo „Sodra“, apdraustųjų, tai yra dirbančių 61-65 amžiaus grupėje, rugpjūtį buvo 96 725 asmenys. Nuo vasario tokių apdraustųjų sumažėjo 6,4 proc.

Kas kliudo dirbti toliau?

Sparčiai senstant visuomenei (nuo 2010 m. iki 2020 m. 60-64 m. amžiaus asmenų skaičius išaugo beveik 37 tūkst.) dirbančiųjų skaičius gali padidėti ne tik užimtumo augimo dėka, bet ir augant darbingo amžiaus trukmei bei didėjant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui darbo rinkoje, teigia sociologai.

Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje iki 2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst., todėl siekiant stabilizuoti darbo rinką būtinos priemonės, užtikrinančios jos papildymą darbuotojais: ne tik imigracija (trečiųjų šalių imigrantais ir reemigrantais Lietuvos piliečiais), bet ir aktyviai įdarbinant pensinio amžiaus gyventojus ir neįgaliuosius, teigiama Demografinių išteklių būklės ir tendencijų kaitos įvertinimo tyrime 2019 m.

Šiuo metu šalyje darbo ieško 29,8 tūkst. asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai. Tai – 60 proc. (11,2 tūkst.) daugiau nei 2019 metais.  Spalio pradžioje darbo neturinčių gretose buvo 60,5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 54 metai. Per metus ši amžiaus grupė pagausėjo 24 tūkst.

Darbo ieškantys tokio amžiaus asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Daugiau nei pusė tų, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei 5 metai, pageidautų nekvalifikuoto darbo. Ir vyrai, ir moterys labiausiai pageidauja pagalbinio darbininko ir valytojo darbo.

Vyresni nei 55 metai asmenys į darbo rinką sugrįžta gerokai mažiau nei kitose amžiaus grupėse. Per devynis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 6,1 tūkst. vyresnių nei 60+ asmenų – tai 23,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Terminuotiems darbams įdarbinta 1,6 tūkst. šešiasdešimtmečių (15,5 proc.) mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šiais metais daugiausiai šio amžiaus asmenų įsidarbino pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais, virėjais, aplinkos tvarkytojais. Daugiausia vyrų įdarbino statybos, moterų – prekybos bei administracinę ir aptarnavimo veiklas vykdančios įmonės. Vyresnio amžiaus žmonės teigia patiriantys priešišką požiūrį visose darbo santykių stadijose – nuo įdarbinimo proceso, kai jau pirmųjų interviu metu tenka bendrauti su už save gerokai jaunesniais specialistais, iki momento, kai vyresnio amžiaus žmonės spaudžiami išeiti į pensiją, nors didžioji jų dalis dar jaučiasi galintys dirbti.

Nei stažo, nei kvalifikacijos

Likus 5 metams iki pensijos beveik pusės – 45,9 proc. darbo ieškančių asmenų darbo stažas siekia tik iki 10 metų, 27,9 proc. – 10-20 metų. Visai neturinčių darbo stažo ir turinčių iki vienerių metų stažą Užimtumo tarnyboje registruota 1,6 tūkst. (10,2 proc.) priešpensinio amžiaus darbo neturinčių asmenų.

Per metus labiausiai išaugo darbo ieškančių iki pensinio amžiaus asmenų, sukaupusių didesnį nei 25 metų darbo stažą, skaičius. Šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje jų registruota 2,2 karto daugiau nei praėjusiais metais.

Trečdalis – 30,8 proc. vyresnių asmenų neturi formalios profesinės kvalifikacijos – tik vidurinį arba pagrindinį, 35,9 proc. – profesinį išsilavinimą, 13,0 proc. – aukštąjį išsilavinimą, 20,2 proc. – aukštesnįjį. Tarp turinčiųjų aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą moterų yra daugiau nei vyrų.

Kaip jiems padėti?

Šiais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 1003 darbo neturinčių 60+ asmenų, daugiausiai iš Kauno regiono. Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemones pasirinko 209 šios amžiaus grupės asmenys, 2019 m. – 815. Persikvalifikuoti panoro 172 vyresni darbo neturintys asmenys (pernai – 746). Daugiausiai – Kauno klientų aptarnaujamoje teritorijoje – 54 ir Klaipėdos – 39.

Pameistrystę rinkosi 5 asmenys (pernai – 8), kurie panoro įgyti apdailininko, plytelių klojėjo, slaugytojo padėjėjo, suvirintojo kvalifikacijas. 24 asmenys stažavosi įvairią veiklą vykdančiose įmonėse (pernai – 36) ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėje dalyvavo 8 asmenys (pernai – 25).

Šiemet įsteigtose naujose darbo vietose įdarbinta 16 vyresnių nei 60 asmenų, pernai – 46. Dauguma jų dirba aukščiausio nedarbo teritorijose pagal vietinių užimtumo iniciatyvų programą sukurtose darbo vietose.

Remiamo įdarbinimo priemonės, kai darbdaviui mokama darbo užmokesčio kompensacija, yra paklausios tarp darbdavių skatinant vyresnio amžiaus nedirbančiųjų užimtumą. Šiais metais jose dalyvavo 674 (2019 m. – 1086) 60+ amžiaus asmenys. Galimybe dirbti toliau nuo gyvenamosios vietos pasinaudojant parama judumui ryžosi 120 vyresnių nei 60 metų asmenų, pernai –384. Daugiausiai Kauno ir Klaipėdos regionuose.

Persikvalifikavusių šešiasdešimtmečių integracijos į darbo rinką lygis yra vienas didžiausių, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pasibaigus profesiniam mokymui, po 6 mėn. šiais metais dirbo – 78,3 proc. asmenų, 2019 m. – 82,1 proc. Praėjus 6 mėn. po įdarbinimo subsidijuojant dirbo 60,4 proc., 2019 m. – 66,6 proc. asmenų.

Užimtumo tarnybos inf. ir nuotr. 

Panašūs straipsniai

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informac...

Nacionalinis meniu – balsavimas prasideda

Nacionalinis meniu – balsavimas prasideda

Vystydama gastronominį turizmą Lietuvoje, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia visus prisidėti sudarant nacionalinį meniu – šiandien prasideda ...

Prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai bus labiau skatinami integruotis ir mokytis lietuvių kalbos

Prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai bus labiau skatinami integruotis ir mokytis lietuvių kalbos

Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių skaičius praėjusiais metais siekė tik 453, tačiau mūsų šalyje apsigyvenę prieglobsčio gavėjai ne visuomet jautė tvirtas gaires, kuriomis galėtų sekti integruodamiesi...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maž...

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinkę emigrantai: „Kol tarnauji, kai kurie žodžiai verčia užsikimšti ausis, bet kai jų nėra – lieka tuščias jausmas“

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinkę emigrantai: „Kol tarnauji, kai kurie žodžiai verčia užsikimšti ausis, bet kai jų nėra – lieka tuščias jausmas“

Neretai pagrindiniais savanoriškos Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) atlikimo motyvais girdimi patriotiškumas, meilė Tėvynei, susirūpinimas jos saugumu ir pasiryžimas ją ginti. Taip pat...

Kaip spręsti problemą su pardavėju, kilusią apsiperkant internetu? 6 žingsniai

Kaip spręsti problemą su pardavėju, kilusią apsiperkant internetu? 6 žingsniai

Nors gyvename internetinės prekybos aukso amžiuje, sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bent kartą nusivylęs nuotoliniu būdu įsigytomis prekėmis ar paslaugomis. Netinkamas drabužių dydis ar kokybė, aprašymo neati...

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietu...

Ligonių kasos ir „Sodra“ siunčia svarbią žinią moksleiviams ir studentams apie įmokas

Ligonių kasos ir „Sodra“ siunčia svarbią žinią moksleiviams ir studentams apie įmokas

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dir...

Iš arčiau: Lietuvos ir Prancūzijos karių bendradarbiavimas

Iš arčiau: Lietuvos ir Prancūzijos karių bendradarbiavimas

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vado Prezidento Emmanuelio Macrono vizito Rukloje išvakarėse dalijamės Prancūzijos kariuomenės kapitono Sébastieno Iserno parengtu interviu su Lietuvos kariuomenės Mechanizuoto...

Kiek žmonių norėtų skiepytis nuo Covid-19 Lietuvoje?

Kiek žmonių norėtų skiepytis nuo Covid-19 Lietuvoje?

Daugėjant žinių apie viltį teikiančias vakcinas nuo Covid-19, „Kantar“ atskleidžia lietuvių požiūrį į skiepus. Tyrimo duomenimis, palankiai į skiepus apskritai Lietuvoje žiūri apie du trečdaliai (65 proc.) g...

RRT dalijasi planais dėl 5G diegimo Lietuvoje

RRT dalijasi planais dėl 5G diegimo Lietuvoje

Rengiantis 5G radijo ryšio tinklų diegimui, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) numato skelbti aukcionus, kurių metu mobiliojo ryšio operatoriai galės įsigyti 5G tinklams diegti tinkamus rad...

Lietuvoje vykdomi vaistų nuo COVID-19 ligos klinikiniai tyrimai

Lietuvoje vykdomi vaistų nuo COVID-19 ligos klinikiniai tyrimai

Lietuvos gydytojų ir mokslininkų atliekami vaistų nuo COVID-19 ligos klinikiniai tyrimai įgauna pagreitį, o norinčiųjų juose dalyvauti atsiranda vis daugiau. Lietuvoje atliekamo Pas...

Istorinis vizitas Lietuvoje: Rukloje pirmą kartą lankosi Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas

Istorinis vizitas Lietuvoje: Rukloje pirmą kartą lankosi Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas 1

Kaip žinia, Lietuvoje pirmą kartą vieši Prancūzijos Respublikos Prezidentas  Emmanuelis Macronas su sutuoktine, o šiandien Lietuvos ir Prancūzijos Prezidentai aplankė ir Rukloje tarnaujančius karius....

Joninėms artėjant: kiek Jonų ir Janinų turime Jonavoje bei Lietuvoje?

Joninėms artėjant: kiek Jonų ir Janinų turime Jonavoje bei Lietuvoje?

Jau šįvakar, naktį iš birželio 23-osios į birželio 24-ąją, bus minimos Joninės. Gražiausia vasarvidžio šventė kviečia visus ne tik ieškoti paparčio žiedo, bei sutikti po trumpiausios nakties kylančią saulę, ...

Embrionų donorystė – lietuvių dar neatrasta pagalba vaikų trokštančioms poroms

Embrionų donorystė – lietuvių dar neatrasta pagalba vaikų trokštančioms poroms

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vykdomos jau 24 metus ir daugybei porų padėjo susilaukti vaikų net nustačius kažkurios pusės nevaisingumą, tačiau jei abi poros pusės būdavo nevaisingos, pagalbini...

Po Naujųjų – iš/į Jungtinę Karalystę: kas žinotina apie sveikatos draudimą

Po Naujųjų – iš/į Jungtinę Karalystę: kas žinotina apie sveikatos draudimą

​Nors Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš Europos Sąjungos (ES), pereinamuoju laikotarpiu ji dar taiko ES teisės aktus. Iki šio laikotarpio pabaigos likus vos mėnesiui, keliaujantiems kyla klausimų dėl jų sve...