Siekiant švelninti šildymo kainų augimą nežymiai didės miškų kirtimai

Vyriausybė patvirtino penkerių metų laikotarpiui (2019–2023 metams) metinę pagrindinių miško kirtimų normą – 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. 6 proc. didesnę nei galiojo 2014-2018 metais. Šis Vyriausybės sprendimas priimtas Miškų ūkio konsultacinės tarybos siūlymu.

“Net ir padidinus metinę kirtimų apimtį bus įgyvendinta Miškų įstatyme nustatyta sąlyga – neviršyti metinio medienos prieaugio. Šiuo metu kaupiamas medienos prieaugio tūris valstybiniuose miškuose kasmet yra apie 24 proc., arba 1,8 mln. m³“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Tai, kad mūsų šalies valstybiniai miškai naudojami racionaliai, parodo objektyvus ir visuotinai pripažįstamas rodiklis – per tą patį laikotarpį iškertamos ir priaugančios medienos santykis. Skaičiuojant visą iškertamą medienos kiekį nuo bendrojo medienos prieaugio visuose šalies miškuose šis santykis šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 proc., o miškuose, skirtuose medienos gavybai, – 71 procentą. Darnaus miškų ūkio požiūriu racionaliu naudojimu laikoma, kai šis procentas neviršija 90-95 proc.

Padidinus pasiūlą sudaromos prielaidos mažėti į rinką tiekiamos medienos kainai, tuo pačiu ir malkinės medienos bei centralizuotam šildymui naudojamo biokuro.

Vyriausybės sprendimas 6 procentais didinti metinę kirtimų normą leis dar racionaliau naudoti valstybinių miškų išteklius bei tuo pačiu padidinti žaliavinės medienos pasiūlą didmeninės prekybos aukcionuose.

„Padidinus pasiūlą sudaromos prielaidos mažėti į rinką tiekiamos medienos kainai, tuo pačiu ir malkinės medienos bei centralizuotam šildymui naudojamo biokuro. Įsigijimo kainą biržoje formuoja paklausos ir pasiūlos santykis, – pabrėžia M. Norbutas. – Todėl siekiant sukurti savotišką pagalvę – biokuro tiekime turėtų aktyviau dalyvauti VĮ Valstybinių miškų urėdija ir pagaminti reikiamą kiekį biokuro svyravimams stabilizuoti. Tai užtikrinus naudą pajustų didelė dalis gyventojų.“

Nežymiai didėsianti kirtimų norma užtikrins ne tik valstybinių miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, bet ir tinkamą aplinkosauginių bei socialinių funkcijų palaikymą – vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą.